- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-317-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00842-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino J. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., 33 str, paskyrė jam 305 Eur baudą už tai, kad jis 2015 m. kovo 22 d. apie 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas girtumas - 0,47 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir J. J. paskirti ne mažesnes administracines nuobaudas, nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Institucija cituoja ATPK 30¹ str. nuostatas, jų taikymą teismų praktikoje bei mano, kad apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, pažeidėjui paskyrė nepagrįstai. Pabrėžia, jog J. J. padarytas pažeidimas, nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas alkoholio kiekis organizme nežymiai viršijo leistiną ribą, teismų praktikoje pripažįstamas vienu pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Teismo nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, yra neįgalus, charakterizuojamas teigiamai, prižiūri neįgalią motiną, darbo funkcijos susijusios su transporto priemonės vairavimu, J. J. nustatytas alkoholio kiekis organizme nežymiai viršijo leistiną ribą, nėra niekuo išskirtinės ir LVAT suformuotoje praktikoje analogiškose administracinėse bylose paprastai nepripažįstamos ypatingai švelninančiomis asmens atsakomybę bei galinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą. Atkreipia dėmesį, jog ATPK 30¹ str. neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą J. J. nurodo, kad su apeliaciniu skundu negali sutikti, kadangi priimto skundžiamo nutarimo kritika formali, paremta trafaretiniais teiginiais, paimtais iš atsitiktinių bylų. Nurodo, kad apylinkės teismo paskirtą baudą susimokėjo 2015-05-15.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas bei administracinei nuobaudai keliamų tikslų pasiekimas teismui, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, pažeidėjui nepaskyrus specialiosios teisės atėmimo nuobaudos, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 126 str. 1 d. numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 str. ir 32 str. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Ši galimybė yra įgyvendinama pagal ATPK 30¹ str. nuostatas, kurio 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Institucijos skundas iš esmės grindžiamas vien aplinkybę, jog J. J. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, tuo tarpu kitos aplinkybės, pasak Institucijos, nėra tiek reikšmingos, jog leistų švelninti nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės atėmimo. Tačiau su šiais, pirmiau nurodytais, teiginiais sutikti nėra pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas J. J. už padarytą pažeidimą paskyrė šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudos nuobaudą bei, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, neskyrė papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs tai, kad J. J. nustatytas girtumas tik nežymiai viršijo leistiną girtumo normą (įvertinus ir galimą alkotesterio parodymų paklaidą); pažeidėjo asmenybę –– neįgalus (turintis 35 procentų darbingumo lygį), baustas administracine tvarka, dirbantis, tiek esamoje, tiek buvusioje darbovietėje bei seniūnijos pagal gyvenamąją vietą yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, gyvena kaimo vietovėje kartu su neįgalia mama, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat apylinkės teismas nustatė dvi J. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra jog jis pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad pažeidimą padarė būdamas neįgalus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Taigi, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia neginčijamai tvirtinti, jog teisės vairuoti praradimas stipriai paveiktų pažeidėjo socialinius ryšius – negalėtų pilnaverčiai atlikti darbinių funkcijų (dirba vairuotoju – šaltkalviu), pasunkėtų neįgalios motinos priežiūra. Tiesa, apylinkės teismas taip pat nustatė ir J. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau, kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (6-10 b.l.), J. J. praeityje padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs – galiojanti nuobauda buvo skirta už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą. Taigi darytina išvada, jog tokio pobūdžio pažeidimai – transporto priemonių vairavimas asmeniui esant neblaiviam, J. J. nėra būdingi bei greičiau yra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos paskyrimas iš tiesų prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, o ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, šiuo atveju, gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą, tai yra baudą. Apylinkės teismo paskirta 305 Eur dydžio bauda yra iš esmės teisinga, atitinka padarytus pažeidimus, paskirta įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra ji buvo individualizuota tinkamai. Be to pažymėtina ir tai, kad Institucija savo skunde visiškai nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, jog J. J. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – bauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo nuobaudos, nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Apygardos taip pat atkreipia Institucijos dėmesį, jog ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas kuomet yra nustatoma asmens administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-36-2013).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.