- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-73-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- R. G., R.
- Atsakovas
- Z. G.
- Advokatai
- Rita Lankutienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui R. G., ieškovo atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovei Z. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Z. G. dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę, įgytą gyvenant santuokoje su atsakove Z. G., ir priteisti jam nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą sodų bendrijoje „Šaltinėlis“, sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0600 ha, įpareigojant atsakovę perduoti visus šio nekilnojamojo turto ir jame vykdomas statybas patvirtinančius dokumentus (projektus, brėžinius ir kt.). Nurodė, kad gyvendamas santuokoje su atsakove iš bendrų lėšų įsigijo trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 110000 Lt, bei žemės sklypą sodų bendrijoje „Šaltinėlis“, 0,0600 ha bendro ploto, įvertintą 12000 Lt, kuriame yra nebaigtas statyti sodo namelis. Teigė, kad 1994 m. rugsėjo 8 d. nutraukiant su atsakove sudarytą santuoką minėtojo turto nepasidalijo, o dabar norėdamas susitvarkyti eilę formalumų, taip pat nenorėdamas būti atsakingas už kitas iš bendro turto kylančias prievoles, nusprendė pasidalinti nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog prašo pasidalinti turtą natūra, sau reikalaudamas mažesnės vertės turto.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: padalino ieškovo R. G. ir atsakovės Z. G. bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą ir priteisė ieškovui R. G. žemės sklypą sodų bendrijoje „Šaltinėlis“, sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0600 ha, kurio vertė 12000 Lt, įpareigojant atsakovę perduoti visus šio nekilnojamojo turto ir jame vykdomas statybas patvirtinančius dokumentus (projektus, brėžinius ir kt.). Be to, teismas priteisė iš atsakovės Z. G. 360 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 12,80 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas. Teismas konstatavo, kad nors ginčo turtas įgytas 1992 – 1993 metais, t.y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, tačiau santuokinio turto padalijimo klausimas spręstinas pagal galiojančio CK normas. Nurodė, kad ieškovo nurodytas turtas įgytas gyvenant santuokoje su atsakove, buvo registruotas viešajame registre 1992-1993 m., todėl šiam turtui taikė prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pripažino, jog atsakovės argumentai, kad ginčo butą ir žemės sklypą ji įsigijusi už savo ir vaikų investicinius čekius, t. y. už asmenines lėšas ir todėl minėtasis turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise yra teisiškai nepagrįsti bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr.9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ bei šiuo nutarimu patvirtintoje teismų praktikos apibendrinimo apžvalgoje išdėstytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Konstatavo, jog vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 bei Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams nurodydamas, kad pagal CK 3.129 straipsnį reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareikšti ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas. Todėl teismas pripažino, jog ieškovo ieškinys yra tenkintinas. Patenkinęs ieškovo ieškinį, teismas priteisė iš atsakovės žyminio mokesčio išlaidas ieškovo naudai bei pašto išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Z. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti 1964 m. CK nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams. Be to, ieškovas neprašė ieškinio senaties terminą atstatyti.
2. Dalis pastatų sodo sklype buvo pastatyti jau po santuokos nutraukimo atsakovės jėgomis ir lėšomis. Žemės sklypas ir jame esantys pastatai sudaro vieningą visumą ir vieningą turtinį objektą, todėl toks turtas turi būti pripažintinas nedalomu. Tačiau teismo sprendimu sodo sklypas su visais jame esančiais objektais priteistas ieškovui. Todėl teismo sprendimas praktiškai negalėtų būti įvykdytas – ieškovui priteistas žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovei priklausantys pastatai, į kuriuos ieškovas nepretenduoja. Todėl sutinkamai su CK 3.127 str. 3 d. teismas turėjo padalinti turtą tokia tvarka – atsakovei priteisti turtą natūra, o ieškovui piniginę kompensaciją. Tokia turto padalinimo tvarka turėjo būti taikoma ir dėl to, kad su atsakove tebegyvena 4 ieškovo vaikai, iš kurių vienas yra nepilnametis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės Z. G. apeliacinį skundą ieškovas R. G. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą.
1. Pagal CK 3.129 str. nuostatas reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareikšti ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas.
2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo sodo namelis ir pagalbinis ūkio pastatas buvo statomi toliau jos lėšomis ir jėgomis, o metalinį šiltnamį ji pastatė viena. Be to, bylos nagrinėjime dalyvavę liudytojai nurodė, kad po santuokos nutraukimo sodo sklype statiniai jau buvo.
3. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovo nuosavybėn priskiriant žemės sklypą kartu su nebaigtais statyti statiniais, o atsakovei priskiriant trijų kambarių butą, kuris galės užtikrinti jos būsto poreikį, pirmosios instancijos teismas teisingai patenkino ieškovo prašymą, nukrypdamas nuo lygių dalių principo ir kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priteisdamas po vieną turto objektą natūra, išlaikant šių objektų vientisumą.
4. Atsakovės argumentas, kad sklype yra jai priklausantys pastatai, neatitinka bylos medžiagos, nes atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų įrodyti pastatų priklausomumą jai (neįteisinta jokia pastatų būklė). Todėl nebaigtos statybos statiniai, kaip ir pats žemės sklypas, yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė atstovas prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (LR CPK 330 str.).
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės:
Ieškovas R. G., būdamas santuokoje su atsakove Z. G., pagal 1992 m. rugpjūčio 6 d. ir 1993 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. sodininkų bendrijoje „Šaltinėlis“ (b.l. 29, 48). Minėtas turtas viešajame registre įregistruotas atsakovės vardu. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (b.l. 8) ir 1995 m. rugsėjo 20 d. apie tai padarytas įrašas ištuokos metrikų knygoje Nr. 189 (b.l. 9). Nutraukus santuoką šalys nesidalijo santuokoje įgyto turto.
Santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 23 str. 4 d. nustatė, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas. SŠK 23 str. nėra nurodyta, nuo kurio momento šis terminas pradedamas skaičiuoti, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 str.), t.y. nuo tada, kada bent vienas iš sutuoktinių įregistruos santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje (SŠK 40 str.). Ginčo atveju santuokos nutraukimas įregistruotas 1995 m. rugsėjo 20 d., todėl laikytina, kad ieškininės senaties termino pradžia yra minima data.
Sutinkamai su LR CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali savo pažeistas teises apginti pareikšdamas ieškinį. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo teisme pateikti ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo iki 1998 m. rugsėjo 20 d. imtinai. Kaip matyti iš ieškinio (b.l. 2 - 3), ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo tik 2007 m. rugpjūčio 1 d., t.y. praėjus 11 metų 10 mėnesių ir 10 dienų nuo to, kai padarytas įrašas ištuokos metrikų knygoje Nr. 189. Todėl darytina išvada, kad ieškovas be jokių svarbių priežasčių yra praleidęs 3 metų kreipimosi su ieškiniu į teismą dėl reikalavimo padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, terminą (SŠK 23 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas įstatymų praleisto termino atstatyti neprašė. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde reikalauja byloje taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas jį praleido be jokių svarbių priežasčių. Sutinkamai su LR CK 1.126 str. 2 d. teismas turi taikyti ieškinio senatį, kai ginčo šalis to reikalauja.
Aiškinant ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas, akcentuotina, kad jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinį, nes ieškovas, žinodamas apie savo pažeistas teises, beveik 12 metų nesikreipė į teismą dėl jų gynimo.
Sutinkamai su LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nuostatomis, jeigu 1964 m. CK nustatė ieškinio senaties terminus tam tikriems reikalavimams pareikšti, o 2000 m. CK numato, jog tokiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma, tai ieškinio senatis netaikoma pareikšti reikalavimams, kuriems anksčiau nustatyti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškinio senatis pareikšti reikalavimui dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo pasibaigė dar 1998 m. rugsėjo 20 d., t.y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl atmestinas kaip nepagristas ieškovo argumentas, kad ieškinio senatis tokio pobūdžio reikalavimams netaikoma.
Atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, kolegija ją taiko (LR CK 1.131 str. 1 d.), todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimas naikintinas ir, priimant naują sprendimą, ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atmestinas dėl ieškinio senaties pasibaigimo (LR CPK 265 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija neanalizuoja apeliantės apeliacinio skundo antrojo argumento, nes pagal LR CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ieškovas neprašo jo atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtina išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1860 Lt atsakovei ir 18,70 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 80 str., 93 str., 98 str., b. l. 82 - 83, 115, 130, 135).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo R. G. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1860 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atsakovei Z. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 18,70 Lt (aštuoniolika litų 70 ct) pašto išlaidų valstybei