- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- eI-3811-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02360-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų B. J., Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui A. S. (A. S.), pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Krūminytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato padėjėjo Dovydo Raišučio (2018 m. vasario 7 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 16 d. skundu, kurį patikslino 2018 m. liepos 18 d., prašydamas:
1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00470 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S.“ (toliau – ir Sprendimas);
Žemesnės instancijos teismas
1.2. įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyvento Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) ir išduoti pareiškėjui LLG.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Departamentui atlikus patikrinimą nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir UAB „duomenys neskelbtini“, ir Bendrovė) susijusi su fiktyviomis įmonėmis ir pateikti dokumentai tinkamai neįrodo veiklos, kuri buvo vykdyta per paskutinius 6 mėnesius, todėl pareiškėjas nesiekė užsiimti realia ūkine-komercine veikla Lietuvoje, neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Departamentas pareiškėjui pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. atsisakė išduoti LLG pareiškėjui, nes duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės, ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė), tačiau ši nuostata naudojama daugiau kaip išvada, pasekmės konstatavimas, o ne kaip savarankiškas pagrindas Sprendimui pagrįsti.
2.2. Dėl UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikymo pagrįstumo
Sprendime nurodyta, kad Departamentas nustatė, jog Bendrovės darbuotojų paaiškinimai sukėlė įtarimų dėl realaus darbo atlikimo Bendrovėje ir, Departamento nuomone, Bendrovė yra fiktyvi. Visi pareiškėjo pateikti duomenys atitiko ir atitinka tikrovę, Sprendime jokie pareiškėjo Departamentui pateikti duomenys nepaneigti, todėl neegzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas panaikinti LLG pareiškėjui.
Be to, UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja užsienio piliečius, vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje.
2.3. Dėl UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumo
Šiuo atveju nebuvo nuslėpti jokie duomenys, visi dokumentai ir informacija Departamentui tinkamai pateikta. Sprendimo išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG išdavimo, neva neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje, yra visiškai be motyvų ir nepagrįsta, prieštarauja Departamento padarytai išvadai, kad visi pagrindai išduoti LLG pareiškėjui egzistuoja.
Labiausiai stebina Departamento išvada, kad pareiškėjo kaip teisėto ir pilnateisio Bendrovės dalyvio (direktoriaus) statusas nieko nereiškia ir yra tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantis duomuo, nėra pareiškėjo kaip Bendrovės akcininko teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai yra teisėtos ir galiojančios sutartys, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo 15 000 Bendrovės paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų, t. y. 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, o Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) yra tinkamai išviešinti duomenys apie pareiškėją kaip Bendrovės direktorių, todėl Departamento išvada, kad pareiškėjo kaip Bendrovės direktorius veikla Lietuvoje yra neteisėta, būtų pagrįsta tik tuo atveju, jeigu būtų paneigtas pareiškėjo kaip Bendrovės direktoriaus statusas, bet tai nebuvo padaryta.
Bendrovės veikla yra reali ir teisėta, to Departamentas net neneigė, kas daro realia ir teisėta pareiškėjo kaip teisėto Bendrovės direktoriaus veiklą Lietuvoje. UTPĮ 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla, ši aplinkybė egzistuoja ir pareiškėjo atveju, todėl išvada, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. yra visiškai nepagrista. Taigi, Departamentas neįrodė UTPĮ 35 straipsnio 2 ir 12 punktų sąlygų.
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą Sprendimą, surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
Pareiškėjas 2018 m. vasario 8 d. tuo pagrindu, kad jis yra UAB „duomenys neskelbtini“ dalyvis (akcininkas), Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG (toliau – ir Prašymas) ir papildomus dokumentus. Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvoje, o jis teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Bendrovės veikla grindžiama bendradarbiavimu su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, o pateikti dokumentai neįrodo realios Bendrovės veiklos vykdymo) ir tikrojo jo atvykimo į Lietuvą tikslo (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvoje, o gauti LLG ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse), todėl Sprendime atsisakyta pakeisti pareiškėjui LLG.Vien prašymo pakeisti LLG ir dokumentų pateikimas savaime nereiškia, kad LLG užsieniečiui turi būti išduodamas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A-2005-662/2016, Nr. eA-3082-1062/2018), būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą. Remiantis Sprendimu, Departamentas ne tik įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, tačiau ir iškvietė pareiškėją į apklausą, patikrino Bendrovę dėl veiklos, apklausė jos darbuotojus, įvertino kitą sprendimo priėmimui reikšmingą informaciją, susijusią su Bendrovės steigimu ir kitomis aplinkybėmis. Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG išdavimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo buvimo Lietuvoje būtinumą, vykdant Bendrovės veiklą. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, t. y. jo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o gauti LLG ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, šias išvadas patvirtina Sprendime aprašytos aplinkybės. Be to, pagal LVAT praktiką (administracinė byla Nr. A-2005-662/2016) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 79 patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka LLG išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Išnagrinėjus pareiškėjo Bendrovės veiklai pagal verslo planą ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Lietuvos Respublikoje pagrįsti pateiktas sutartis (franšizės sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“, bendradarbiavimo sutartį su Estijos įmone (duomenys neskelbtini), automobilio nuomos sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“, bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir su šiomis sutartimis susijusias aplinkybes, 2018 m. sausio 26 d. Suomijos įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą 3 980 Eur sumai, Bendrovės banko sąskaitos 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. vasario 7 d. išrašą, 2018 m. Bendrovės verslo planą, konstatuotina, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvoje, tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o pareiškėjas – UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto.Bendrovės verslo partnerės (UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) siejamos su (duomenys neskelbtini) piliečiais V. G. ir I. K., kurie Departamentui gerai žinomi kaip asmenys, užsiimantys tarpininkavimu, trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl LLG išdavimo / pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. V. G. bei I. K. steigia ir (ar) įsigyja, o vėliau parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios dažniausiai imituoja savo veiklą tik tam, kad užsieniečiai, tapę tų įmonių dalyviais, gautų LLG ir nevaržomai keliautų po Šengeno valstybes. Trečiųjų šalių piliečių valdomos įmonės registruojamos Departamentui gerai žinomais adresais (pavyzdžiui, Vilniuje: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir, padedant tarpininkams V. G. bei I. K., imituoja veiklą, sudarydamos sandorius su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, kad jų dalyviai trečiųjų šalių piliečiai turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl LLG gavimo. Tokia įmonių veiklos schema sudaro itin palankias sąlygas nelegaliai migracijai, ji akivaizdžiai atsispindi ir Bendrovės dokumentuose, kuriuose yra daug sąsajų tarp Bendrovės ir jos verslo partnerių, šie duomenys detaliai išvardyti Sprendime.Taigi, pareiškėjo su Prašymu pateikti dokumentai neatitinka tikrovės ir kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir realumo, kartu tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesuinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvoje vykdymu. Abejones dėl Bendrovės veiklos perspektyvų ir galimybės išlikti konkurencinga rinkoje sustiprina ir jos finansiniai rodikliai, pagal kuriuos nustatyta, kad Bendrovės veikla iš esmės nesukuria pelno ir pridėtinės vertės.Remiantis pateiktais Bendrovės banko sąskaitų išrašais, Bendrovė pavėluotai pervesdavo priklausančias sumas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra), taigi, pareiškėjas, Bendrovės akcininkas ir direktorius, neužtikrina, kad Bendrovė laiku vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas mokestines prievoles, ši aplinkybė sustiprina abejones dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir realumo.Bendrovės direktorius 2018 m. vasario 28 d. Departamentui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus, tačiau jie nepagrindžia, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje. Pagal pateiktą Bendrovės 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. vasario 28 d. išrašytų sąskaitų sąrašą Bendrovė pirmąją sąskaitą 2017 m. išrašė tik 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y. pirmuosius tris 2017 m. ketvirčius Bendrovė iš esmės jokios veiklos nevykdė, tą patvirtina ir Bendrovės gautų sąskaitų sąrašas, kuriame pirmoji gauta sąskaita yra 2017 m. spalio 31 d.Sprendime nėra konstatuojamas faktas, kad Bendrovė yra fiktyvi, atvirkščiai, apie tai net neužsimenama.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas A. S. (A. S.) ir pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis iš esmės rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Krūminytė (2017 m. spalio 2 d. įgaliojimas Nr. 3K-94) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje liudytojas A. B. (A. B.) paaiškino, kad jų įmonė veikia jau penktus metus, tačiau pastaruoju metu pradėjo teikti taksi paslaugas bei vairavimo kursus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
Pareiškėjui pirmą kartą LLG išduotas 2014 m. kovo 31 d., keistas 2 kartus, paskutinį kartą – 2016 m. kovo 25 d., kai buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2018 m. kovo 25 d.Pareiškėjas, atstovaujamas advokato A. Raišučio (2018 m. vasario 7 d. atstovavimo sutartis), tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 8 d. pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka pakeisti LLG 2 m. Su Prašymu pateikti, be kita ko, šie dokumentai:
2.1. 2018 m. vasario 8 d. JAR išrašas, pagal kurį Bendrovės (buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) direktorius yra A. S., Bendrovės veiklos tikslas – komercinė-ūkinė veikla, elektroninio (toliau – ir el.) pašto adresas – (duomenys neskelbtini);
2.2. Bendrovės 2018 m. vasario 8 d. akcininkų sąrašas, pagal Bendrovė turi 3 akcininkus, tarp jų pareiškėjo nėra, kurie turi 15 000 vnt. akcijų (toks jų skaičius sudaro 1/3 įstatinio kapitalo);
2.3. 2018 m. verslo planas, kuriame nurodyta, kad Bendrovės veikla – keleivių pervežimo paslaugos, darbas pagal UAB „duomenys neskelbtini“ franšizės programą (automobilio su vairuotoju nuoma) ir keleivių pervežimo paslaugos, kartu klientų tinklo vystymas ir automobilių parko plėtra, darbas su įmone (duomenys neskelbtini) pagal bendradarbiavimo sutartį, bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilių nuomos;
2.4. Bendrovės banko sąskaitos išrašo kopija nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 7 d., pagal kurį pirmoji pinigų įplauka gauta tik 2017 m. rugsėjo 28d., kai „duomenys neskelbtini“ pervedė Bendrovei 2 000 Eur;
– 2016 m. gruodžio 28 d. franšizės sutartis Nr. 12-16-2 su UAB „duomenys neskelbtini“, pagal kurią nurodyta įmonė įsipareigojo perduoti Bendrovei teisę atlygintinai naudotis savo veikloje UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančių išimtinių teisių, nustatytų sutarties 1.2 punkte, paketu;
– 2017 m. sausio 6 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 20170106-01 su Estijos įmone (duomenys neskelbtini), pagal kurią Estijos įmonė per programinę įrangą perduoda Bendrovei taksi paslaugų užsakymus iš Bendrovės paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų, Bendrovė įsipareigojo mokėti Estijos įmonei sutartyje nustatytą kainą už kiekvieną Bendrovės išsiųstą SMS, naudojantis (duomenys neskelbtini) sistema, taip pat mėnesio mokestį už kiekvieną automobilį apipavidalintą pagal (duomenys neskelbtini) standartus, dirbantį (duomenys neskelbtini) aplikacijoje 18 valandų (toliau – ir val.) kiekvieną dieną per mėnesį;
– 2017 m. birželio 1 d. automobilio nuomos sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo perduoti Bendrovei automobilį „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ši – sumokėti mokestį už automobilio nuomą;
– 2017 m. liepos 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. VK20170701-002 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ši įmonė per programinę perduoda Bendrovei taksi paslaugų užsakymus iš Bendrovės teikiamomis taksi paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų, Bendrovė įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kiekvieną įvykdytą, naudojantis programine įranga, Bendrovės ar vairuotojo priimtą kliento padarytą taksi paslaugų užsakymą, taip pat sutartyje nustatytą mokestį už kiekvieną Bendrovės išsiųstą SMS, naudojantis taksi operatoriaus sistema.
2.6.2018 m. sausio 26 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. LED0000004 Suomijos įmonei (duomenys neskelbtini) 3 980 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą pervesta 2018 m. sausio 29 d., už vienos dienos vairavimo kursus ir „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo patirtį 2 asmenims.
3. Pareiškėjas su 2018 m. vasario 28 d. lydraščiu pateikė Departamentui, be kita ko, šiuos dokumentus:
– Bendrovėje dirbančių darbuotojų darbo sutartis (2016 m. sausio 19 d. pareiškėjo, Bendrovės direktoriaus, 2017 m. spalio 9 d., vairuotojo J. S., 2018 m. sausio 19 d. vairuotojo D. S., 2018 m. vasario 6 d. vairuotojų V. P. ir M. B.).
– Išrašytų sąskaitų registrą, pagal kurį Bendrovė išrašė, be kita ko, šias sąskaitas savo partneriams pagal sudarytas sutartis: 2017 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą UAB „duomenys neskelbtini“, 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. – po sąskaitą (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini;
– 2017m. rugsėjo 1 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. EN/17/09 su UAB „duomenys neskelbtini“, pagal kurią ši įmonė per programinę įrangą perduoda Bendrovei taksi paslaugų užsakymus iš Bendrovės paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų, Bendrovė įsipareigoja mokėti UAB „duomenys neskelbtini“ už iekvieną naudojantis programine įranga Bendrovės ar vairuotojo priimtą kliento taksi paslaugų užsakymą, taip pat mokestį už kiekvieną Bendrovės išsiųstą SMS, naudojantis taksi operatoriaus sistema;
– 2017 m. gruodžio 1 d. automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/12/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo suteikti Bendrovei teisę laikinai naudotis ir valdyti minėtai įmonei priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė, be kita ko, įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytą mėnesio mokestį.
4. Remiantis 2018 m. liepos 9 d. JAR išrašu, Bendrovės kontaktiniai el. paštas yra (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo (duomenys neskelbtini)).
5. Departamento Imigracijos skyriaus vadovė, vadovaudamasi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. liepos 11 d. sprendime Nr. (15/4-1)3I-00470 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S.“ atsisakė pakeisti pareiškėjui LLG. Sprendime, be kita ko, nurodyta:
5.1. Pareiškėjas 2018 m. vasario8 d. atstovaujamas advokato A. Raišučio, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG, Bendrovės verslo planą, joje įdarbintų asmenų darbo sutartis ir kitus dokumentus.
5.2. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą ir papildomus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2013 m. lapkričio 19 d. adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. spalio 9 d. registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas iki 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. – (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. sausio 25 d. pareiškėjas yra Bendrovės direktorius, pagal su juo sudarytą darbo sutartį turintis dirbti 8 valandas (toliau – ir val.) per dieną, mokant jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA).
5.3. Pareiškėjas ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius pagal verslo planą Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė šiuos dokumentus:
5.3.1. sutartis:
– 2016 m. gruodžio 28 d. su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytą franšizės sutartį, kurioje nustatyta, jog perduodama teisė naudoti išimtinių teisių paketą turi būti įregistruota valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ RC) Vilniaus filiale per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos ir kad neįvykdžius šios prievolės, teisių perdavimas laikomas neįvykęs. Duomenys apie sutarties įregistravimą Departamentui iki Sprendimo priėmimo nepateikti, taip pat nepateikti mokėjimų grafikas (1 priedas) ir kainininkas (2 priedas), šios sutarties realų vykdymą patvirtinantys dokumentai.
– 2017 m. sausio 6 d. su Estijos įmone (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini sudalytą bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią minėta įmonė perduoda Bendrovei per programinę įrangą taksi paslaugų užsakymus iš Bendrovės teikiamomis taksi paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų. Pažymėtina, kad Bendrovė verslo plane deklaruoja teikianti ne taksi, o keleivių pervežimo paslaugas. Bendrovė pirmąją sąskaitą faktūrą šiai įmonei išrašė tik 2017 m. spalio 31 d., o pagal pateiktą Bendrovės banko sąskaitos 2017 m. birželio 1 d. – 2018 m. sausio 11 d. išrašą pirmosios įplaukos iš (duomenys neskelbtini) gautos 2017 m. spalio 24 d.
– 2017 m. birželio 1 d. su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytą automobilio nuomos sutartį. UAB „duomenys neskelbtini“ Bendrovei 2017 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą 900 Eur sumai, tačiau Departamentui, nors to ir buvo prašoma papildomai, nepateikti sutarties realų vykdymą patvirtinantys dokumentai. 2018 m. vasario 28 d. Departamentui pateikti 3 automobilių, priklausančių UAB „duomenys neskelbtini“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)”) registracijos liudijimai, tačiau jie taip pat neįrodo, kad Bendrovė iš tikrųjų nuomojosi šiuos automobilius;
– 2017 m. liepos 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda Bendrovei per programinę įrangą taksi (Bendrovė verslo plane deklaruoja teikianti ne taksi, o keleivių pervežimo paslaugas) paslaugų užsakymus iš Bendrovės teikiamomis taksi paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų, ir šios sutarties 1 priedą, kuriame nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigoja nuomoti / subnuomoti automobilius pagal išankstinį susitarimą su Bendrove. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei 2018 m. sausio 2 d. išrašė sąskaitą 4 791,60 Eur, tačiau Departamentui, nors to ir buvo prašoma papildomai, nepateikti sutarties realų vykdymą patvirtinantys dokumentai.
5.3.2. 2018 m. sausio 26 d. Suomijos įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą 3 980 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2018 m. sausio 29 d., už vienos dienos vairavimo kursus ir „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo patirtį 2asmenims. Tokių paslaugų teikimas neįtvirtintas Bendrovės verslo plane.
5.3.3. Bendrovės banko sąskaitos 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. vasario 7 d. išrašą, pagal kurį pirmoji pinigų įplauka gauta tik 2017 m. rugsėjo 28 d., kai UAB „duomenys neskelbtini“ pervedė Bendrovei 2 000 Eur. 2018 m. vasario 28 d. Departamentui pateikta 2017 m. rugsėjo 1 d. su UAB „duomenys neskelbtini“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią bendrovė perduoda UAB „duomenys neskelbtini“ per programinę įrangą taksi paslaugų užsakymus iš UAB „duomenys neskelbtini“ teikiamomis taksi paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų. Departamentui nepateikta realų šios sutarties vykdymą pagrindžiančių dokumentų. 2017 m. gruodžio 7 d. Bendrovė pervedė 6 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. vasario 28 d. Departamentui pateikta 2017 m. gruodžio 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta automobilio nuomos sutartis, pagal kurią Bendrovė išnuomojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Departamentui nepateikti šio automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pateiktame Bendrovės gautų sąskaitų sąraše neįtraukta sąskaita, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išrašiusi Bendrovei.
5.3.4. 2018 m. Bendrovės verslo planą, kuris parengtas likus kelioms dienoms iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo. Bendrovei nepavyko pasiekti verslo plane užsibrėžto tikslo: Departamentui nepateikta įrodymų, kad Bendrovė pradėtų teikti paslaugas Kaune ar Klaipėdoje, taip pat kad būtų padidintas joje įdarbintų vairuotojų skaičius.
Taigi, Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvoje, t. .y Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto.
5.4. Bendrovės verslo partnerės (UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) siejamos su Baltarusijos Respublikos piliečiais V. G. ir I. K., kurie Departamentui gerai žinomi kaip asmenys, užsiimantys tarpininkavimu, trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl LLG išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. V. G. ir I. K. steigia ir (ar) įsigyja, o vėliau parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios dažniausiai imituoja savo veiklą tik tam, kad užsieniečiai, tapę tų įmonių dalyviais, gautų LLG ir nevaržomai keliautų po Šengeno valstybes. Trečiųjų šalių piliečių valdomos įmonės registruojamos Departamentui gerai žinomais adresais ir, padedant tarpininkams V. G. bei I. K., imituoja veiklą, sudarydamos sandorius su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, kad jų dalyviai trečiųjų šalių piliečiai turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl LLG gavimo. Tokia įmonių veiklos schema sudaro itin palankias sąlygas nelegaliai migracijai. Ši schema akivaizdžiai atsispindi ir Bendrovės dokumentuose, kuriuose yra daug sąsajų tarp Bendrovės ir jos verslo partnerių (UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „duomenys neskelbtini“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), buvusio darbuotojo R. U.
5.5. Įvertinus Sprendime išvardytas sąsajas darytina išvada, kad kartu su Prašymu pateikti dokumentai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo bei realumo, kartu tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesuinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Abejones dėl Bendrovės veiklos perspektyvų ir galimybės išlikti konkurencinga rinkoje sustiprina ir Bendrovės finansiniai rodikliai: Bendrovės veikla iš esmės nesukuria pelno ir pridėtinės vertės: 2017 m. Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 20 267 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos – 29 815 Eur, nuostoliai – 10 523 Eur.
5.6. Remiantis Bendrovės banko sąskaitos išrašu, pareiškėjas kaip Bendrovės direktorius neužtikrina, kad jo valdoma Bendrovė laiku vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas mokestines prievoles, nes pavėluotai perveda Sodrai priklausančius mokėjimus, tai sustiprina abejones dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir realumo.
5.7. 2018 m. vasario 28 d. Bendrovės direktorius A. S. Departamentui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus, tačiau jie nepagrindžia, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje. Pagal išrašytų sąskaitų sąrašą Bendrovė pirmąją sąskaitą 2017 m. išrašė tik 2017 m. rugsėjo 28 d. (UAB „duomenys neskelbtini“), t. y. pirmuosius tris 2017 m. ketvirčius Bendrovė iš esmės jokios veiklos nevykdė, tą patvirtina ir Bendrovės gautų sąskaitų sąrašas, kuriame pirmoji gauta sąskaita yra 2017 m. spali 31 d.
5.8. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Bendrovės veikla grindžiama bendradarbiavimu su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, o pateikti dokumentai neįrodo realios Bendrovės veiklos vykdymo) ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (jo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvoje, o gauti LLG ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse), tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, šiuo klausimu aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 79 patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės, Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 3K-54 patvirtintame Kriterijų, kuriais vadovaujamasi, nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatyti kriterijai (pareiškėjas atitinka 6.2, 6.4, 7 punktus), LVAT praktika (administracinė byla Nr. A-2005-662/2016). Be to, LLG UTPĮ 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla.
5.9. Atsisakymas pakeisti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės direktoriaus pareigų, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu. Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja nuolatinio pareiškėjo buvimo joje, todėl jo nuolatinis buvimas Lietuvoje nebūtinas, tai patvirtina LVAT praktika (administracinė byla Nr. A-⁸⁵⁸-2720/2014), be to, nepateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo įsitraukimą į Bendrovės veiklos vykdymą. Be to, teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus.
5.10. Pareiškėjas nors ir turėjo teisę kreiptis dėl daugkartinės nacionalinės vizos (apie tai jis buvo papildomai informuotas Departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 21 d. pranešime (15/4-11)10K-10266), kuri jam galėjo būti išduota nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. liepos 8 d., tačiau to nepadarė ir būdamas Bendrovės direktorius bei akcininkas, nepasiliko tęsti teisėtos veiklos Lietuvoje. Be to, 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjas atleistas iš Bendrovės, šios aplinkybės tik patvirtina įtarimą, kad pareiškėjas nesuinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos vykdymu Lietuvoje.
5.11. Pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika (jo sutuoktinė ir 2 nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00470 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje duomenys neskelbtini piliečiui A. S.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą), taip pat įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti LLG ir išduoti pareiškėjui LLG.
2. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
3. Teismas pasisakys dėl teisinių pagrindų, kuriais skundžiamame sprendime buvo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas pabrėžia, kad, įvertinus Migracijos departamento surinktus duomenis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus), darytina išvada, jog pareiškėjas, 2018 m. vasario 8 d. teikdamas Departamentui prašymą skubos tvarka pakeisti LLG ir motyvuodamas, jog jo įmonė jau 6 mėnesius atlieka vežimo paslaugas, teikė neatitinkančius tikrovės duomenis, nes darbuotojus pradėjo darbinti tik 2017 m. spalio mėn., o sąskaitas išrašė 2017 m. rugsėjo mėn. Liudytojas taip pat paaiškino, kad ši įmonės veikla yra nauja. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės, be to, gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Dar daugiau, nors pareiškėjas teigia, jog UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja užsienio piliečius, vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau teismas pabrėžia, kad ši nuostata yra susijusi su LLG išdavimo santykiais, ji nereglamentuoja ūkinių-komercinių santykių. Ypač pabrėžtina, kad atsisakymas pakeisti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar atvykstant į Lietuvą su Šengeno viza). Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, todėl jo nuolatinis buvimas Lietuvoje nebūtinas (žr. ir LVAT administracinę bylą Nr. A858-2720/2014). Be to, teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.
4. Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00470 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje duomenys neskelbtini piliečiui A. S.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.