- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-458-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14859-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Kreditorius
- UAB „Tomegris“
- Skolininkas
- UAB „G-Logistika“
Teisėja Rasa Augustė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14859-2014-5
2015 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Tomegris“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Tomegris“ pareiškimą skolininkei UAB „G-Logistika“ dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė UAB „Tomegris“ kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „G-Logistika“ 1 113,20 Lt skolos, 5,57 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 104,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Prašė taikyti skolininkės turtui areštą.
2014-12-12 nutartimi teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. 2014-12-29 kreditorė teismui pateikė prašymo dėl trūkumų šalinimo vieną egzempliorių. Pareiškimu prašė priteisti iš skolininkės 1 113,20 Lt skolos, 5,57 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 14 Lt žyminis mokestis ir 90,75 Lt už UAB „Digimaksas“ suteiktas teisines paslaugas. Pateikė teismui 2014-08-07 įgaliojimą, kuriuo kreditorės direktorius E. P. įgaliojo UAB „Digimaksas“ teisininkę L. P. atstovauti kreditorei.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi kreditorės pareiškimą atsisakė priimti. Teismas argumentavo, kad kreditorė, šalindama pareiškimo dėl teismo įsakymo trūkumus, pažeidė CPK 113 str. nuostatas, nes teismui pateikė tik vieną procesinio dokumento egzempliorių, kuriame reiškė sumažintus reikalavimus skolininkei (atsisakė procesinių palūkanų, nebeprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių). Kreditorė pateikė įgaliojimą, kuriuo suteikė kitos įmonės darbuotojai teisę atstovauti kreditorei teisme. Motyvavo CPK 56 str. 2 d. ir nurodė, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų (o ne kitų įmonių) darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pažymėjo, kad kreditorei buvo išaiškintina, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str.). Kreditorei nepašalinus nustatytų 2014-12-12 nutartyje trūkumų, pareiškimą nutarė jai grąžinti.
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Tomegris“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės pareiškimą. Nurodo, jog teismo 2014-12-12 nutartį įvykdė tinkamai. Kreditorei pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo rengė UAB „Digimaksas“ pagal kreditorės su šia įmone sudarytą teisinių paslaugų sutartį, kuri teismui buvo pateikta. Nesutinka su teismo išvada, jog juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų, o ne kitų įmonių darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, nes jais gali būti bet kuris darbuotojas, turintis tinkamą įgaliojimą. Pažymi, jog į UAB „Digimaksas“ kreipėsi ne dėl atstovavimo teisme, o dėl procesinių dokumentų parengimo ir išlaidos, turėtos sumokant už šių dokumentų parengimą, priskirtinos prie CPK 88 str. 1 d. 9 p. numatytų. Be to, teismui buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje sprendė bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą. Be to, pažymi, jog ištaisiusi trūkumus, kreditorė neatsisakė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolininkės turto arešto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus jie šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek pareiškimas, tiek ir vykdant teismo 2014-12-12 nutartį, kuria kreditorei nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, pateiktas prašymas yra pasirašyti būtent kreditorės – UAB „Tomegris“ direktoriaus E. P. (b. l. 2–3, 9–10). Be to, būtent UAB „Tomegris“ direktoriaus E. P. 2014-08-07 yra išduotas įgaliojimas UAB „Digimaksas“ teisininkei L. P. atstovauti UAB „Tomegris“ teismuose bei rengti UAB „Tomegris“ vardu procesinius dokumentus (b. l. 11). UAB „Tomegris“ su UAB „Digimaksas“ 2014-02-12 sudaryta Teisinių paslaugų sutartis Nr. DG2014/TP02 patvirtina, jog UAB „Digimaksas“ įsipareigojo UAB „Tomegris“ teikti teisines konsultacijas, rengti teisinių dokumentų projektus (sutarties 1.2.2, 1.23 p., b. l. 40–41).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškimą teismui pasirašė ne kitos įmonės darbuotojas, o būtent kreditorės vadovas – E. P., kurio įgaliojimus atstovauti įmonei patvirtina UAB „Tomegris“ Juridinių asmenų registro 2015-02-25 išrašas. UAB „Digimaksas“ teisme neveikė kaip įgaliotas kreditorės atstovas. Akcentuotina, jog įstatymai nedraudžia kreditorei ruošiant procesinius dokumentus naudotis ne tik savo darbuotojo ar advokato ar jo padėjėjo pagalba, bet ir sudaryti teisinių paslaugų sutartis. Šių sutarčių pagrindu turėtos bylinėjimosi išlaidos paprastai vertinamos kaip kitos, su bylos nagrinėjimu susijusios, išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl CPK 56 str. 2 d. taikymo masto ir (ar) sąlygų vertintina kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsta.
Aplinkybė, jog kreditorė teismui pateikė tik vieną pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo egzempliorių, nelaikytina esmine kliūtimi procesui pirmosios instancijos teisme pradėti. Be to, pareiškimo sąlygas dėl palūkanų pagrįstumo kreditorė iš esmės pašalino (b. l. 9–10), o spręsti dėl prašomų priteisti pareiškimu bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo (kurios, beje, ir nėra akivaizdžiai nepagrįstos) teisenoje dėl teismo įsakymo išdavimo nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šis klausimas (kaip ir reikalavimų dėl skolos, palūkanų priteisimo ir kt.) galės būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkei CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus, net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Taigi, skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo.
Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir CPK nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (CPK 436 str. 1 d.). Taigi kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui teismas išspręs minėta tvarka, prieš tai išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. ir atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 str. 6 d.), todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas pažymi, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertintų kaip aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažintų pagrįstais, išduoti teismo įsakymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. palūkanų, delspinigių priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Tomegris“ pareiškimo skolininkei UAB „G-Logistika“ dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo bei kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.