- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-423-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01598-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- T. F.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. F. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4201-837/2018 pagal pareiškėjos T. F. pareiškimo dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo gyvenamąją namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini)Nurodė, kad namas priklausė jos močiutei A. P., po jos mirties name gyveno jos tėvas N. F., mirus tėvui ,ji gyveno ankščiau nurodytame name. Ji turtą valdo daugiau kaip 10 metų, niekas neturi daugiau teisių į šį namą už ją, valdymas yra atviras ir nepertraukiamas, nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės pagal įgyjamąją senatį faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai pašalinti pareiškimo trūkumus.Nurodė, kad pareiškėja nepateikė kadastrinių matavimų bylos ar kitokių duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti, ar apskritai pareiškėjos nurodytas turtas yra toje vietoje, nepateikė duomenų, kad šis nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas kieno nors vardu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. T. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Skunde nurodo, kad pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nekilnojamasis turtas yra toje vietoje. Iš prie pareiškimo dokumentų matyti, kad A. F. (P.) priklausė gyvenamasis namas. Iš viešai prieinamų duomenų galima patikrinti kur yra nurodytas namas.Pareiškime nurodė, kad nėra įstatyme apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal senatį faktą, tai reiškia, kad turtas nepriklauso nei savivaldybei, nei valstybei ir nėra registruotas. Todėl išrašo iš nekilnojamojo turto registro neturi galimybės pateikti.Be to, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas tikrina tik pareiškimo atitikimą įstatymo reikalavimams, bet nesprendžia dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 531 straipsnyje. Minėtoje nuostatoje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį faktą, yra gyvenamasis namas su priklausiniais. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 4,5,6 p.).Skundžiamoje nutartyje be kitų nurodytų pareiškimo trūkumų pirmosios instancijos teismas trūkumu laikė tai, kad byloje nepakankamai pateikta duomenų, iš kurių aiškiai matytųsi norimo įgyti daikto buvimo vieta, nenurodytas –žemės sklypas ant kurio stovi statinys ir kam jis priklauso, t.y. nėra pagrindinių nekilnojamųjų turto kadastrinių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas pareiškimas neatitiko CPK 531 straipsnio 1 punkto reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. Šalindama nustatytą trūkumą, pareiškėja turi atlikti nekilnojamojo turto, kurį ji siekia įgyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, kadastrinių matavimų bylą ir pateikti ją teismui. Be šio dokumento negalima pripažinti jokių teisių į nekilnojamąjį turtą.Tam, kad suformuoti nekilnojamąjį daiktą, būtina nustatyti ne tik jo kadastro duomenis, bet ir teisės aktų nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). Teismui pateikti išrašai iš ūkinių knygų gali būti pagrindu atlikti kadastrinius matavimus, t.y. suformuoti nekilnojamąjį daiktą įstatymo nustatyta tvarka, bei įregistruoti nuosavybės teises mirusios A. P. vardu, kad po to būtų sprendžiamas pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo pareiškėjai teismui.Asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo ir kiti nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu LR CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie tai, kad nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas kieno nors vardu būtų pagrįstas, bet, be to, reikia, kad tas nekilnojamas turtas būtų suformuotas įstatymo nustatyta tvarka, nes nesuformuoti nekilnojami daiktai neregistruojami nuosavybės teisėmis, nepripažįstama, kad tokie daiktai yra.Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė pareiškimo trūkumų šalinimo klausimą, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pasibaigęs, teismas pratęsia trūkumų pašalinimo terminą iki 2018 m. birželio 19 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti naują terminą Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 26 d. ir šia nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti iki 2018 m. birželio 19 d.