- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- N1-1340-369/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- D. Z., A. B.
- Nukentėjusysis
- E. Ž.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas, Kazimiras Poplovuchinas
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tadui Cijūnaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, devynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
D. Z. (D. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. ir D. Z. 2018 m. sausio 16 d., apie 19.05 val., prie prekybos centro „Mandarinas“, esančio Vilniuje, Ateities g. 91, veikdami bendrai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nepilnamečio E. Ž. ir pareikalavo duoti pinigų. E. Ž. pasakius, kad pinigų neturi, A. B. pastarąjį pastūmė, ko pasėkoje E. Ž. nugriuvo ant žemės. Tuomet D. Z. priėjo prie gulinčio E. Ž. ir spyrė jam į veidą. E. Ž. atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą jam buvo padarytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairės akies vokuose. Šiais bendrais veiksmais A. B. ir D. Z. E. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir pasikėsino pagrobti svetimą E. Ž. priklausantį turtą, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas teisme kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog kaltinime nurodytą dieną svečiavosi pas savo merginą. Apie 16.00-17.00 val. nusprendė nueiti į netoliese esantį prekybos centrą „Mandarinas“ nusipirkti atsigerti. Prie prekybos centro sutiko D. Z., U. P. ir E. D.. Su minėtais asmenimis nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“, kur nusipirkęs traškučių ir atsigerti sugrįžo pas savo merginą į jos namus. Apie tai, kad įvyko kažkoks incidentas, kitą dieną sužinojo iš E. D.. E. Ž. nemušė ir pinigų iš jo nereikalavo. Kodėl E. Ž. duoda tokius parodymus, paaiškinti negali.
2018 m. kovo 16 d. apklausiamas įtariamuoju A. B. savo kaltės nepripažino. Apie tai, kad jo draugai D. ir E. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, sužinojo kitą dieną. Apie tai jam papasakojo E., kuris pasakė, jog policija sulaikė jį ir D.. Neneigė, kad jam pareikštame pranešime apie įtarimą nurodytą dieną buvo susitikęs su D., E. ir U.. Tą dieną jis buvo pas draugę, kuri gyvena netoli Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos. Apie 18.00 val. jis nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“ nusipirkti atsigerti. Eidamas į parduotuvę atsitiktinai sutiko D., U. ir E.. Jie visi parūkė ir užėjo į parduotuvę. Netrukus U. išbėgo į autobusų stotelę. Tada jis nusipirko atsigerti ir sugrįžo į panelės namus. Atrodo, kad D. ir E. liko prekybos centre „Mandarinas“. Prieš nukentėjusiuosius smurto nenaudojo, pinigų iš jų neprašė ir jų nemušė. Ar minėti jo draugai galėjo taip pasielgti, nežino. Jis turi kamufliažinę kareivišką margą striukę, daugiau tamsios spalvos. Panašias kamufliažines striukes turi E. ir U. (1 t., b. l. 91-92).
Analogiškus parodymus įtariamasis A. B. davė 2018 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. kovo 12 d. apklausų metu ir savo kaltės nepripažino (1 t., b. l. 100-101; 2 t., b. l. 164).
2018 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Žaneta Žalėnaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsniu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 ir 216 straipsniais, nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamųjų A. B., U. P. ir E. D. atžvilgiu (1 t., b. l. 147-150).
2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Žaneta Žalėnaitė baudžiamąją bylą Nr. 01-1-02919-18, kurioje D. Z. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu su kaltinamuoju aktu perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui (2 t., b. l. 77-87).
Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiajam E. Ž. ir liudytojui A. V. atpažinus A. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. sausio 16 d., apie 19.05 val., panaudojo fizinį smurtą E. Ž. atžvilgiu, valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Žaneta Žalėnaitė paprašė teismo baudžiamąją bylą gražinti tyrimui papildyti (2 t., b. l. 128). Bylą nagrinėjantis teismas patenkino prokurorės prašymą ir 2019 m. sausio 21 d. nutartimi bylą gražino tyrimui papildyti (2 t., b. l. 129-130).
2019 m. sausio 28 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Žaneta Žalėnaitė, vadovaudamasi BPK 217 straipsnio 2 dalimi, atnaujino įtariamojo A. B. atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 139). Atnaujinto ikiteisminio tyrimo eigoje buvo papildomai apklausti nukentėjusysis E. Ž., liudytojas A. V., kurie patvirtino teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, kad A. B. naudojo fizinį smurtą bei reikalavo pinigų. A. B. buvo pareikšti įtarimai, tačiau jis savo kaltės nepripažino ir pateikė analogiškus parodymus, kaip ir ankstesnių apklausų metu. Baigus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla, kurioje D. Z. ir A. B. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Apklausiamas teisme kaltinamasis D. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku buvo prie prekybos centro „Mandarinas“, kur sutiko E. B., U. P., A. B. ir E. D.. Jiems visiems tarpusavyje pabendravus A. B. nuo jų atsiskyrė ir nuėjo pas savo panelę. Tada jie lydėjo U. P. į visuomeninio transporto stotelę. Jiems lydint U. P., šis prikibo prie nukentėjusiojo, ėmė iš jo reikalauti pinigų ir jį sumušė. U. P. sudavė nukentėjusiajam į veidą ir pargriovė ant žemės. Nukentėjusiajam ir su juo buvusiems jo draugams pabėgus, visi sugrįžo į prekybos centrą „Mandarinas“. Ten truputi pabuvę jie vėl lydėjo U. P. į sustojimą. Jis (D. Z.) norėjo eiti į namus, tačiau E. D. ir E. B. jam pasiūlė sugrįžti į prekybos centrą „Mandarinas“, kadangi norėjo nusipirkti pavalgyti. Sugrįžus į prekybos centrą jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, kuris jį nuvedė į apsaugos tarnybines patalpas ir iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus jis buvo parodytas nukentėjusiajam, kuris jį atpažino. Tvirtino, kad ant grindinio gulinčiam nukentėjusiajam E. Ž. į galvą nespyrė. Negalėjo paaiškinti, kodėl pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisme ėmė teigti, kad E. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo ne A. B., o U. P.. Su minėtu asmeniu nėra susipykęs ir tikslo jį apkalbėti neturi.
2018 m. sausio 17 d. apklausiamas įtariamuoju D. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 16 d., apie 19.00 val., kartu su panele, kurios vardas E., o pavardės nežino, buvo prekybos centre „Mandarinas“. Po 19.00 val. jie dviese ėjo iš prekybos centro „Mandarinas“ link stotelės. Eidami per pėsčiųjų perėją pievoje tarp stotelės ir autobusų žiedo pamatė pažįstamus E., kurio pavardės nežino, A. B., ir U., kurio pavardės nežino. Nurodyti asmenys mokosi (duomenys neskelbtini). Eidamas su E. matė, kaip visi nurodyti trys asmenys mušė tris nepažįstamus 15-16 metų amžiaus vaikinus. Konflikto ir muštynių pradžios jis nematė. Tik vėliau jam apie tai pasakojo E.. Su E. jis stovėjo stotelėje ir kokių 10 metrų atstumu stebėjo, kaip U. spardė ant žemės gulintį vaikinuką, kuris buvo apsirengęs šviesiai pilka striuke. Matė, kaip U. jam spyrė mažiausiai šešis kartus į galvos sritį. A. tuo metu tą patį gulintį vaikiną spardė abiem kojomis į krūtinę ir sudavė ne mažiau penkių smūgių. E. stovėjo prie vaikino, apsirengusio juoda striuke su juodos spalvos kuprine. Matė, kaip E. tam vaikinui vieną kartą spyrė į koją. Tada prie gulinčio vaikino priėjo A., kuris per jėgą iš jo rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną, nes vaikinas telefonu viską filmavo ir metė telefoną į akmenį. Vaikinas pats pakėlė telefoną nuo žemės, įsidėjo jį į kišenę ir pabėgo. Šalia jų dar stovėjo trečias vaikinas iš nukentėjusiųjų kompanijos. Jis buvo apsirengęs juoda striuke, turėjo juodos spalvos kuprinę, apsiavęs juodos spalvos „Nike“ firmos sportbačiais. Tas vaikinas nuo žemės pakėlė vaikiną pilka striuke, kurį spardė A. ir U.. Tada A. prie jo priėjo, stvėrė jam už gobtuvo, jį nuplėšė ir numetė ant žemės. Gobtuvą nuo žemės pakėlė vaikinas pilka striuke. Tuo metu E. sėdo į autobusą ir išvažiavo. Jis priėjo prie A., kurį pažįsta apie dvejus metus, pasisveikino ir jam pasakė: „nemušk, nes turėsi problemų su policija“. A. atsakė, kad jam nusispjauti, nes jo nepagaus. Kadangi jis nenorėjo veltis į visą tai, todėl apsisuko, perėjo per gatvę, ir vienas nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“. Po kiek laiko jam į mobilųjį telefoną paskambino E. ir pasiūlė išeiti į lauką. Išėjęs susitiko su E. ir jo draugu Eri.. A., U. jau nebuvo. Susitikus E. jam papasakojo, kad A. ir U. norėjo iš kažkur gauti pinigų. Jie prisikabino prie trijų nepažįstamų vaikinų. Iš jų reikalavo pinigų, o kai negavo, tai juos sumušė. Po muštynių A. ir U. kažkur pabėgo. Pabuvę lauke jie vėl grįžo į prekybos centrą „Mandarinas“. Jis nuėjo į tualetą, o E. su Eri. nuėjo į parduotuvę. Tuo metu prie jo priėjo apsaugos darbuotojai ir nuvedė į apsaugos postą. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Vienas policijos pareigūnas ir apsaugos darbuotojai lakstė po parduotuvę ir gaudė Eri. bei E.. Policijos pareigūnai Eri. paleido, o jį ir E. nuvežė į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad jis tų vaikinų nemušė ir pinigų nereikalavo, o tik stovėjo stotelėje ir stebėjo, kas vyko. A., U. ir E. tą vakarą buvo apsirengę kareiviško tipo ilgomis žalios spalvos striukėmis be antsiuvų. Pas visus tris asmenis striukės buvo vienodos (2 t., b. l. 13-14).
2018 m. spalio 10 d. apklausiamas įtariamuoju D. Z. patvirtino ankstesnius parodymus ir savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis ėjo link stotelės su A. B., U. P., E. D. ir E. B.. Jie lydėjo U. P. į autobusą. Pakeliui U. prisikabino prie trijų nepilnamečių. U. paklausė, ar jie turi pinigų, kai jie pasakė kad neturi, ranka trenkė vienam iš jų į veidą, pargriovė ir spyrė keturis kartus į veidą. Nepilnamečiui atsistojus U. bandė gaudyti kitus jo draugus. A. liepė U. ramintis ir važiuoti namo. Eri. su E. ramino U. liepdami jam baigti. Tuo metu jis su E. stovėjo šone. A. ramino U. bandydamas jį sulaikyti, lauždamas jam rankas. Nepilnamečiams pabėgus jie visi keturiese nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“. U. su E. stovėjo prie parduotuvės įėjimo, o jis su A. nuėjo nusipirkti sulčių. Po to visi keturiese išėjo į lauką, U. nuėjo į stotelę ir įsėdo į autobusą, o jis, E. ir A. nuėjo pas A. panelę į namus (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Vėliau jis su E. grįžo į prekybos centrą „Mandarinas“, nes E. užsinorėjo čipsų. Nusipirkus čipsų jie buvo sulaikyti ir nuvesti į apsaugos postą. Tada atvyko policijos pareigūnai ir juos išsivedė į lauką prie tarnybinio automobilio. Liepė nusisukti nugara. Nukentėję asmenys nurodė jį. Kodėl taip padarė, jis nežino. Po to jį su E. išvežė į policijos komisariatą. Pranešime apie įtarimą minimą dieną jis buvo apsivilkęs striuke, kuria yra apsivilkęs dabar, apsiavęs mėlynais batais „Nike“ užrašu ir užsidėjęs juodas kelnes. Parodžius įvykio vaizdo įrašą pasakė, kad atpažįsta save ir dabar jau atsimena, kad tada buvo apsivilkęs visai kitais rūbais ir jo batai buvo šviesiai rudi (2 t., b. l. 23-24).
2019 m. sausio 7 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Z. savo kaltės nepripažino. parodė, kad iš pradžių susitiko su A. B.. Po to susitiko su U. P., E. B. ir E. D.. Visi nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“ apsipirkti. Išėjus iš prekybos centro U. P. pamatė tris jaunuolius ir nusprendė prie jų prisikabinti. Jaunuolius mušė U. P. ir A. B., o jis su E. D. stovėjo nuošalyje ir juos stebėjo. U. P. iš jaunuolių reikalavo pinigų ir pirmas kažkuriam iš jų trenkė. Po to jaunuolius ėmė daužyti A. B.. U. P. pargriovė jaunuolį ir jam spyrė (2 t., b. l. 120-121).
Gražinus bylą prokurorei D. Z. buvo apklaustas 2019 m. kovo 20 d., savo kaltės nepripažino ir liko prie ankstesnių parodymų (2 t., b. l. 184).
Apklausiamas teisme nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad 2018 m. sausio 16 d. vakare po krepšinio treniruotės kartu su A. V. ir T. Ž. ėjo link prekybos centro „Mandarinas“. Tuo metu prie jų prisikalbino penki paaugliai, tarp kurių buvo ir teismo salėje esantys kaltinamieji A. B. bei D. Z.. Iš pradžių pinigų arba telefono iš jo ir kartu su juo buvusių draugų pareikalavo A. B.. Jam atsakius, kad pinigų ir telefono neturi, A. B. smogė jam kumščiu į veidą ir pargriovė ant žemės. Tada prie jo gulinčio priėjo D. Z. ir nieko nesakęs spyrė į veidą. Po užpuolimo jis nuėjo prie netoliese automobilyje laukiančio brolio, kuriam papasakojo apie užpuolimą ir, kad jį sumušę asmenys nuėjo link prekybos centro „Mandarinas“. Brolis nusprendė kreiptis į prekybos centro apsaugos darbuotojus. Pabendravus su vienu iš apsaugos darbuotojų ir apibūdinus užpuolikus, šis nusivedė į apsaugos tarnybines patalpas ir per monitorių parodė apsaugos kamerų įrašus. Peržiūrėjus įrašą jis iš karto atpažino D. Z.. Įrašas buvo nelabai kokybiškas, todėl A. B. tuo metu neatpažino. Apsaugos darbuotojams sulaikius D. Z. ir atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė, kad šis asmuo jį sumušė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis E. Ž. patvirtino, jog kaltinamąjį A. B. atpažino tik atvykęs į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir jį sutikęs teismo posėdžių salėje. Ikiteisminio tyrimo metu iš jam parodytų nuotraukų atpažino kaltinamąjį D. Z.. Tuo metu jis neatpažino kaltinamojo A. B., nes atpažinimui pateiktoje nuotraukoje A. B. buvo jauno amžiaus.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 218/2018 (01) nurodyta, kad E. Ž. padaryti odos nubrozdinimai kaktos kairėje su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės akies vokuose. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienos-dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Ž. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu neatpažino U. P., A. B. ir E. D., kaip jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojusius asmenis, tačiau atpažino D. Z. teigdamas, kad būtent šis asmuo jam spyrė į veidą (1 t., b. l. 48-56).
Apklausiamas teisme liudytojas V. Ž. patvirtino teismo pagarsintus parodymus, kuriuos jis davė 2019 m. sausio 7 d. įvykusio posėdžio metu. Jis nurodė, kad yra nukentėjusiojo E. Ž. brolis. 2018 m. sausio 16 d. vakare jis sėdėjo netoli prekybos centro „Mandarinas“ stovinčiame automobilyje ir laukė po treniruotės ateinančio brolio parvežti į namus. Atsisėdęs į automobilį brolis pasakė, kad buvo sumuštas. Tada jie nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“ ir pabendravo su apsaugos darbuotojais. Brolis apsaugos darbuotojams apibūdino jį sumušusių asmenų išvaizdą. Tada vienas apsaugos darbuotojas pasakė, kad vienas iš brolio nurodytų asmenų galimai yra pas juos dirbęs. Broliui buvo parodytas apsaugos kamerų užfiksuotas įrašas. Broliui atpažinus jį sumušusį asmenį buvo iškviesta policija.
Apklausiamas teisme liudytojas I. K. patvirtino teismo pagarsintus parodymus, kuriuos jis davė 2019 m. sausio 7 d. įvykusio posėdžio metu. Jis nurodė, kad dirbant prekybos centro „Mandarinas“ apsaugos darbuotoju į jį kreipėsi nukentėjusysis su broliu. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo netoliese užpultas. Jie papasakojo, kaip atrodė užpuolikai ir vienas iš apsaugos darbuotojų pasakė, kad panašus į užpuoliką asmuo pas juos dirbo. Nukentėjusiajam buvo parodyti apsaugos kamerų įrašai ir jis atpažino grupę žmonių. Nukentėjusiajam išvažiavus jis pastebėjo, kad nukentėjusiojo nurodyta asmenų grupė vėl atėjo į prekybos centrą „Mandarinas“. Tarp jų buvo ir D. Z.. Tada jis priėjo prie D. Z. ir paprašė praeiti į tarnybines patalpas, kur pranešė, kad jis yra sulaikytas, kol atvyks policija. D. Z. buvo perduotas atvykusiems policijos pareigūnams.
Apklausiamas teisme liudytojas T. Ž. patvirtino teismo pagarsintus parodymus, kuriuos jis davė 2019 m. sausio 7 d. įvykusio posėdžio metu. Jis nurodė, kad eidami iš treniruotės netoli prekybos centro „Mandarinas“ sutiko grupę asmenų, kurie buvo agresyvūs ir reikalavo pinigų. Iš pradžių jie priėjo prie A. V. ir iš jo reikalavo pinigų. Jiems buvo pasakyta, kad pinigų neturi. E. Ž. stovėjo toliau nuo jų. Kai pasakė, kad neturime, jie nuėjo prie E. Ž. ir pareikalavo to paties. Kažkuris iš asmenų jį pargriovė ir spyrė į galvą. Tada jie išsiskyrė ir jis nuvažiavo namo. Vėliau E. Ž. jį pakvietė atvykti, kad padėtų atpažinti užpuolikus. Jis atvažiavo ir peržiūrėjo apsaugos kamerų užfiksuotus įrašus, kuriuose buvo užfiksuota anksčiau jų sutikta agresyvi jaunuolių grupė. Patvirtino, kad jis negali identifikuoti E. Ž. pargriovusio ir jam spyrusio asmens.
Apklausiamas teisme liudytojas A. V. parodė, kad E. Ž., T. Ž. ir jam einant iš treniruotės, netoli prekybos centro „Mandarinas“ jie sutiko grupę agresyviai nusitekusių jaunuolių. Vienas iš jų, teismo posėdžio salėje esantis kaltinamasis A. B., ėmė reikalauti pinigų, grasinti susidorojimu ir pagriovė ant žemės E. Ž.. Jam nugriuvus, kitas teismo posėdžių salėje sėdintis kaltinamasis D. Z. priėjo prie gulinčio E. Ž. ir spyrė jam į galvą. Jam (A. V.) pareiškus priekaištus dėl tokio elgesio D. Z. ir jam pagrasino susidorojimu. Po incidento jaunuoliai nuėjo link prekybos centro „Mandarinas“, o jie link visuomeninio transporto stotelės. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas A. V. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad gali atpažinti vieną iš E. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą naudojusių asmenų, t. y. A. B., kadangi šis asmuo ir jį apstumdė bei reikalavo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo rodomos fotonuotraukos ir prašoma ką nors atpažinti. 2019 m. sausio 7 d. atvykus į bylos nagrinėjimą jis pamatė A. B. ir teismui nurodė, kad šis asmuo pargriovė E. Ž..
Apklausiamas 2019 m. sausio 7 d. įvykusio posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad gali atpažinti E. Ž. pargriovusį asmenį. Tas asmuo sėdi koridoriuje prie teismo salės durų kaip liudytojas. Liudytojui A. V. buvo pateikti atpažinimui: pirmasis iš kairės į dešinę E. B., viduryje A. B., pirmasis iš dešinės į kairę T. Ž.. Atpažinimo metu liudytojas A. V. nurodė, kad E. Ž. pargriovė A. B..
Atvykęs į teismo posėdį liudytojas E. B. paprašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdamas, kad nuo nagrinėjimo įvykio praėjo daug laiko ir jis įvykio detalių nepamena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad jis susitiko su E. D. prie Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos. Vėliau prie jų prisijungė D.. Tada visi nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“. Netrukus prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie iš pradžių jiems liepė būti prie apsaugos darbuotojų tarnybinės patalpos, o paskui juos nuvedė iki policijos automobilio. Po kurio laiko ten atvyko nukentėję asmenys. Pareigūnai jam ir su juo buvusiems vaikinams liepė nusisukti. Ką atpažįstantys asmenys atpažino, jis nežino, nes į juos stovėjo nugara, tačiau po atpažinimo D. (Z.) pasodino į policijos pareigūnų mašiną. Pareigūnai užsirašė jo bei E. duomenis ir juos paleido. Iš pradžių jis nieko nežinojo apie kilusį įvykį, bet vėliau iš policijos pareigūnų ir E. sužinojo, kad kažkas kažką sumušė. Taip išeina, kad jis su E. susitiko jau po įvykio (1 t., b. l. 80). Analogiškus parodymus liudytojas E. B. davė ir 2019 m. sausio 7 d. įvykusio teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 123).
Atvykęs į teismo posėdį liudytojas U. P. paprašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdamas, kad nuo nagrinėjimo įvykio praėjo daug laiko ir jis įvykio detalių nepamena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis U. P. (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas) parodė, kad 2018 m. sausio 16 d. dienos metu netoli prekybos centro „Mandarinas“ sutiko A. (B.). Netrukus A. paskambino panelė ir jį pakvietė sugrįžti. Tada jis nuvažiavo iki prekybos centro „Akropolis“ ir nusipirko ausines. Tuo metu jam paskambino A., kuris buvo neblaivus ir pakvietė vėl susitikti. Jis atvažiavo iki prekybos centro „Mandarinas“ ir su A. nuėjo į prekybos centrą. Prie alkoholinių gėrimų stendo jis sutiko pažįstamus E., kurio pavardės nežino, ir D. Z.. Su jais kažkiek pabendravo. Gal buvo išėjęs į lauką parūkyti. Pranešime apie įtarimą minimų nukentėjusių vaikinų jis nemušė ir su A. tame nedalyvavo. D. (Z.) yra problemiška asmenybė. Jis galėtų taip pasielgti, nes dažnai prie bet ko kabinėjasi ir iš savęs kažką „stato“. Pabuvęs su A. ir minėtais pažįstamais jis išvažiavo autobusu pas savo panelę į Lazdynų mikrorajoną. Daugiau neturi ką pasakyti, tik iš A. girdėjo, kad D. jam buvo prasitaręs, kad prisikabino prie kažkokių jaunuolių ir viskas (1 t., b. l. 117-118). Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas U. P. parodė, kad po nagrinėjamo įvykio jis nebendrauja su A. B. ir D. Z.. Kodėl pastarasis jį apkalba ir teigia, kad būtent jis užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį, paaiškinti negali.
Atvykęs į teismo posėdį liudytojas E. D. paprašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdamas, kad nuo nagrinėjimo įvykio praėjo daug laiko ir jis įvykio detalių nepamena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. D. (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas) parodė, kad pranešime apie įtarimą minimą dieną nusikalstamų veiksmų jis neatliko. Paaiškino, kad iš pranešime apie įtarimą minimų asmenų pažįsta tik D. Z., kuris yra jo draugas. Kitus pranešime apie įtarimą minimus asmenis pažįsta tik iš matymo. Nukentėjusiųjų veidų nematė, nes buvo atokiau nuo veiksmo. Buvo tamsoka ir pačiose muštynėse jis nedalyvavo. Pranešime apie įtarimą minimą dieną jis susitiko su D. (Z.), kuris pasiūlė susitikti su jo draugais. Kurioje vietoje susitiko su D. draugais nepamena. Kiek pamena, nuo Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos pusės visi keturi ėjo link „Kaimelio“ stotelės. Netoli minėtos stotelės eidami prasilenkė su trimis vaikinais. Prasilenkiant D. lyg jų paklausė, ar turi cigarečių. Kažkuris iš tų vaikinų kažką grubiai atsakė. Prasidėjo žodinis konfliktas. Nenorėdamas veltis į konfliktą jis atsitraukė toliau link „Kaimelio“ stotelės. Nuėjęs prie stotelės nusisuko, kad pro šalį einantys žmonės nepagalvotų, jog jis su tuo susijęs. Po kažkiek laiko, stovėdamas stotelėje pamatė, kad D. su draugais eina link prekybos centro „Mandarinas“. D. pamojo jam ranka, kad prie jų prisijungtų. Jis prie jų prisijungė ir kartu ėjo link prekybos centro „Mandarinas“. Eidamas paklausė D., kodėl jie kabinėjasi prie žmonių. Ką jam D. atsakė, nepamena. Jie visi keturiese buvo užėję į prekybos centrą „Mandarinas“. Jiems išėjus D. draugai kažkur nuėjo, tada jis su D. vėl nuėjo į prekybos centro „Mandarinas“ vidų, nes norėjo nusipirkti sulčių. D. nuėjus į tualetą prie jo priėjo policijos pareigūnas ir liepė eiti kartu su juo. Iš pradžių jį nuvedė prie apsaugos tarnybos posto, kur jau buvo D., o vėliau į lauką. Lauke jam ir D. liepė nusisukti. Už jų nugarų stovėjęs vaikinas, kaip suprato, parodė į D.. Tada D. įsisodino į policijos automobilį. Pareigūnai užsirašė jo duomenis ir paleido. Jam einant namo maždaug po 10 minučių paskambino policijos pareigūnas ir liepė grįžti atgal. Ten jį įsisodino į policijos automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Komisariate parašė pasiaiškinimą, davė pūsti į alkotesterį ir perdavė jo pasiimti atvažiavusiems tėvams. Pranešime apie įtarimą minimą dieną jis buvo apsivilkęs kamufliažinę striukę. Dar vienas ar net du iš jų kompanijos taip pat vilkėjo panašaus stiliaus kamufliažinę striukę. Po įvykio kalbėjo su D.. Klausė, ar jis ilgai buvo policijos komisariate, nes jam buvo smalsu. D. jam pasakė, kad pasiaiškinime parašė, jog jis vienas smūgiavo ir viską darė vienas (1 t., b. l. 139-140).
Apklausiamas 2019 m. sausio 7 d. įvykusio teismo posėdžio metu liudytojas E. D. parodė, kad su D. ir B. susitiko prie Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos ir nuėjo į parduotuvę. Kai jis atėjo prie kasos, prie jo priėjo pareigūnas, kuris jam liepė padėti prekę ir nusivedė. Iš apsauginių budelės išėjo D. Z.. Tada jų paprašė išeiti į lauką. Ten stovėjo trys vaikinukai. Jiems buvo pasakyta nusisukti nugaromis. Pareigūnas pasakė parodyti pirštu, kuris. Tikriausiai parodė į D., nes jį įsodino. Jų duomenis užsirašė ir paleido. Tada po 10-15 minučių paskambino pareigūnas ir liepė grįžti atgal. Jis grįžo ir jų išsivežė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas E. D. parodė, kad D. pareigūnai išsivežė todėl, kad jis kažką prisidirbo, sumušė. Jis matė, kaip D. pradėjo ginčytis gatvėje su tais vaikinukais ir prasidėjo veiksmas. Kažkas kažkam sudavė, tuo metu jis nuėjo ir nuo jų buvo 20-30 metrų atstumu. Nematė, kuris smūgiavo, tačiau vienas tikrai buvo D. Z., kuris vaikinukams grasino. Po to vienas vaikinukas gulėjo ant žemės D. ar kažkas kitas iš pradžių prašė cigaretės, o po to pinigų. Matė kaip buvo suduotas vienas smūgis į galvą. Kas jį sudavė, nežino, nes konflikto dalyviai stovėdami vienas kitą uždengė. Matė kaip D. buvo užsimojęs, tačiau, ar tai buvo spyris ar smūgis ranka, nežino. Po to visi nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“ (2 t., b. l. 123). Pagarsinus teismo posėdžio metu duotus parodymus liudytojas E. D. pareiškė, kad teisme jis nesakė, jog matė, kaip D. Z. sudavė smūgį nukentėjusiajam.
BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Analizuodamas bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų A. B. ir D. Z. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą. Tai, kad iš E. Ž. buvo pareikalauta pinigų ir jo atžvilgiu naudotas fizinis smurtas, patvirtina ne tik jo paties parodymai, specialisto išvados duomenys, bet ir teisme apklaustų asmenų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji A. B. ir D. Z. savo kaltės nepripažino. Visų apklausų metu A. B. teigė, kad tą vakarą laiką leido pas savo merginą ir tik epizodiškai buvo užsukęs į prekybos centrą „Mandarinas“, kur atsitiktinai susitiko ir pabendravo su D. Z., U. P. bei E. D.. Nukentėjusiojo E. Ž. ir su juo buvusių asmenų (jo draugų) tą vakarą nebuvo sutikęs. E. Ž. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir pinigų ar kitų daiktų iš jo nereikalavo.
Iš karto po įvykio apklausiamas įtariamuoju D. Z. teigė, kad tą vakarą lydėjo savo merginą į visuomeninio transporto stotelę ir eidamas matė kaip U. P., A. B. ir E. D. užpuolė ir sumušė tris 15-16 metų vaikinus. Šioje apklausoje D. Z. pabrėžė, kad jo merginai įsėdus į autobusą jis buvo priėjęs prie A. B. ir jį perspėjo dėl netinkamo elgesio. Vėlesnėje apklausoje D. Z. nurodė, kad į visuomeninio transporto stotelę ėjo jis, A. B., U. P., E. D. ir E. B.. Jiems einant U. P. prikibo prie atsitiktinių vaikinų, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis, jį pargriovė ir keturis kartus jam spyrė. Šioje apklausoje D. Z. neužsiminė apie ankstesnėje apklausoje minėtą merginą, kurią jis neva lydėjo ir eliminuoja A. B. teigdamas, kad nukentėjusįjį užpuolė ir mušė vienas U. P.. 2019 m. sausio 7 d. įvykusio teismo posėdžio metu duodamas parodymus D. Z. nurodė, kad nukentėjusįjį mušė U. P. ir A. B., o jis ir E. D. stovėjo netoliese bei viską stebėjo. Antrą kartą bylą perdavus į teismą duodamas parodymus teisiamajame posėdyje D. Z. pareiškė, kad nukentėjusįjį mušė vienas U. P.. Kaltinamasis negalėjo atsakyti į teismo užduotą klausimą, kodėl ankstesnėse apklausose jis minėjo, kad nusikalstamoje veikloje dalyvavo ir A. B..
Teismas vertindamas nenuoseklius ir prieštaringus kaltinamojo D. Z. parodymus bei atkalų kaltinamojo A. B. kaltės neigimą yra visiškai įsitikinęs, kad minėti kaltinamieji taip elgiasi siekdami išvengti atsakomybės. Pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nurodė, kad jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo, jam spyrė į galvą kaltinamasis D. Z.. Pagal nukentėjusiojo E. Ž. nurodytus požymius prekybos centro „Mandarinas“ apsaugos darbuotojai, kurių pagalbos kartu su broliu liudytoju V. Ž. jis paprašė, nustatė ir sulaikė po prekybos centrą vaikščiojantį kaltinamąjį D. Z., kuris buvo perduotas į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tai, kad D. Z. dalyvavo užpuolant nukentėjusįjį, patvirtino ir kartu su E. Ž. buvęs liudytojas A. V., kuris, beje, pirmas 2019 m. sausio 7 d. įvykusio teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad prie teismo salės durų sėdintis jaunuolis, iškviestas į teismo posėdį kaip liudytojas, yra tas asmuo, kuris pirmas panaudojo fizinį smurtą E. Ž. atžvilgiu ir tai buvo A. B.. Pastarojo gynyba išreiškė tam tikrą abejonę nukentėjusiojo E. Ž. parodymams, nes ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų jis neatpažino kaltinamojo A. B., kaip jį pastūmusio asmens, teigdamas, kad jam pateikta A. B. fotonuotrauka skyrėsi nuo įvykio metu buvusios jo realios išvaizdos. Vertinant gynybos pastebėjimus teismas atkreipia dėmesį, kad pirmas kaltinamąjį A. B. teismo pastato koridoriuje pastebėjo ir atpažino liudytojas A. V., nes prie jo pirmo A. B. buvo priėjęs ir taip pat reikalavo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu su šiuo liudytoju nebuvo atliktas parodymas atpažinti iš nuotraukų, tarp kurių būtų ir kaltinamojo A. B. nuotrauka. Pažymėtina ir tai, kad nei nukentėjusysis E. Ž., nei liudytojai A. V., E. D., E. B. nepatvirtino kaltinamojo D. Z. parodymų, kad nukentėjusiojo R. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo vienas U. P..
Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. B. ir D. Z. pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos. Pasikėsindami apiplėšti nukentėjusįjį E. Ž. kaltinamieji jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą bei padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas A. B. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis būdamas nepilnamečiu pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu mokosi ir, kaip pats teigia, ketina artimiausiu metu įsidarbinti. Teismas nenustatė A. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis, kuriuo, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, A. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 180 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką ir jo atžvilgiu taikytos auklėjimo poveikio priemonės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. B. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla. Įvertinus A. B. asmenybę, teismas sprendžia, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimumui. Teismo vertinimu, A. B. paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, turi būti atidėtas. Teismas įsitikinęs, kad A. B. tam tikrą laiko tarpą turi būti stebimas ir kontroliuojamas bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos pareigūnų.
Skirdamas D. Z. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, dirba, tačiau neturi šeimos ir išlaikytinių. Teismas nenustatė D. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis, įvertinus sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, turėtų būti artimas sankcijos minimumui, skyrimas D. Z. bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus, būtų žymiai veiksmingesnė ir teisingesnė bausmė, nei sankcijoje numatytas areštas. D. Z. netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.
Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 13,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašant atlyginti nukentėjusiojo E. Ž. gydymo išlaidas (2 t., b. l. 62-68), tenkintinas visiškai ir ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų A. B. ir D. Z..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalimi, jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 92 straipsnio 2 dalimi, jam skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėti ir 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui apriboti elgesį, įpareigoti nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
D. Z. (D. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, D. Z. (D. Z.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 24.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti D. Z. (D. Z.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. B. bei D. Z. (D. Z.) solidariai priteisti 13,39 Eur (trylika eurų 39 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti A. B., kad bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Išaiškinti D. Z. (D. Z.), kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.