- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-2775-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12478-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei A. K. ir atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui J. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB SEB bankas, UAB „Swedbank lizingas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei A. K. ir pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui J. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
2. Atsakovė A. K. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą J. K. kiekvieno mėnesio 15 dieną pervesti į atsakovės A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį kredito grąžinimo ir palūkanų įmokai reikalingos sumos pagal 2021 m. vasario 19 d. su AB SEB banku sudarytą būsto kreditavimo sutarties Nr. 2021000704 įmokų mokėjimo grafiką.
2.1. Prašymą grindė tuo, kad nuo šalių gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2023-01-03 iki 2023-11-15 įmokas pagal būsto kredito sutartį vykdė ieškovas. Atsakovė sutinka ieškovui kompensuoti ½ dalį jo sumokėtų įmokų kreditoriui nuo to momento, kai jis vienas šią pareigą vykdė už abu sutuoktinius po šalių gyvenimo skyrium iki ieškovo atliktos paskutinės įmokos 2023-11-15. Kita vertus, atsakovė nuo 2024-02-14 viena moka įmokas pagal būsto kredito sutartį, kurias pradėjo mokėti ieškovui nutraukus įmokas, dėl to bankas apskaičiavo delspinigius. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą elektroniniais laiškais su prašymu kompensuoti jai ½ dalį jos atliktų įmokų, tačiau ieškovas juos ignoravo.
2.2. Laiku nesumokėjus būsto paskolos įmokų kenčia atsakovės kredito istorija, nuo kurios priklauso ateities galimybės gauti paskolas ar prisiimti kitus įsipareigojimus. Nuo ieškinio pareiškimo, tai yra nuo 2024-07-24, praėjo bene du mėnesiai, tačiau ieškovas ir toliau neprisideda ne tik prie pilnavertiško vaikų išlaikymo, tačiau ir prie būsto kredito įmokų mokėjimo, dėl ko atsakovei yra tekusi milžiniška finansinė našta, teko susirasti antrą papildomą darbą.
Atsiliepimas
3. Ieškovas J. K. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka, prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
3.1. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra tapatus vienam iš civilinėje byloje pateikto atsakovės priešieškinio reikalavimui, taigi, tokiu būdu atsakovė prašo tenkinti ir net pradėti vykdyti jos materialų reikalavimą – taikyti civilinių teisių gynybos būdą – tenkinti atsakovės, kaip bendrasavininkės, atgręžtinį reikalavimą kitam bendraturčiui – ieškovui. Tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą priteisimo turi būti išspręsta galutiniu procesiniu teismo sprendimu bylą išnagrinėjus iš esmės.
3.2. Atsakovė nenurodė nė vieno pagrįsto argumento, dėl ko galėtų nukentėti atsakovės arba vaikų interesai, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas kiekvieną mėnesį tinkamai atlieka dukterų išlaikymo mokėjimus atsakovei, atsakovei netenka pareiga išlaikyti dukteris vienai. Atsakovės patirtinos kasmėnesinės dukterų išlaikymo išlaidos atitinka nutartimi nustatytą laikiną dukterų išlaikymo sumą – 600 Eur. Vaikai labai daug laiko praleidžia su ieškovu. Ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams po 612 Eur, kas kiekvienam vaikui sudaro po 306 Eur mėnesinį išlaikymą, taip pat, papildomai tenkina vaikų poreikius jiems esant kartu su ieškovu.
3.3. Įvykdžius būsto kredito įmokas ir tenkančią dalį vaikų išlaikymo, atsakovei lieka itin didelė suma (4 575,66 Eur) kasdieniniams atsakovės ir vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovė siekia nesąžiningai suklaidinti teismą ir sukelti emocinę įtampą teismo sprendimo priėmimo procese. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovas neturi asmeninės nuosavybės teisės į jokį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą. Atsakovė skyrium gyvena ginčo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu, ieškovas, kuris įpareigotas gyventi skyriumi, neturėdamas asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra priverstas nuomotis butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovė, kaip teigia prašyme, neva yra finansiškai nepajėgi vykdyti būsto kredito įsipareigojimų, atsakovė turi objektyvią galimybę persikelti gyventi į minėtą, atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių butą ir taip nepatirti išlaidų dėl būsto kredito įmokų.
3.4. Iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, įsipareigojimai pagal būsto kredito sutartį yra solidarūs, todėl atsižvelgiant į atsakovės mėnesines pajamas, net jeigu fiktyviu ir realiai negalinčiu įvykti atveju, atsakovė nesugebėtų sumokėti būsto kredito įmokų – tuomet kreditą suteikęs bankas reikalautų įmokų sumokėjimo iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovės A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4.1. Teismas nustatė, kad pagal 2021-02-19 Kredito sutartį Nr. 2021000704 su AB SEB banku šalių atsakomybė kreditoriui yra solidari ir nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo byloje taikytino nekilnojamojo turto padalinimo būdo, nesant kreditorių sutikimo modifikuoti prievolę, šalių prievolės kreditoriams ir toliau liktų solidarios. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Esminis solidarumo požymis yra tai, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė nepagrįstai siekia solidarią šalių prievolę paversti daline ir nustatyti konkrečias dalis, kaip prievolės turi būti vykdomos ir kas kokią konkrečią dalį įmokos privalo mokėti. Toks atsakovės prašymas prieštarauja ne tik laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau yra ir teisiškai ydingas, kadangi tokį prašymą patenkinus būtų sukurta prieštaringa situacija, kuomet pagal sutartį su kreditoriumi šalių prievolė yra solidari, tačiau pagal laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį prievolė modifikuota į dalinę.
4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareiga mokėti kredito įmokas kreditoriui kyla iš sudarytos kredito sutarties, todėl atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą mokėti įmokas, t. y. vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, yra nesusijęs su byloje reiškiamais reikalavimais dėl santuokos nutraukimo ir neatlieka būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo ar laikino šalių ginčo sureguliavimo funkcijų ir yra perteklinis.
4.3. Teismas nurodė, kad jis gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad neįpareigojus ieškovo mokėti dalį kredito įmokų, nebūtų galima įvykdyti galutinio sprendimo byloje. Atsakovei pilna apimtimi vykdant kredito sutartį už ieškovą, ji turi teisę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, t. y. reikalauti regreso tvarka atlyginti jai už kitą solidarų skolininką įvykdytą prievolės dalį natūra, t. y. pinigais, ką ji ir daro, tokį reikalavimą reikšdama priešieškinyje (reikalavimą dėl kompensacijos už solidarių prievolių vykdymą priteisimo).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė (atsakovė) A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį, pritaikant atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nors solidarioji prievolė leidžia kreditoriui pasirinkti, iš kurio skolininko reikalauti prievolės įvykdymo, tai nereiškia, kad teismas negali nustatyti skolininkų vidaus tarpusavio atsakomybės dalių – teismas gali nurodyti, kokią dalį skolos turi atlyginti kiekvienas sutuoktinis, ir tai neprieštarauja solidarios prievolės esmei, t. y. teismas gali nustatyti sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų padalijimą.
5.2. Atsakovės prašymas yra susijęs su priešieškinio dalyku, nes dalijant santuokoje įgytą turtą sutuoktinių tarpusavio kompensacijų paskaičiavimas ir priteisimas yra sudėtinė teismo sprendžiamų klausimų dalijant santuokoje įgytą turtą bei skirstant prievolės dalis. Tokį reikalavimą atsakovė yra pareiškusi priešieškiniu, ir jis teismo yra priimtas, todėl turės būti sprendžiamas. Laikinai paskirstas įmokų mokėjimo pareigas būtų išvengta vienos šalies neproporcingo finansinio krūvio. Kreditorinės prievolės bankui vykdymas yra nekvestionuojama abiejų sutuoktinių prievolė ir yra absoliučiai nesąžininga, kad tik atsakovė viena vykdo šią prievolę.
5.3. Regreso teisė į ieškovą ne visada yra efektyviausias ar tinkamiausias būdas spręsti laikinus sutuoktinių tarpusavio santykius.
5.4. Atsakovė antrą darbą turėjo surasti, kad galėtų mokėti įmokas bankui ir išlaikyti vaikus pagal jų tikruosius poreikius. Ieškovas melagingai nurodo, kad kiekvieną mėnesį tinkamai atlieka dukterų išlaikymo mokėjimus.
Atsiliepimas
6. Ieškovas J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės atskiruoju skundu, prašo jį atmesti.
6.1. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas objektyviai reikštų teismo pasisakymą dėl civilinės bylos esmės. Šalims, kaip solidariems skolininkams, buvo suteiktas 219 000 Eur kreditas būstui su žemės sklypu įsigyti, nuo 2024-02-14 įmokas pagal kredito sutartį viena moka atsakovė, todėl ji reikalauja jai iš ieškovo priteisti ½ dalį jos sumokėtų būsto skolos įmokų nuo 2024-02-14 iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, taigi prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji prašo tenkinti ir pradėti vykdyti savo priešieškinio materialų reikalavimą, nors laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynimo būdas, o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Šalių ginčo dalis dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą turi būti išspręsta galutiniu procesiniu sprendimu bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
6.2. Atskirajame skunde atsakovė pateikė neegzistuojančią teismų praktiką ir tokiu būdu siekia suklaidinti teismą. Solidariųjų skolininkų vidinių teisinių santykių sureguliavimas gali būti atliekamas tik teismo galutiniu procesiniu sprendimu.
6.3. Būsto kredito prievolės solidarumo požymis tik suteikia teisinę prielaidą atsakovei kreiptis į teismą ir regreso tvarka reikalauti, jog kitas solidarusis bendraskolis (ieškovas) įvykdytų šiam priklausančią skolinės prievolės dalį, kurią už jį įvykdė atgręžtini reikalavimą pareiškęs bendraskolis (atsakovė). Būtent tokį reikalavimą civilinėje byloje yra pareiškusi atsakovė, kadangi prašo priteisti ½ dalį jos sumokėtų būsto paskolos įmokų, ir šis reikalavimas bus išspręstas galutiniu procesiniu sprendimu.
6.4. Atsakovė nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, dėl ko galėtų nukentėti jos ar vaikų interesais ir galėtų kilti grėsmė teismo sprendimui šioje dalyje įvykdymui, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas yra finansiškai silpnesnioji šalis, atsakovė nepatiria ir negali patirti ekonominio spaudimo iš ieškovo pusės. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas, atskaičius mokesčius sudaro apie 6 700 Eur, ji gauna papildomas mėnesines pajamas iš nuomojamo asmeninės nuosavybės teise priklausančio 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), jos mokamas kredito įmokų vidurkis per mėnesį sudaro apie 1 524,34 Eur. Iš ieškovo kas mėnesį dukroms priteistas laikinas išlaikymas po 300 Eur kiekvienai, ką jis yra teikia. Vaikų išlaikymui ir pati atsakovė turi skirto 600 Eur. Tokiu būdu atsakovei iš gaunamo darbo užmokesčio pragyvenimui, laisvalaikiui ir kitoms reikmėms lieka 4 575,66 Eur bei pajamos iš nuomojamo buto, t. y. lėšų užtenka tinkamai gyventi ir tenkinti kasdienius poreikius. Taigi, jai nėra tenkanti didelė finansinė našta ir joks ekonominis spaudimas. Ieškovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro 1 352,90 Eur, jis teikia išlaikymą dukterims, priverstas nuomotis butą, todėl jo poreikiams liekanti pinigų sumą mažesnė nei atsakovės.
Šalies argumentai
6.5. Pažymėjo, kad pati atsakovė priešieškiniu prašo jai natūra priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jai priskirti įsipareigojimus pagal kredito sutartį su AB SEB banku, kaip asmeninį kreditorinį įsipareigojimą, priteisti ieškovui 48 205,38 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, t. y. pati asmeniškai nori prisiimti visus su būsto paskola susijusius įsipareigojimus ir sumokėti ieškovui didelę kompensaciją, todėl prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių prieštarauja pati sau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017).
11. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir jo teisinių pasekmių pareikštų tiek ieškovo J. K. ieškinio, tiek atsakovės A. K. priešieškinio turinio (pagrindo ir dalyko), byloje, be kita ko, turės būti iš esmės išspręstas klausimas dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas kreditoriui AB SEB bankui, užtikrinant sutuoktinių solidarių įsipareigojimų pagal 2021-02-19 Kreditavimo sutartį Nr. 2021000704 vykdymą, padalijimo bei su šiuo turtu neatsiejamai susijusios kreditavimo sutarties tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo. Kiekviena iš šalių savo ieškiniu / priešieškiniu prašo šį nekilnojamąją turtą priteisti natūra būtent jai, kitam sutuoktiniui atitinkamai priteisiant kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, tuo tarpu su turtu susijusias teises ir pareigas pagal kreditavimo sutartį kiekviena iš šalių prašo pripažinti atitinkamai asmenine to sutuoktinio, kuriam atitenka nekilnojamasis turtas, prievole. Be to, kiekviena iš šalių yra pareiškusi ir atitinkamus turtinius reikalavimus dėl kompensacijos už solidarios prievolės pagal minėtą su AB SEB banku sudarytą 2021-02-19 Kreditavimo sutartį Nr. 202100704, vykdymą iš asmeninių lėšų: ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8 256,39 Eur kompensaciją, nurodydamas, jog nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios 2023-01-03, vykdydamas solidarią prievolę, sumokėjo bankui viso 16 512,78 Eur kredito įmokų, kurios ½ dalį turėtų jam kompensuoti atsakovė, tuo tarpu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 6 826,03 Eur kompensaciją, nurodydama, jog nuo 2024-02-14, vykdydama solidarią prievolę, sumokėjo bankui viso 13 652,06 Eur kredito įmokų, kurių ½ dalį jai turėtų kompensuoti ieškovas. Būtent su pastaruoju atsakovės priešieškinio reikalavimu iš esmės ir yra susijęs jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašant įpareigoti ieškovą J. K. kas mėnesį įmokėti į jos banko sąskaitą ½ dalį kredito grąžinimo ir palūkanų įmokai reikalingos sumos.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovės A. K. priešieškinio reikalavimas dėl minėtos kompensacijos už jos galimai asmeniškai vykdytą solidarią prievolę AB SEB bankui priteisimo iš ieškovo negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas (ieškovas iš esmės neneigia, kad nuo 2024-02-14 atsakovė viena moka įmokas būsto kredito dengimui ir tokiu būdu vykdo solidarią abiejų sutuoktinių prievolę), o skundžiamos pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, jog prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone atsakovė siekia modifikuoti solidarią prievolę, vertintinas kritiškai, tačiau iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja kita būtina sąlyga jos taikymui – grėsmė galimo palankaus atsakovei šiuo aspektu teismo sprendimo įvykdymui iš ieškovo pusės ar esminiam sprendimo šiuo aspektu įvykdymo pasunkėjimui dėl žemiau teismo nurodomų argumentų ir priežasčių.
13. Pirma, kaip pripažino ir nekvestionavo pati atsakovė, šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovas J. K. asmeniškai vykdė visą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui, pats mokėdamas mėnesines įmokas laikotarpiu nuo 2023-01-03, ieškiniu pats prašo priteisti iš atsakovės atitinkamą šios įvykdytos prievolės dalį, ir atsakovė su šiuo reikalavimu iš esmės sutinka, todėl atsakovės nurodoma aplinkybė, jog nuo 2024-02-14 toliau ji moka kredito įmokas bankui, tokiu būdu vykdydama solidarią prievolę, negali būti vertinamas kaip argumentas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatidėliotino taikymo poreikio, kadangi lygiai tokius pat veiksmus prieš tai beveik metus laiko atliko ieškovas, abiejų šalių su tuo susiję ieškiniu ir priešieškiniu pareikšti vienas kitam priešpriešiniai turtiniai reikalavimai dėl labai panašių piniginių sumų / kompensacijų priteisimo galės ir turės būti teismo išspręsti išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu procesiniu sprendimu.
14. Antra, pati atsakovė priešieškiniu tiek prievolę kreditoriui AB SEB bankui, tiek užtikrinant šios prievolės įvykdymą įkeistą nekilnojamąjį turtą, prašo priteisti jos asmeninėn nuosavybėn; iš esmės visą laikotarpį, kurį moka kredito įmokas bankui, atsakovė pati su nepilnamečiais vaikais gyvena ginčo nekilnojamame turte ir juo naudojasi, o ieškovas įpareigotas gyventi skyriumi, nuomojasi kitą gyvenamąjį būstą. Taigi, atsakovės, siekiančios nekilnojamojo turto ir su juo susijusios kreditorinės prievolės sau, prašymas įpareigoti šią prievolę vykdyti ieškovą, vertintinas kaip nelogiškas ir prieštaraujantis pačios atsakovės siekiamam procesiniam ir materialiniam rezultatui byloje.
15. Trečia, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir neįpareigojus ieškovo jau šiuo metu, nedelsiant, prisidėti prie prievolės bankui vykdymo, būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų turtiniai interesai, kiltų grėsmę tiek šalių pareigai juos išlaikyti, tiek užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams, vykdymui, tiek būtų iš esmės neproporcingai pažeisti pačios atsakovės turtiniai interesai ir iškreipta šalių turtinių interesų pusiausvyra, kadangi: byloje nėra duomenų ir įrodymų apie galimai netinkamą kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui vykdymą, uždelstas sumokėti įmokas, grėsmę išieškojimui į įkeistą nekilnojamąjį turtą vykdymą, priešingai – pati atsakovė nurodė, jog kas mėnesį vykdo kreditorinius įsipareigojimus; preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis ir įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi asmenys, dirba, gauna stabilias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios yra daugiau negu pakankamos tiek užtikrinti vaikų poreikius, tiek vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, turi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (priklausančio tiek bendrosios jungtinės nuosavybės, tiek asmeninės nuosavybės teise), ir ieškovo turtinė padėtis nėra tokia, kad būtų pagrindas spręsti apie jo nepajėgumą sumokėti atsakovei jos prašomą priteisti kompensaciją už solidarios prievolės vykdymą tuo atveju, jeigu būtų teismo patenkintas atitinkamas jos priešieškinio reikalavimas, ypač turint omenyje, kad pati atsakovė tuo pačiu sutinka sumokėti ieškovui atitinkamą kompensaciją už jo įvykdytą solidariosios prievolės dalį, taip pat prašo priešieškiniu priteisti iš jos jam ženklią piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalintino nekilnojamojo turto dalį ir pan. Pagaliau, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie galimai nesąžiningą atsakovo J. K. elgesį, bandant ar ketinant nuslėpti, iššvaistyti ir pan., turtą ir išvengti tiek egzistuojančių, tiek potencialių prievolių kreditorių, atsakovės ir savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas plačiau nepasisako dėl kitų tiek apeliantės, tiek ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir aplinkybių, kadangi jie neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.