Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo P. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- V. G. 2 764,44 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos bei 800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo;

- I. S. 15 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 3 d., apie 17.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui su T. S., sudavė daugybinius smūgius rankomis T. S. į įvairias kūno vietas ir padarė odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, ties dešiniu smilkiniu, dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies dešinėje, ties kairiu prieausiu, pakaušio dešinėje ir dešinėje alkūnėje, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, viršutinės lūpos gleivinėje kairėje, pakaušio dešinėje, žastuose, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, intradermalines kraujosruvas viršutinės lūpos odoje, dešiniame skruoste, pilvo dešinėje šoninėje pusėje ir nugaros kairėje, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, ir peiliu dūrė nukentėjusiajam T. S. ne mažiau kaip 8 smūgius į krūtinę ir kitas kūno vietas ir padarė durtines-pjautines žaizdas ties dešiniu prieausiu, kaklo kairėje, sprando dešinėje, kairėje plaštakoje, aklas kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje ir krūtinės vidurio linijoje. Dėl aklų kiauryminių krūtinės durtinių-pjautinių sužalojimų ir krūtinės ląstos organų pažeidimų, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę dešinėje, širdaplėvės ertmę ir į išorę, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, T. S. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu P. R. nužudė T. S..

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo P. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tačiau skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės formos

7. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį, nustatant, kad P. R. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatuota, jog P. R. veikė netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

7.1. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia.

7.2. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

7.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui ir muštynėms su T. S., pastarajam sudavė daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip pat peiliu dūrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 smūgius į krūtinę ir kitas kūno vietas. Specialisto išvada Nr. M666/2017(03) (t. 1, b. l. 39-47) ir teismo medicinos ekspertės G. A. paaiškinimu (t. 1, b. l. 51) nustatyta, kad T. S. mirtį sukėlė aklos kiauryminės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir krūtinės vidurio linijoje, kurios buvo padarytos plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (peiliu), mažiausiai 2 trauminiais poveikiais vienas po kito netrukus iki T. S. mirties. Šių žaizdų kanalų ilgiai 10,3 cm ir apie 12,5 cm. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog P. R. peiliu suduoti smūgiai į krūtinę buvo stiprūs, kadangi buvo ne tik pradurti nukentėjusiojo rūbai, bet ir padarytos gilios žaizdos. Nuteistojo veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, atlikti per trumpą laiko tarpą, mirtini sužalojimai padaryti tikslingai, t. y. į gyvybei svarbią vietą – krūtinę, nukentėjusiojo mirtis įvyko staiga.

7.4. Šie P. R. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog du kartus stipriai durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir šių padarinių norėjo. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas padaryti išvadą, kad P. R. nužudė T. S. veikdamas tiesiogine tyčia, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio kaltės formas ( BK 15 straipsnis ). Tačiau tai neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi asmuo atsako pagal BK 129 straipsnį, kai nužudo kitą žmogų veikdamas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

7.5. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kad P. R. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. BK 15 straipsnis nustato dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Baudžiamosios teisės teorijoje žinomos ir kitos tyčios rūšys (apibrėžta, neapibrėžta, iš anksto apgalvota ir staiga atsiradusi), tačiau baudžiamasis įstatymas jų nereglamentuoja, todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl tyčios rūšies (apibrėžta ar neapibrėžta), kuri nėra nustatyta BK 15 straipsnyje, kadangi tokia tyčios rūšis išeina už įstatyminio reglamentavimo ribų. Teismų suformuotoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad teismas, spręsdamas veikos kvalifikavimo klausimus, neturi ja operuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, Nr. 2K-101-677/2015).

Dėl bausmės.

8. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir paskirti minimalią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir paskirti P. R. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nuteistajam P. R. skirdamas bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, api­būdinančias nuteis­tojo asme­nybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, todėl paskyrė per švelnią bausmę.

9.2. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaip konstatuota šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. P. R. išgertuvių metu kilus konfliktui ir muštynėms su T. S., ne tik pastarajam sudavė daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, bet ir panaudojo žmogui žaloti pritaikytą įrankį – peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 smūgius į krūtinę ir kitas kūno vietas. Aplinkybės dėl nuteistojo nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, lokalizacijos, peilio panaudojimo, teisėjų kolegijos konstatuotos tyčios rūšies – tiesioginės tyčios, parodo nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir leidžia daryti išvadą, kad P. R. nusikalstama veika yra daugiau pavojinga, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.

9.3. Nuteistasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 83-84), tačiau yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 80-82), byloje charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu ir linkęs į agresiją asmuo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo aspektu apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų K. K. ir R. M. parodymais (t. 3, b. l. 96-97), tačiau P. R. polinkį į agresiją, neprognozuojamą elgesį pavartojus alkoholio patvirtino ir jo sugyventinė I. J. (t. 3, b. l. 96; t. 1, b. l. 147-148) bei liudytojas D. R. (t. 1, b. l. 133-134). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9.4. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog įvykio metu jis buvo nesąmoningas ir ištiktas šoko. Iš to galima spręsti, kad nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. R. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

9.4.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariamo įvykio metu tarp nuteistojo P. R. ir nukentėjusiojo T. S. kilo konfliktas bei muštynės, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus. Nuteistasis apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad prasidėjus muštynėms jis griebė nuo spintelės kažkokį daiktą ir sudavė tuo daiktu nukentėjusiajam per rankas. Kai P. R. pagriebė peilį, iš pradžių jie su T. S. grūmėsi, abu mojavo rankomis, peilis buvo nuteistojo rankoje. Nuteistasis parodo, kad buvo ištiktas šoko ir tiksliai neatsimena, kaip ir į kokias vietas sudavė peiliu smūgius T. S. (t. 3, b. l. 93-94). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. R. parodė, kad šokas jį ištiko (aptemo sąmonė) jau po muštynių su T. S., išbėgus į lauką (t. 2, b. l. 157-158, 168-170). Taigi, nuteistojo pozicija dėl jo būsenos įvykio metu buvo nenuosekli. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau aptarta P. R. parodymų kaita įgalina nuteistojo parodymus šioje dalyje vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis dėl kilusio konflikto buvo labai susijaudinęs ir visiškai negali prisiminti įvykio eigos. Nuteistasis pakankamai detaliai parodė muštynių kilimo priežastis, jų eigą, savo veiksmus po nusikaltimo padarymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis numatė savo tolesnius veiksmus konflikto metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, bet veikė sąmoningai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti P. R. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

9.5. Atsižvelgdama į P. R. charakterizuojančias aplinkybes, šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčios rūšį – tiesioginę tyčią, padaryto nusikaltimo pobūdį ir didesnį pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog P. R. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę, kuri turi būti pakeista, paskiriant dešimties metų laisvės atėmimo bausmę ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Dėl civilinių ieškinių.

10. Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo P. R. prašymų yra sumažinti iš jo nukentėjusiosioms priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

11. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. G. (nužudytojo T. S. sesuo) pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2764,44 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 78-79, 105). Nukentėjusioji I. S. (nužudytojo T. S. motina) pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 76-77). Apygardos teismas nukentėjusiųjų V. G., I. S. civilinius ieškinius patenkino iš dalies ir iš nuteistojo P. R. priteisė V. G. 2 764,44 Eur turtinės bei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, I. S. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

12.1. Nukentėjusioji I. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad T. S. pastaruosius kelerius metus kartu su ja negyveno, tačiau jų santykiai buvo labai artimi, jie dažnai bendraudavo telefonu. Jie vienas kitą mylėjo, sūnus kiek galėdavo, padėdavo motinai ūkio bei buitiniuose darbuose. T. S. smurtinė mirtis buvo labai netikėta, ji patyrė didelį dvasinį stresą, pablogėjo psichologinė savijauta. Nukentėjusioji labai išgyvena dėl sūnaus beprasmės mirties, ji tikėjosi, kad T. S. padės jai ir senatvėje. I. S. negali įsisąmoninti, kad sūnaus gyvo daugiau nebematys (t. 3, b. l. 76-77). Nukentėjusioji I. S. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad sūnus T. S. jai buvo geras, padėdavo darbuose. Paskutinį kartą jį sūnų matė 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, vėliau jis išvyko dirbti į Švediją. Grįžęs į Lietuvą sūnus pas ją nebuvo atvykęs, jie bendravo telefonu (t. 3, b. l. 95).

12.2. Nukentėjusioji V. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad su broliu T. S. jos santykiai buvo labai artimi. Jie kartu augo, nukentėjusiajai persikėlus gyventi į Klaipėdą, brolis, kol susirasdavo darbą, dažnai gyvendavo nukentėjusiosios namuose. Susiradęs savo gyvenamąją vietą T. S. nenutraukdavo bendravimo su seserimi, dažnai aplankydavo jos šeimą, jie bendraudavo ir telefonu. V. G. visokeriopai rūpinosi savo broliu. T. S. smurtinė mirtis jai buvo labai netikėta. V. G. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą (t. 3, b. l. 78-79). Nukentėjusioji V. G. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad padėjo T. S., pastarasis dažnai gyveno jos šeimoje. Brolio netektis yra skaudi, ji neteko artimo žmogaus. (t. 3, b. l. 94-95).

12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo P. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios I. S. ir V. G. patyrė neturtinės žalos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad po T. S. grįžimo į Lietuvą nukentėjusioji V. G. nė vieno karto nebuvo atvažiavusi pastarojo aplankyti, tačiau iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų I. S. ir V. G. santykiai su nužudytuoju T. S. buvo artimi. Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji I. S. staiga ir netikėtai neteko sūnaus, kuris kiek galėdavo rūpindavosi senyvo amžiaus motina ir padėdavo buityje, V. G. – brolio, su kuriuo kartu augo, pastarasis dažnai gyveno V. G. šeimoje. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiosioms neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Dėl T. S. nužudymo nukentėjusiosios neteko artimų ir šiltų tarpusavio santykių. Nustatydamas iš P. R. nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo amžių, turtinę padėtį – jis oficialiai nedirbo, neturėjo turto ar pajamų.

12.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiosioms I. S. ir V. G. padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – 15000 Eur nužudytojo motinai ir 6000 Eur nužudytojo seseriai, kaip aiškiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šioms nukentėjusiosioms yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti.

P. R., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę padidinti iki 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo.

Nuteistojo P. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.