- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- P-261-148-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-04-3-00065-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. prašymą atnaujinti procesą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2059/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 33 straipsniu, S. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 3 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. 2010 m. gruodžio 10 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo panaikinimo, kartu prašydamas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžiamas pavėluotu nutarimo nuorašo gavimu.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi S. K. prašymo netenkino, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir apeliacinį skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad skundžiamas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarimas priimtas 2010 m. lapkričio 25 d., taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 293 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2010 m. gruodžio 6 d. (2010 m. gruodžio 5 d. buvo nedarbo diena; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 str. 4 d.). Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2010 m. gruodžio 10 d. (b. l. 105-106), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.
Teismas nustatė, kad S. K. nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiamas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimas (b. l. 96). Tačiau skundžiamo akto nuorašai S. K. ir jo atstovui advokatui A. P. buvo išsiųsti 2010 m. lapkričio 25 d. (b.l. 102), tai yra nepažeidus ATPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo išsiųsti nutarimo nuorašą per tris dienas. Skundžiamo akto nuorašas pareiškėjo kaimynui V. T. įteiktas 2010 m. lapkričio 30 d.(b.l. 102). Pareiškėjas nurodė, kad kaimynas jam skirtą laišką įteikė tik 2010 m. gruodžio 2 d., tai yra likus penkioms dienos iki nutarimo apskundimo termino pabaigos. Teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo nuorašas pareiškėjo atstovui advokatui A. P. įteiktas 2010 m. lapkričio 26 d. Taigi advokatas jau 2010 m. lapkričio 26 d. žinojo, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu S. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta 3 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Teismas pažymėjo, kad įstatyme numatytas trumpas, vos dešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą nuo 2010 m. lapkričio 26 d., kai pareiškėjo atstovas advokatas A. P. sužinojo apie skundžiamą nutarimą, pareiškėjas nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl teismas padarė išvadą, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, S. K. galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Teismas konstatavo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties S. K. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus).
III.
S. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad su advokatu A. P. buvo sudarytas susitarimas atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Taigi pasibaigus teismo procesui pirmosios instancijos teisme, advokatas neturėjo pareiškėjo atžvilgiu jokių įsipareigojimų. Tai, kad advokatas, su kuriuo pasibaigė atstovavimo santykiai, nepranešė pareiškėjui apie teismo nutartį, negalima laikyti subjektyvia termino praleidimo priežastimi.
S. K. apie skundžiamą nutarimą sužinojo tik 2010 m. gruodžio 2 d. ne dėl jo priklausančių priežasčių, apeliacinį skundą padavė per įstatymo nustatytą 10 dienų nuo sužinojimo apie teisę į apeliaciją, aplinkybė, kad advokatas nepranešė pareiškėjui apie teismo nutartį laikytina objektyvia termino praleidimo priežastimi, nes nepriklausė nuo pareiškėjo valios.
Šalies argumentai
S. K. nurodė, kad jo išvadas patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. administracinės bylos Nr. N575-3810/2011, Nr. N575-3811/2011, Nr. N575-3762/2011, Nr. N575-3775/2011, Nr. N575-3687/2011, Nr. N575-3549/2011, Nr. N575-3543/2011, Nr. N575-3587/2011, Nr. N575-3610/2011, Nr. N575-3456/2011 ir kt.). Todėl teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2159/2011 prieštarauja nusistovėjusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą.
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 dalį procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas galėtų būti taikomas tada, kai teismas analogiškose bylose yra priėmęs skirtingus sprendimus, kuriose tos pačios teisės normos yra aiškinamos skirtingai, prieštaringai. Šiuo atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą teigdamas, jog šioje administracinėje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas prieštarauja šio teismo analogiškose bylose priimtiem sprendimams, kadangi administracinėse Nr. N575-3810/2011, Nr. N575-3811/2011, Nr. N575-3762/2011, Nr. N575-3775/2011, Nr. N575-3687/2011, Nr. N575-3549/2011, Nr. N575-3543/2011, Nr. N575-3587/2011, Nr. N575-3610/2011, Nr. N575-3456/2011 ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pareiškėjai terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.
Tačiau pareiškėjas nenurodo tikslių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų išnagrinėjus nurodytas administracines bylas. Abstraktus prašymas dėl prieštaravimo suformuotai teismų praktikai nėra pagrindas atnaujinti procesą. Termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas yra tiesiogiai susijęs su byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010).
Nagrinėjamu atveju prašyme remiamasi iš esmės tik pareiškėjo nesutikimu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo paduoti. Pažymėtina, kad ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymus ir juos vertinti. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrindė objektyviai egzistuojančios būtinybės užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką ir, atitinkamai, procesas administracinėje byloje Nr. N575-2159/2011 taip pat negali būti atnaujintas ir remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte apibrėžtu pagrindu.
Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
S. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2159/2011.
Nutartis neskundžiama.