- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1007-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Eva Jankovska
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui J. R. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. R. ),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. R. 2007-11-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-02-26 iki ji baigs vidurinę mokyklą. Nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas. Jos tėvai išsituokę, mama gyvena Vokietijoje, todėl ji gyvena su močiute V. Š. . Atsakovas mokėjo išlaikymą iki jos pilnametystės, t.y. 2007-02-26, o po to jokios paramos nebeteikė. Išlaikymas jai reikalingas ir tapus pilnamete, kadangi yra moksleivė, mokosi Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos 10 klasėje, nedirba, savų pajamų ir turto neturi, mama teikia išlaikymą pagal išgales, nes yra bedarbė, gyvena Vokietijoje, be tėvo paramos ji negali patenkinti savo būtinų poreikių. Prašo iš atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamos paramos, nes priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, būtinu yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. priteisė iš atsakovo J. R. ieškovei I. R. materialinę paramą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2007-11-29 iki ieškovė baigs 10 klasių vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau nei iki 2008-07-15; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės I. R. tėvai yra nutraukę santuoką, ieškovė mokosi Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos 10 klasėje. Ieškovės mama nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas, ieškovės tėvas, yra sudaręs kitą santuoką ir augina du nepilnamečius vaikus, išlaiko slaugos reikalingą tėvą. Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo 12.2 p. pateiktu išaiškinimu, konstatavo, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, yra siejama su sąžiningu ir pažangiu mokymusi. Įvertinęs tai, kad Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus įsakymu ieškovė buvo palikta kartoti II gimnazijos klasės kurso, neatestavus 14 mokymosi dalykų, o antrus mokslo metus ieškovė praleido užsienyje, dėl ko mokėsi žemesnėje klasėje, teismas padarė išvadą, kad ieškovės nesąžiningo ir aplaidaus mokymosi pasekmės tenka pačiai ieškovei. Teismas sprendė, kad tik dėl ieškovės aplaidaus požiūrio į mokslą, nerūpestingumo ji, būdama pilnametė, mokosi 10 vidurinės mokyklos klasėje. Dėl to teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo 2008-07-15 iki vidurinės mokyklos baigimo ir priteisė išlaikymą iš atsakovo ieškovei tik iki ji baigs 10 klasių vidurinėje mokykloje. Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo vidutinis mėnesio uždarbis yra 820 Lt, nurodė, jog visiškas ieškinio tenkinimas pažeistų atsakovo nepilnamečių vaikų, slaugos reikalingo tėvo interesus, iš esmės pablogintų atsakovo šeimos narių padėtį.
Šalies argumentai
Ieškovė I. R. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria jai priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2008-07-15, pakeisti, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, faktinių aplinkybių, kad 1999-2003 metais ji mokėsi Vokietijoje, nes po tėvų skyrybų ji, kaip nepilnametė, neturėjo teisės rinktis kur gyventi ir mokytis, todėl kartu su mama išvyko į Vokietiją, o 2003 m. mamai nusprendus grįžti į Lietuvą, jai vėl teko persiorientuoti prie skirtingos mokslo programos. Ji neneigia, kad grįžus į Lietuvą mokslai jai nesisekė, tačiau šiuo metu jai sekasi mokytis. Teismas šališkai nusprendė dėl jos požiūrio į mokslą, atėmė teisę baigti vidurinę mokyklą bei pasirinkti norimą specialybę – turizmą. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinio tenkinimas pažeistų atsakovo ir jo šeimos interesus, nes atsakovas disponuoja lėšomis, gautomis už parduotą žemę (apie 200000 Lt), be to, galėtų susirasti papildomą pajamų šaltinį. Ji įrodė, kad išlaikymas jai yra reikalingas, nes iš motinos gauna tik po 200 Lt kas mėnesį, galimybės dirbti neturi, ir teismas šią aplinkybę pripažino. Ji įrodė, kad tėvas galimybę teikti išlaikymą ieškovei turi, todėl pripažintina, kad ieškovė turi teisę į išlaikymą iki baigs vidurinę mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovas J. R. ir tretysis asmuo R. R. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei I. R. iš atsakovo J. R. paramą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki ieškovė baigs 10 klasių vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 2008-07-15, o ne iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą.
Byloje nustatyta, kad 2007-02-26 ieškovei I. R. , kuri yra atsakovo J. R. dukra, sukako 18 metų. Ieškovės tėvai, atsakovas J. R. ir tretysis asmuo R. R. , yra nutraukę santuoką, ieškovei iš atsakovo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu nuo 2004-01-06 iki ieškovės pilnametystės buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 6-7). 2007-02-26 ieškovė nebuvo įgijusio vidurinio išsilavinimo ir mokėsi Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos 10 klasėje. Pagal bylos duomenis ieškovė nuo 1996 m. iki 1999 m. mokėsi Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijoje, nuo 1999 m. Buchenbergo RM su pradžios mokykla Bad Dobermane (Vokietijoje). Vieną kartą ji nebuvo perkelta į kitą klasę, kadangi 3-ioje klasėje atvyko iš Lietuvos į Vokietiją ir dėl to turėjo praleisti nemažai pamokų (b.l. 125). Ieškovė Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2007-08-30 įsakymu Nr. M-38 buvo palikta kartoti II gimnazijos (10 vidurinės mokyklos) klasės kursą (b.l. 41), o nuo 2007-09-06 išbraukta iš Jono Pauliaus II gimnazijos mokinių sąrašo, kadangi išvyko mokytis į Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą (b.l. 42). Pagal Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos direktoriaus ir klasės auklėtojos pateiktą charakteristiką ieškovė neblogai lanko mokyklą, mokosi vidutiniškai, su mokytojais nekonfliktuoja, klasėje turi daug draugų, yra išrinkta klasės seniūne (b.l. 172). Taigi ieškovė nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, nes yra praleidusi tose pačiose klasėse dvejus mokslo metus. Vienerius mokslo metus praleido dėl to, kad kėlėsi gyventi kartu su motina iš Lietuvos į Vokietiją 1999 m. Ieškovė dvejus metus mokėsi 10 klasėje po to, kai grįžo iš Vokietijos į Lietuvą 2003 m.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija, Nr. IX–2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 str. 6 d. nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reglamentuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Esminės sąlygos CK 3.194 str. 3 d. normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad tėvai turi pareigą materialai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis gali įgyti vidurinį išsilavinimą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su ieškovės mokymusi, nustatė, kad ieškovė mokosi nepažangiai, todėl jai negali būti skiriama parama iki ji baigs vidurinę mokyklą. Išnagrinėjus priežastis, dėl kurių ieškovė, būdama pilnametė, mokosi vidurinėje mokykloje, kartojo 10 klasės kursą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovei negali būti teiktina parama iki ji baigs vidurinę mokyklą. Pagal bylos duomenis ieškovė nuosekliai nesimokė Lietuvos mokyklose. Per visus mokslo metus ieškovė, būdama nepilnamete, kėlėsi gyventi ir mokytis į Vokietiją, Vokietijoje mokėsi vokiečių kalba, po to grįžo į Lietuvą, mokėsi mokykloje lenkų kalba. Taigi tiek ieškovės motinos, tiek tėvo (atsakovo) priimtu sprendimu ieškovei nebuvo užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos pastoviai mokytis mokyklose, kuriose pamokos vyksta ta pačia kalba ar gimtąja ieškovės kalba, nes pagal CK 3.165 str. 1 d. tėvai ne tik turi teisę auklėti savo vaikus, bet ir pareigą, ir yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pagal CK 3.165 str. 3 d. visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, o jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad jis prieštaravo tam, jog ieškovė vyktų gyventi į Vokietiją ir ieškovė lankytų mokyklą Vokietijoje, kad grįžus ieškovei į Lietuvą padėjo jai adaptuotis Lietuvos mokykloje, padėjo ieškovei siekti vidurinio išsilavinimo.
Pagal Švietimo įstatymo nuostatas švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus; švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų, todėl švietimas yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis. Ieškovė šiuo metu yra 11 klasės moksleivė, siekianti įgyti vidurinį išsilavinimą. Mokinys yra asmuo, kuris mokosi (Švietimo įstatymo 2 str. 16 d.), studentas – asmuo, studijuojantis pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas (Švietimo įstatymo 2 str. 27 d.), t. y. įstatymas neapibrėžia mokinio amžiaus ribų; be to, aiškinant studento sąvoką, darytina išvada, kad mokinio sąvoka įstatyme apima asmenis, siekiančius vidurinio išsilavinimo, nes mokiniai mokosi pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planus. Pagal Švietimo įstatymo 2 str.5 d. išsilavinimas yra Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos. Vidurinio ugdymo paskirtis yra padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją (Švietimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tai yra baigiamoji bendrojo lavinimo mokyklos pakopa, kurią baigęs mokinys įgyja teisę studijuoti pagal aukštojo ar aukštesniojo mokslo programas bei galimybę įgyti profesinį išsilavinimą (Švietimo įstatymo 12 str. 3 d., 13 str. 2 d., 14 str. 2 d.). Taigi demokratinės teisinės valstybės pareiga, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 str. įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, yra kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti įgyti vidurinį išsilavinimą kaip pamatą tolimesniam tokio asmens socialiniam, teisiniam, kultūriniam, politiniam ir panašiai gyvenimui. Dėl to turi būti užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą. Valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 str. 3 d.), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymuose yra įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo. Taigi tėvai privalo padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos. Vaikui sulaukus pilnametystės, jo ryšys su tėvais galutinai nenutrūksta, todėl abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, pradėjusius siekti vidurinio išsilavinimo, nepaisant to, kad tuo laiku, kai asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, yra pilnametis. Iš šioje byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovės tėvai netinkamai įgyvendino tėvų pareigas tuo metu, kai ieškovė buvo nepilnametė, ir tuo metu, kai ieškovei sukako 18 metų ir ji mokėsi vidurinėje mokykloje. Ieškovė pilnamete tapo tuo metu, kai nepažangiai mokėsi 10 klasėje. Ieškovė nurodė, kad ji tinkamai nesimokė dėl to, jog jai buvo per sunki programa. Pagal bylos duomenis ieškovė Lietuvoje gyveno tik su močiute, t. y. jos motina gyveno Vokietijoje, tėvas gyveno kitoje vietoje. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovė, pradėjusi mokytis 10 klasėje, faktiškai buvo be tėvų globos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad rūpinosi ieškove tuo metu, kai ji pradėjo mokytis 10 klasėje, ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrintas ieškovės lankomumas ir pažangumas. Tėvai nepilnamečiams vaikams privalo teikti ne tik materialinę paramą, t. y. juos materialiai išlaikyti, bet ir auklėti vaikus, rūpintis jų vystymusi. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nesąžiningo ir aplaidaus mokymosi pasekmės tenka pačiai ieškovei ir dėl to jai neturėtų būti teikiama parama iki ji baigs 12 klasių vidurinėje mokykloje.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei I. R. iš atsakovo J. R. turėjo būti priteista parama, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą.
Ieškovė I. R. nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jai neišduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (b.l.16-18). Ieškovė gyvena pas močiutę V. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovei yra reikalinga parama. Atsakovas J. R. yra sudaręs santuoką su M. R., augina dukrą E., (duomenys neskelbtini) (b.l. 39), ir sūnų E., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l.39). Atsakovo tėvui J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2005-11-21 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 34). Atsakovas nurodė, kad jis rūpinasi savo tėvu ir jį išlaiko. J. R. nuo 2006-12-01 dirba UAB „Trikampis žiedas“, nuo 2007-04-19 iki 2007-12-31 yra įsigijęs verslo liudijimą (b.l. 59). Iš UAB „Trikampis žiedas“ 2008-01-04 išduotos pažymos apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovui už 2007 m. vasario – lapkričio mėnesius išmokėtas 9920,86 Lt darbo užmokestis (b.l. 36) Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio Medeinos g. 23-60, Vilniuje (b.l. 58), keleivinis automobilis AUDI 100 (b.l. 55). Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies tenkino ir tuo pagrindu, kad visiškas ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovo nepilnamečių vaikų ir slaugos reikalingo tėvo interesus, tai pablogintų atsakovo šeimos narių padėtį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, nes pagal bylos duomenis atsakovas privalo išlaikyti tik du nepilnamečius vaikus. Byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas privalo pilnai išlaikyti savo tėvą, nes byloje nėra įrodymų, jog atsakovui yra pavesta tėvo slauga, kad tėvas negauna socialinių pašalpų. Iš byloje pateiktų atsakovo sąskaitų, esančių AB banke „Snoras“, matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-11-21 iki 2006-05-22 atsakovo piniginių lėšų apyvarta buvo 572 520,88 Lt (b. l. 88-89), laikotarpiu nuo 2006-05-22 iki 2007-11-27piniginių lėšų apyvarta buvo 648 449,51 Lt (b. l. 91-93). Atsakovas taip pat turi sąskaitą AB SEB banke. Į šią sąskaitą atsakovui buvo pervestos didelės pinigų sumos (b. l. 97-106). Atsakovo sąskaitų duomenys apie gaunamas jo pinigų sumas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, leidžianti jam išlaikyti nepilnamečius vaikus ir skirti paramą pilnametei dukrai iki ji baigs vidurinę mokyklą. Pažymėtina, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų, susijusių su jo banko sąskaitose nurodytomis jo gautomis didelėmis pinigų sumomis, šių pinigų panaudojimu.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad parama ieškovei priteistina iki ji baigs vidurinę mokyklą ir bus ne vyresnė nei 24 metų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria parama ieškovei I. R. priteista iki ji baigs 10 klasių vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau nei iki 2008-07-15, nurodant, kad parama priteista iki I. R. baigs vidurinę mokyklą ir bus ne vyresnė nei 24 metų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.