- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- ATP-190-175/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-01541-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) vyriausioji darbo inspektorė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. P. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio atstovas E. P. neužtikrino įstaigoje tvarkos ir leido D. D. dirbti nuo 2010-12-27 iki 2011-01-07 Viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nepasirašius prieš darbo pradžią darbo sutarties, neįteikus darbuotojui antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus darbuotojui darbo pažymėjimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeisdamas LR darbo kodekso 99 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir darbuotojo D. D. darbo teises ir socialines garantijas, t.y. leido dirbti nelegaliai, ir tuo pažeidė LR darbo kodekso 98 straipsnį, t.y. šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutarimu E. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė jį 3000 Lt bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino visų aplinkybių ir vienašališkai priėmė nutartį. Pareiškėjas teigia, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)" neturi ir neturėjo jokio autoserviso, kuriame galėjo dirbti D. D.. Įmonės planuose buvo numatyta priimti dažytoją- paruošėją ir nuomoti patalpas tokiai veiklai, todėl jis ir kreipėsi į darbo biržą skelbimu dėl dažytojo- paruošėjo. Tokiu būdu pas jį į namus atvyko D. D.. Jie aptarė atlyginimą ir nuvyko apžiūrėti patalpų (duomenys neskelbtini). Tačiau D. D. netiko patalpos ir jis atsisakė dirbti įmonėje, bet susidomėjo auto sportu ir pareiškė norą dalyvauti lenktynėse. Prieš lenktynes D. D. lankėsi jo privačiuose garažuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ruošdamasis automobilį BMW varžyboms, buvo pasikvietęs savo draugą ir konsultavosi dėl BMW automobilio variklio techninių sprendimų. Lenktynių metu, nulėkęs nuo kelio, D. D. apgadino BMW automobilį, o paprašius, kad sutvarkytų, ar atlygintų padarytą žalą, tarp jų įvyko konfliktas ir D. D. pareiškė, kad ir taip jis per daug dirbo ruošdamas a/m. lenktynėms ir žalos neatlygins, dar reikalavo pinigų už darbą prie tos mašinos, su kuria ir dalyvavo varžybose „(duomenys neskelbtini)" trasoje. Prieš varžybas pas jį garaže lankosi ir darbuojasi dešimtys entuziastų, tame tarpe ir D. D., kurie ruošiasi lenktynėms. Tačiau, nei vienas įmonėje net negalvoja dirbti. Vienintelis auto šaltkalvis - remontininkas dirbęs įmonėje yra R. K., kuris padėdavo remontuoti a/m įvairiose trasose, varžybų metu, garažuose, tačiau jis turėjo reikiamus dokumentus ir gaudavo laiku atlyginimą. D. D. jokių nurodymų iš jo dirbti klientams negavo, o tik patarimus, kaip teisingiau pasiruošti a/m BMW varžyboms, kokias padangas užsimontuoti ir pan.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nutarimą nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
E. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y.: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių: darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Nors E. P. neigia, kad D. D. dirbo nelegaliai, tačiau bylos medžiagoje esančiais administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1, 2), D. D. kreipimusi į darbo biržos specialistę (b. l. 4), D. D. paaiškinimu (b.l. 5) ir parodymais teisme, liudytojo J. M. paaiškinimu (b. l. 6) ir jo parodymais teisme nustatyta, kad D. D. nuo 2010-12-27 iki 2011-01-07 dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašius prieš darbo pradžią darbo sutarties, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
D. D. paaiškino, kad jis darbo biržos skelbimuose rado skelbimą, kad „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas dažytojas. Susitikęs su įmonės direktoriumi E. P. sutarė, kad dirbti pradės 2010-12-27, alga pirmą mėnesį bus 1000 Lt, dirbti jis turėjo garaže adresu (duomenys neskelbtini). Su E. P. tarėsi, kad jį įdarbins pagal darbo sutartį arba darbo patentą. Jis dirbo neišsprendus šio klausimo. Atvykęs į servisą, jame rado darbuotoją, kuris tvarkė BMW automobilio variklį. Jis permontavo ratus. Nurodymą dirbti tą dieną davė E. P.. Tuo metu, kai dirbo, gavo kitą pasiūlymą dėl darbo ir pasakė apie tai E. P.. Prašė, kad E. P. sumokėtų jam 300 Lt už darbą, tačiau E. P. nesumokėjo. Šias aplinkybes D. D. taip pat nurodė ir darbo biržos specialistei, kreipdamasis į ją dėl informacijos apie tai, kaip atgauti pinigus, kurių jam nesumokėjo E. P.. Kad D. D. dirbo garaže (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytojas J. M.. E. P. taip pat pripažino faktą, kad buvo padavęs skelbimą į darbo biržą, jog reikalingas dažytojas. D. D. atvyko dėl darbo, jam buvo aprodytos patalpos, tartasi dėl darbo užmokesčio, darbo vietos, funkcijų. Tačiau apeliantas teigia, kad D. D. netiko patalpos ir jis atsisakė dirbti, tačiau susidomėjo automobilių sportu, todėl ir lankėsi garaže, ruošėsi automobilį varžyboms. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokius E. P. parodymus ir laiko juos pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais D. D. ir liudytojo J. M. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu liudytojas A. M. yra E. P. giminaitis, liudytojas R. S. dirba kartu su E. P.. Jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. P. leido D. D. dirbti nelegalų darbą ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 nutarimą palikti nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.