- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-171-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04423-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- BTA Insurance Company SE
- Atsakovas
- UAB ,,Reisrida“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04423-2012-0
Teisėja Gražina Mataitienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 121.20
SPRENDIMAS
2013 m. rugpjūčio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo BTA Insurance Company SE apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BTA Insurance Company SE ieškinį atsakovui UAB ,,Reisrida“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BTA Insurance Company SE pateiktu ieškiniu prašė grąžinti 50 procentų sumokėtos draudimo išmokos ir priteisti iš atsakovo, ieškovo naudai 22113,75 Lt., sumokėtą žyminį mokestį ir 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog sudarant draudimo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo, atsakovas UAB ,,Reisrida“ nurodė, kad vykdys tik vietinius pervežimus (t.y. Lietuvos Respublikos teritorijoje), ir tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui bei vertinama kaip melagingos informacijos pateikimas sudarant draudimo sutartį (b.l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškovo BTA Insurance Company SE nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, sudarant transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartį, nusutinka. Paaiškino, kad UAB ,,Resrida“ vykdo veiklą susijusią su tarptautiniais pervežimais ir sudarant draudimo sutartį, kuri buvo sudaryta per draudimo tarpininką- brokerį UAB BB ,,RDD“, buvo nurodyta ir informuota, kad transporto priemonė vykdys ir tarptautinius pervežimus, tame tarpe vyks ir į Didžiąją Britaniją ir Airiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Priteisė atsakovui UAB ,,Reisrida“ iš ieškovo ,,BTA Insurance Company“ SE, K. V. iela 63, LV-1142, Ryga, Latvijos Respublika, veikiančio Lietuvos Respublikoje per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, 1996,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 174-176).
Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2010-12-13 Didžiojoje Britanijoje įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas automobilio Volvo FH 12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas už autoįvykio metu padarytą žalą atlygino 44 227,51 Lt.
Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas, siekdamas apsidrausti kuo pigiau, teigė, kad į užsienio valstybes nevyks. Be to, draudikas turėjo galimybę pažymėti žalioje kortelėje šalis, kuriose draudiminė apsauga negalioja, kaip numatyta pačioje žalioje kortelėje, tačiau to nepadarė.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas sudarė draudimo sutartį ir įsigijo civilinės atsakomybės draudimo užsienyje liudijimą, tai patvirtinančiame dokumente- ,,žalioje kortelėje“ Didžiosios Britanijos kodo langelis ,,GB“ nėra užbrauktas, atsakovas gavo visoje Europoje galiojantį draudimo polisą ir neturėjo pareigos domėtis, ar šis polisas galioja kurioje nors atskiroje valstybėje, nes tos valstybės, į kurią vyko- Didžiosios Britanijos-kodo langelis nebuvo užbrauktas, sutartis ir polisas draudėjui buvo išduoti, nereikalaujant jokios papildomos įmokos.
Teismo manymu, draudėjas draudimo sutartyje numatytas pareigas vykdė tinkamai, t.y. apie eismo įvykį buvo pranešta nustatytais terminais ir tvarka, kitų netinkamo sutartyje nustatytų pareigų vykdymo nebuvo nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo apelianto atstovas advokatas M. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti (b.l. 178-182).
Apelianto atstovas mano, kad sprendimas yra neteisingas, nes pirmos instancijos teismas netinkamai suprato transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį santykį, taip pat nepagrįstai nusprendė, kad sutartį viena šalis privalo vykdyti, o kita sutarties šaliai, sutarties pažeidimas jokių pasekmių nesukuria.
Advokatas teigia, jog pirmos instancijos teismas vertindamas teikiamą draudimo apsaugą, neatskyrė draudimo apsaugos teikiamos nukentėjusiajam ir draudimo apsaugos teikiamos apdraustajam. Apdraustasis turi pilną draudimo apsaugą visais atvejais, jeigu nepažeidžia draudimo sutarties. Šiuo atveju, taikoma išimtis. Ieškovo atstovas – advokatas, remdamasis Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, kitų teismų nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teigia, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, dėl to privalo grąžinti dalį sumokėtos išmokos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo UAB ,,Reisrida“ atstovas advokatas E. O. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 187-191). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 str. 1 d. besąlygiškai numato, kad įprastinė ar pasienio draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Advokatas pažymėjo, kad priežastis, kad Draudimo sutarties sąlygos, jog apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje vykdomiems krovinių pervežimams, o apdraustos transporto priemonės naudojimas už Lietuvos Respublikos teritorijos krovinių tarptautiniais maršrutais pervežimams bus laikomas rizikos padidėjimu, prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 2 straipsnio 7 ir 10 dalių, 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl yra niekinės ir negaliojančios. LR CK 1.78 str. 1 dalyje yra pasakyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jei jis prieštarauja įstatymui ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.
Be to, ieškovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių už ką nukentėjusiam asmeniui išmokėjo- 44 227,51 Lt, tuo labiau, kad ieškovas savo 2012-03-19 pretenzijoje Nr. ZK/10/298,/2 nurodė, kad žalą sudaro - 33 347,98 Lt, ir prašė grąžinti - 16673,99 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
LR CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).
Nustatyta, kad šalys - ieškovas (draudikas) UAB ,,BTA Draudimas“, atstovaujama T. P. su atsakovu (draudėju) UAB ,,Reisrida“ sudarė 2010-12-02 paprastąją draudimo sutartį, kuri galiojo nuo 2010-12-02 iki 2011-12-02. Šia draudimo sutartimi draudikas apdraudė draudėjo krovininį automobilį VOLVO FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas sutartyje tam tikras išlygas.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakcija Nr. X-1137) 6 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš draudimo poliso (b.l. 27) matyti kad draudimo apsauga galiojo ir valstybėje, kurioje įvykio draudiminis įvykis, t.y. Didžiojoje Britanijoje.
Apelianto atstovas advokatas, tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu įrodinėja, jog draudėjui išvykus į kitą šalį, t.y. Didžiąją Britaniją padidėjo draudimo rizika, ir neinformavus apie tai, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, nes atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas neteisingai aiškina sutarčių aiškinimo taisykles, kas turėjo įtakos neteisingam sprendimo priėmimui.
Nagrinėjamos bylos atveju draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo sutartis, kurioje nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo sutartyje nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui (draudėjui) išvykus už Lietuvos teritorijos ribų, 2010-12-13 Didžiojoje Britanijoje įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas automobilio Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas (draudikas) už autoįvykio metu padarytą žalą atlygino 44 227,51 Lt. Ieškovas (apeliantas) siekia susigrąžinti išmokėtos sumos dalį, argumentuodamas tuo, jog apeliantas pažeidė draudimo sutarties sąlygas.
Akcentuotina, kad byloje ginčas kyla ne dėl to, kad draudikas privalėjo sumokėti autoįvykio metu nukentėjusiai šaliai, kas ir buvo padaryta, bet dėl to, kad draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudikui atsirado pareiga dalį sumokėtos sumos susigrąžinti.
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad draudėjas draudimo sutartyje numatytas pareigas vykdė tinkamai, t.y. apie eismo įvykį pranešė nustatytais terminais ir tvarka. Be to, I instancijos teismas manė, jog tokio pranešimo forma nereglamentuota (b.l. 175).
Atsakovo argumentas dėl pranešimo formos – atmestinas. Tai, jog prieš sudarant draudimo sutartį žodžiu įspėjo apie tai, jog įmonė užsiima tarptautiniu krovinių pervežimu ir laikė tai, kaip tinkamai pranešęs, yra nepagrįsta.
Tarp šios bylos šalių sudarytoje draudimo sutartyje ir jos 10 punkte yra nurodytas draudimo rizikos padidėjimas-jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti raštu draudiką apie padidėjusią draudimo riziką; Sutarties 11 punktas nurodo, kad padidėjus draudimo rizikai, draudėjas (apdraustasis) privalo sumokėti draudiko paskaičiuotą papildomą draudimo įmoką; bei sutartyje nurodyta išlyga, kad draudėjai, prieš išvykstant į Didžiąją Britaniją ir/ar Šiaurės Airijos karalystę ir/ar Airiją, privalo apie tai informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką, nes tai yra laikoma rizikos padidėjimu (12 punktas).
Konstatuotina, kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui), ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, nes apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė pareigų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. L., bylos Nr. 3K-3-433/2007).
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas būdamas juridinis asmuo privalėjo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti sutarties sąlygas, ir joje numatytas išlygas, juolab, kad jis pats pasirinko draudiką, atsižvelgdamas į jo teikiamas paslaugas, rizikos apsaugas, į įmokos dydį, todėl turėjo įsitikinti sutarties sąlygomis ir jas tinkamai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, ir raštu neinformavo ieškovo apie išvykimą į Didžiąją Britanija bei nesumokėjo papildomos draudimo įmokos, todėl iš to kyla pareiga grąžinti ieškovui 50 procentų sumokėtos sumos, t.y. 22113,75 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai taikė materialines teises normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, todėl pirmos instancijos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad ieškovas pirmos instancijos teisme sumokėjo 663,00 Lt žyminio mokesčio ir apeliacinės instancijos teisme – 663,00 Lt žyminio mokesčio.
CPK 93 str. 5 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1326,00 Lt. bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 5 d.,326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 metų lapkričio 13d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Iš atsakovo UAB ,,Reisrida“ (įm. k. 302547747, adresu: Ragainės g. 71E, Šiaulių m. sav.), priteisti 22 113,75 Lt (dvidešimt du tūkstančius šimtas trylika litų 75 centai) draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2012-07-25) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos (22 113,75 Lt); 1326,00 Lt žyminio mokesčio - ieškovės „BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinės adresas Verkių 29, 18 korpusas, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.