Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2008-04-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atliko 2008-10-29,

2) 2009-05-27 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

3) 2009-10-19 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str., 2008-04-08 ir 2009-05-27 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, ir nustatyta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitytas pagal 2008-04-08 nuosprendį atliktas bausmės laikas. Vadovaujantis BK 64 str., ši bausmė subendrinta su naujai paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

4) 2010-06-11 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2009-10-19 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010-06-11, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2009-10-19 nuosprendį,

5) 2010-10-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 str., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-06-11 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. paskirta bausme, po to, vadovaujantis BK 64 str., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009-10-19 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010-10-28, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2009-10-19 nuosprendį, šiuo metu atlieka paskirtą bausmę, teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. Š. 2010-01-16 apie 22 val. iš buto (duomenys neskelbtini), kuriame svečiavosi pas ten gyvenančią D. K., pagrobė A. K. priklausančius 2100 litų bendros vertės juvelyrinius dirbinius - auksinę grandinėlę su rubinais 150 Lt vertės, auksinę grandinėlę su cirkoniu 150 Lt vertės, vieną porą auksinių auskarų su akutėmis 200 Lt vertės, auksinę grandinėlę su kryžiuku 150 Lt vertės, vyrišką auksinį vestuvinį žiedą 150 Lt vertės, du moteriškus auksinius žiedus su raudonos spalvos akmenimis, kiekvieno vertė 300 Lt, auksinę grandinėlę su širdies formos mėlyna akimi 150 Lt vertės, vieną porą auksinių auskarų delfino formos 100 Lt vertės, auksinį pakabuką su avino ženklu 100 Lt vertės, auksinę apyrankę 300 Lt vertės, vieną porą sidabrinių auskarų drugelio formos 20 Lt vertės, vieną porą sidabrinių auskarų su akutėmis 30 Lt vertės, taip pat A. K. priklausantį „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą su jame buvusiais 2 šoviniais.

Kaltinamasis M. Š. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2010-01-16 kartu su draugais M. V., K. P. svečiavosi pas draugę D. K. bute (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, su M. V. parsinešė dar brendžio ir toliau girtavo, vėliau prie jų prisijungė R. L., M. S., M. K. ir A. J.. Vakare, kalbėdamasis telefonu, jis nuėjo į D. tėvo kambarį, kur spintoje rado dujinį pistoletą su 2 šoviniais bei kaltinamajame akte išvardintus juvelyrinius dirbinius, ir juos pagrobė, susidėjęs į kišenes. Išėjęs su R. L. į lauką, bandė pagrobtu pistoletu iššauti į orą, tačiau pistoletas užsikirto. Pagrobtas pistoletas yra toks pats, koks yra užfiksuotas byloje esančiose fotonuotraukose. Vėliau su draugais taksi išvažiavo toliau girtauti pas vieno iš išgertuvėse dalyvavusių vaikinų draugą. Pagrobtus juvelyrinius dirbinius pardavė lombarde, tačiau neprisimena, už kokią sumą, gautus pinigus pragėrė. Pagrobtą pistoletą kažkur pametė. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 169-174).

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad po žmonos mirties bute (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su dukra D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šeštadieniais jis dirba iki 2 val. nakties ir grįžta iš darbo apie 3 val. nakties, dukra namuose būna viena. Visus kaltinamajame akte išvardintus auksinius, sidabrinius papuošalus ir dujinį pistoletą jis laikė kambario, kuriame miega, spintoje, nerakinamame stalčiuje. Juvelyriniai dirbiniai buvo jo mirusios žmonos, sudėti į įvairias dėžutes. Paskutinį kartą jis juvelyrinius dirbinius ir dujinį pistoletą matė 2009 metų gruodžio mėn. 2010 m. sausio 17 d. apie 03 val. grįžęs iš darbo, rado dukrą miegančią, namuose nieko neįprasto nepastebėjo. 2010 metų vasario mėnesio pabaigoje nusprendė padaryti tvarką stalčiuose ir pastebėjo, kad nėra jam priklausančio dujinio pistoleto. Taip pat pastebėjo, kad tame pačiame stalčiuje buvusios dėžutės su juvelyriniais dirbiniais tuščios. Iš karto paklausė dukros, kur yra dujinis pistoletas ir juvelyriniai dirbiniai. Iš pradžių dukra sakė, kad dėl dingusių daiktų nieko nežinanti, tačiau tą pačią dieną pasakė, kad 2010 m. sausio 16 d., jam būnant darbe, į namus pasikvietė paauglius draugus, su kuriais vakarojo. Po jų išėjimo, praėjus maždaug porai dienų ji pati pamatė, kad stalčiuje nebėra juvelyrinių dirbinių. Iš pradžių jis bandė pats aiškintis įvykio aplinkybes, tačiau nepavykus, su pareiškimu dėl vagystės kreipėsi į policiją. Tikrindamas dukters fotoaparatą, rado aparato atmintyje užfiksuotas išgertuvėse jo bute dalyvavusių jos draugų nuotraukas, kurias perdavė policijai (t. 1, b. l. 20-25), pagal šias nuotraukas minimi asmenys ir buvo identifikuoti. Reiškia 2800 litų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė 2100 litų ir pagrobto pistoleto vertė 700 litų. Pistoletą už tokią kainą prieš keliolika metų buvo pirkęs Vokietijoje, įsigijimo dokumentų neišsaugojo. Tyrėjo paprašytas, internete surado analogiško pistoleto aprašymą, nuotrauką ir pateikė juos tyrėjui (t. 1, b. l. 27-31). Pistoletas iki vagystės buvo apgadintas – buvo sugedęs apkabos fiksatorius, dėl to apkaba krisdavo iš rankenos, o reikiamai jos neprispaudus, pertraukiant ginklą strigdavo šovinys, tačiau ginklas buvo tinkamas šaudyti. Vagystės metu jame buvo 2 šoviniai.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2010 m. sausio 16 d. dienos metu į svečius pasikvietė savo pusseserę K. P., draugą M. Š. ir jo draugą M. V., virtuvėje visi girtavo. Po to jos pakviesti atvyko M. S., R. L. ir M. K., visi toliau girtavo Apie 01 val. visi iš buto išsiskirstė, liko tik ji ir K.. Ji žinojo, kad tėtis savo kambaryje esančioje spintoje, viename iš stalčių laiko po mamos mirties likusius mamai priklausiusius įvairius juvelyrinius dirbinius, sudėtus į dėžutes, tačiau tą vakarą jų dar nepasigedo. Juvelyrinių dirbinių pasigedo po kelių dienų. Pradėjus aiškintis su draugais, R. L. jai papasakojo, kad 2010-01-16, kai visi pas ją bute girtavo, M. Š. jam parodė rankoje turėtą grandinėlę, kuri atrodė kaip auksinė, su širdutės formos pakabuku. Ji suprato, kad tai jos mamos grandinėlė. Tada K. pasakė, kad tą patį vakarą ji matė, kaip M. Š. ėjo į jos tėčio kambarį. K. paklausus, ko ten eina, jis atsakė, kad eina pakalbėti telefonu. Taip pat R. L. pasakė, kad M. pusę daiktų pardavė į lombardą, o pusę lyg tai kažkokiam žmogui. Bandė aiškintis dėl vagystės ir su M., tačiau šis neigė ką nors pavogęs. Tada jos su K. nuėjo pas M. mamą ir prašė atlyginti žalą, tačiau ši pareiškė nieko nežinanti ir pasiūlė kreiptis į policiją. 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje tėtis pastebėjo, kad dingę juvelyriniai dirbiniai ir jo pistoletas, tada ji papasakojo tėčiui apie 2010 m. sausio 16 d. vakaro įvykius. Po kiek laiko M. S. jai papasakojo, kad po 2010 m. sausio 16 d. vakarėlio M. ir M. Š. nuvažiavo pas M. Š. draugą, ir ten jis parodė su savimi turėtą pistoletą. M. paprašius apibūdinti pistoletą, ji nurodė, kad tai buvo nedidelis pistoletas, rudos spalvos rankena, juodas, pagal apibūdinimą suprato, kad tai tėčio pistoletas. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai K. P. bei R. L.. Liudytojas R. L. taip pat parodė, jog pasibaigus išgertuvėms pas D. K., kieme M. Š. iššovė į orą iš dujinio pistoleto.

Liudytoja Ž. Š. parodė, kad viena augina sūnų M. Š. ir dar vieną jaunesnį sūnų. Su M. tėvu santuoka nutraukta jau seniai, tėvas vaiku nesirūpina, iš jo priteisti alimentai vaiko išlaikymui. Augdamas be tėvo, M. ėmė daryti nusikaltimus, nebelankė mokyklos. D. K. ir A. K. kreipėsi į ją dėl žalos atlyginimo. Pasikalbėjus su sūnumi, šis neigė padaręs vagystę, todėl ji pasiūlė nukentėjusiajam kreiptis į policiją ar į teismą. Paaiškėjus, kad minimą nusikaltimą įvykdė vis tik jos sūnus, sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu neturi tam lėšų, kadangi yra bedarbė.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo A. K. pateiktuose dokumentuose yra aprašytas ir pavaizduotas fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „SM Action“, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Tokie pistoletai priskiriami „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams (t. 1, b. l. 35-38).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis iš nukentėjusiojo pagrobė kaltinamajame akte išvardintus juvelyrinius dirbinius ir dujinį pistoletą. M. Š. veika dėl juvelyrinių dirbinių vagystės kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d. kaip slaptas svetimo turto pagrobimas, veika dėl pistoleto pagrobimo kvalifikuojama pagal BK 254 str. 1 d. kaip šaunamojo ginklo pagrobimas. Šiuo atveju priimtina dėmesin, kad teismų praktikoje BK 254 str. numatytų nusikaltimų dalyku nepripažįstamas tik visiškai netinkamas naudoti šaunamasis ginklas. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jam priklausęs pistoletas turėjo tik smulkių gedimų ir buvo tinkamas šaudymui. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojo R. L. parodymais, jog kaltinamasis iš pagrobto ginklo jo akivaizdoje iššovė į orą, kas taip pat patvirtina ginklo tinkamumą šaudymui. Taigi M. Š. kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d., BK 91 str. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinčia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas parodymus, padėjo išaiškinti padarytus nusikaltimus. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kaltinamasis ir apklausti liudytojai patvirtino, kad prieš nusikaltimo padarymą buvo pakankamai ilgai ir gausiai girtaujama, buvo geriamas ne tik alus, bet ir stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių poveikis nepilnamečiams yra labiau ženklus, nei subrendusiems asmenims), ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

M. Š., būdamas girtas, padarė du tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, kurių vienas yra sunkus, gautus pardavus pagrobtus juvelyrinius dirbinius pinigus panaudojo girtavimui. Nors kaltinamasis nusikalto, būdamas tik 16 metų amžiaus, ir šiuo metu dar yra nepilnametis, jis jau yra recidyvistas, tyčinius savanaudiškus nusikaltimus daro sistemingai, teisiamas jau šeštą kartą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Priešingas teisei veikas M. Š. darė ir anksčiau, dar nebūdamas teistas, dėl ko jam 2007 m. baudžiamasis procesas du kartus buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu. Būdamas laisvėje, kaltinamasis kėlė problemas mokymo įstaigoje, nelankė mokyklos, dėl ko jo motina buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą. Todėl už abu nusikaltimus kaltinamajam skiriamos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Priimant dėmesin jauną kaltinamojo amžių, tai, jog nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta turtinė žala nėra labai didelė, įvertinant kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės svarbą, jo iš esmės teigiamą charakteristiką iš laisvės atėmimo vietos, pasiryžimą tęsti mokslą, teismas laiko tikslingu ir teisingu skirti kaltinamajam mažesnes už sankcijų vidurkį bausmes. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2010-06-11 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 2010-10-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu. Nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas 2010-06-11 nuosprendžiu, 2010-10-28 nuosprendžiu ir teisiamas šiuo nuosprendžiu, M. Š. padarė, neatlikęs dalies 2009-10-19 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (šią bausmę jis atlikinėjo nuo 2010-03-05 iki 2010-06-10 imtinai). Todėl, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu BK 63 str. nustatyta tvarka subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2009-10-19 nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Galutinės subendrintos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010-06-11, t. y. pagal 2010-06-11 nuosprendyje nurodytą bausmės pradžią, neįskaitant atliktos bausmės pagal 2009-10-19 nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 31 p.).

Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertės priteisimo 2100 litų sumoje pagrįstas ir tenkintinas, kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi kaltinamasis M. Š., kuris žalos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus, o šiuo metu yra 17 metų amžiaus, neturi žalai atlyginti pakankamo turto ar uždarbio, vadovaujantis CK 6.276 str. žalos atlyginimas subsidiarine tvarka priteisiamas ir iš nepilnamečio kaltinamojo mamos, civilinės atsakovės Ž. Š..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kvalifikuojant veikas ir sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimus, pagrobto daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę veikos padarymo metu (didmenines, rinkos ar komiso kainas, taip pat identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą). Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, pagrobtą dujinį pistoletą jis buvo įsigijęs už 700 litų prieš keliolika metų iki ginklo pagrobimo. Per tą laiką ginklas buvo naudojamas, turėjo tam tikrų gedimų, jo techninė būklė nebuvo nepriekaištinga, iš nukentėjusiojo parodymų taipogi galima sręsti, kad ginklas nebuvo reguliariai techniškai prižiūrimas (valomas, tepamas ir pan.). Paminėtos aplinkybės leidžia manyti, jog ginklo vertė jo pagrobimo metu buvo sumažėjusi, lyginant su jo kaina, buvusia naujo ginklo įgijimo sandorio metu. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie analogiško atitinkamos techninės būklės ir senumo ginklo kainą veikos padarymo metu. Neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civilinio ieškinio šioje dalyje negalima tiksliai apskaičiuoti, todėl nukentėjusiajam šioje dalyje pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d., 254 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams,pagal BK 254 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 9 d., paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, o po to dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, ir paskirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, ir galutinai nubausti M. Š. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-06-11. M. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo M. Š. 2100 litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K.. Nuteistajam M. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą priteisti iš civilinės atsakovės Ž. Š.. Likusioje dalyje pripažinti nukentėjusiajam A. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. Š. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.