Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
1A-415-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. Č.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-238/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00131-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistojo A. Č. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Č. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 13.20 val., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 15-to būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje tarpusavio konflikto metu tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. V. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam G. V. kairio skruostikaulio skeveldrinį impresinį lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis A. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.Skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios atsiprašė nukentėjusiojo, teismo posėdžio metu papasakojo visą įvykio eigą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek jis, tiek ir nukentėjusysis prašė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius pagal BK 38 straipsnį. Skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2009 m. balandžio 8 d., dėl savo poelgių save labai smerkia, pataisos namuose pasižada teikti prašymą dėl darbo, keisti savo gyvenimo būdą, progresuoti, reabilituotis, kadangi suvokia savo klaidas.Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis G. V. prašo nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti – sumažinti jam paskirtą bausmę iki minimalios arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Tomas Dorelaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę A. Č. atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta, kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat atsižvelgta į A. Č. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos charakterizuojamas neigiamai, per bausmės atlikimo laiką padarė 80 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, už tai baustas 79 kartus. A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, o pataisos namuose, net ir atliekant bausmę charakterizuojamas neigiamai, daugybę kartų baustas drausmine tvarka, taigi darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, todėl yra socialiai pavojingas. Įvertinęs visų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose (BK 50 straipsnio 2 dalis), artimą vidurkiui. Laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir švelninti jam paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, objektyvaus pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Č. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma A. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, kaltinamajam A. Č. susitaikius su nukentėjusiuoju G. V..BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Nesant bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 38 straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra negalimas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 38 straipsnio nuostatoms taikyti, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes.Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad A. Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. anksčiau teistas net aštuonis kartus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti, net ir pataisos įstaigoje elgiasi netinkamai, todėl šiuo atveju baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto ir nuteistajam paskiriant bausmę, kadangi nėra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. Č. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys