- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- II-19-549/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00143-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. K.
- Institucija
- Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
dalyvaujant pareiškėjai I. K., išnagrinėjusi skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-12-19 Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK nutarimu I. K. paskirta nuobauda pagal administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d. (toliau ANK) už tai, kad Klaipėdos AVPK Palangos PK atliekant įvykio patikrinimą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-80341-19, kuriame nustatyta, kad I. K. gim. 1982 m. savo sūnui M. K. gim. 2007 m. nurodė melagingai pranešti apie tai, kad jo atžvilgiu tėvas V. K., gim 1982 m., naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. T.y. už tai, kad I. K. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 73 str. 1d.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja I. K. prašo panaikinti 2019-12-19 Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš ją nutraukti, nes nurodyto nusižengimo nepadarė. Nurodo, kad jos kaltė neįrodyta, nebuvo apklausta psichologė D. K., kuriai jos sūnus M. K. papasakojo apie jo atžvilgiu iš tėvo patirtą smurtą. Nurodo, kad jos kaltė paneigta VšĮ Meno psichologijos centro 2019-11-27 psichologės D. K. surašytu raštu, kuris buvo pateiktas Vaiko teisių apsaugos tarnybai, 2019-12-02 grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, 2019-12-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi civ. byloje Nr. e2-101-1030/2019, taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis, kur laikinai nustatyta nepilnamečio vaiko M. K., gim. 2007-10-10 gyvenamoji vieta su mama I. K.. Teigia, kad gavusi iš vaiko psichologės D. K. informaciją apie tai, kad jos sūnaus M. K. atžvilgiu jo tėvas V. K. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, ji veikė išimtinai vaiko interesais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad pridėtame M. K. 2019-11-27 rašte nurodoma, kad M. K. nori gyventi pas savo mamą I. K., nes tėtis V. K. jį keikė, grasino, trenkė per veidą.
Nurodo, kad pridėtame VšĮ Meno psichologijos centro direktorės, psichologės D. K. rašte nurodoma, kad 2019-11-25 I. K. psichologinės pagalbos kreipėsi kartu su sūnumi M. K., ji teigė, kad sūnus 2019-08-30 teismo sprendimu turi gyventi pas tėtį V. K., bet jau maždaug nuo spalio 15 d. M. K. gyvena pas ją (tėvai išsiskyrė), I. K. teigia, kad jai neramu dėl vaiko nenoro gyventi pas tėtį. Individualaus pokalbio su M. K. metu paaiškėjo, kad iki teismo tėtis labai tinkamai jį auklėjo, jie mažai konfliktavo. Po teismo (nuo 2019-08-30) tėtis tapo piktesnis. Jei M. K. gaudavo neigiamus įvertinimus mokykloje, tai tėtis ant jo šaukdavo, pravardžiuodavo "kaušu, debilu". Grasindavo - "pridaušiu". Vieną kartą trenkė ranka per veidą. Po kiek laiko tėtis sūnų pravardžiavo kiekvieną dieną. Kai ko nors sūnus grįžta pasiimti iš tėčio namų, tai yra dažniausiai netinkamai pasitinkamas - "Pats laikas grįžti namo, durniau". 2019-11-21 tėtis šaukė ant vaiko dėl dingusių knygų aprašymų. Keliama prielaida, kad M. K. buvo nesaugu gyventi pas tėtį, jis patyrė?nuolatinį psichologinį smurtą, todėl šiuo metu gyvena pas mamą. I. K. bijo V. K. reakcijos, todėl nesikreipė tiesiogiai pagalbos.
Aplinkybių tikslinimo metu 2019-12-06 gauta Skyriaus patarėjos I. L. papildoma informacija apie grėsmės vaikui lygio nustatymą, bei V. K. ir M. K. paaiškinimai. 2019-12-02 V. K. Skyriui paaiškino, kad nesutinka su I. K. skundais. Todėl atvyko su sūnumi, kuris viską paaiškino vaiko teisių specialistams, kaip jo mama I. K. apgaule nutempė pas psichologę, jam nesuprantant. Pats vaikas paaiškino, kad vaikui pasakė „biški" pameluoti vaiko teisių apsaugos specialistams, kad galėtų su ja pasilikti gyventi ir jai nereikėtų mokėti alimentų. Ji melavo, jog vaikas gyvena su ja du mėnesius. Pas ją vaikas buvo nepilnai dvi savaites. Ji su privačia psichologe galimai vertė vaiką meluoti, tai vaikas jam ir pats papasakojo. V. K. nesutinka su I. K. ir vaiko parodymais, nes buvo daromas spaudimas vaikui prieš tėvą, prikalbant nebūtų dalykų. Vaikas pripažino, kad buvo apgautas mamos. Ji naudoja psichologinį smurtą prieš vaiką, teikdama jog išvyks iš Lietuvos ir nebe pamatys jos vaikas.
2019-12-02 M. K. skyriui paaiškino, kad jam mama liepė rašyti ko nenorėjo ir prieš atvažiuojant sakė ką rašyti, o jis sutiko. Mama naudojasi jo gerumu ir pasakė jei neparašys, ji turės išvykti į kitą šalį ir M. K. pagailėjo, nes savo mamą labai brangina, bet tėtis taip nesielgė.
Tikslinant aplinkybes 2019-12-11, dalyvaujant psichologei R. R. ir skyriaus vyr. specialistei R. U., apklausiamas M. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) , Palangoje, mama jam sakė, kad reikia jai padėti, kad tėtis prašo iš jos alimentų, kad jei nepadės, ji turės išvykti gyventi į kitą šalį. Jam mama sakydavo „padėk, padėk". M. K. su tėčiu kalbėjosi ir jis pasakė, kad alimentų iš mamos neprašys. Mama pasakė, kad jei nesakys psichologei Klaipėdoje ką mama liepė, tai ji išvyks. Su mama nuvyko į Klaipėdą ir M. K. tai moteriai psichologei pasakė, kad tėtis jį yra mušęs, šaukęs, nors tėtis jo nėra mušęs. Tėtis jam jokių blogų žodžių nėra sakęs, tik apšaukdavo, tačiau M. K. atsiprašydavo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta Palangos m. PK atliekant įvykio patikslinimą buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l -01 -80341 -19, kuriame nustatyta, kad I. K., savo sūnui M. K. nurodė, melagingai pranešti apie tai, kad jo atžvilgiu tėvas V. K. naudojo fizini ir psichologinį smurtą.
Remiantis minėtais faktais, prašo I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu I. K. palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė jos skundą tenkinti. Parodė, kad iš buvusio vyro smurtą daugybę metų patirdavo tiek ji, tiek ir sūnus, ilgą laiką tai ji slėpė. Sūnus myli tėvą, bet patyręs nuo tėvo smurtą, bėgdavo pas ją. Paguodus vaiką, grįždavo pas tėvą. Parodė, jog tais pagrindais, siekdama apsaugoti vaiką, ji kreipėsi į teismą dėl to, kad būtų užtikrintos jos nepilnamečio sūnaus teisės, nebūtų pažeidžiami jo interesai, nes tėvas vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį, ekonominį, ir fizinį smurtą ir teismas 2019-12-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė M. K. gyvenamąją vietą su mama. Parodė, kad vaikas apie patiriamą tėvo smurtą pasakė psichologei D. K., o psichologė pasakė jai. Tuomet ji pasiūlė vaikui nueiti į policiją arba vaiko teisių tarnybą. Ji pasakė, kad gali parašyti pareiškimą. Parašyti pareiškimą dėl patiriamo nuo tėvo smurto apsisprendė pats, ji tik pasakė vaikui, kad jis pats turi save apginti. Tą jos sūnus ir padarė.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta kaip liudytoja I. L.- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM ir darbo ministerijos Klaipėdos apskr. vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Palangos mieste - parodė, kad 2019-11-27 per dokumentų valdymo sistemą gavo pranešimą iš psichologės D. K. apie M. K. patiriamą psichologinį smurtą, kurį patiria iš savo tėvo V. K.. Tuo pagrindu pranešimas buvo pradėtas nagrinėti. Kitą rytą po pranešimo gavimo - 2019-11-28 atvyko I. K. su sūnumi M. K., berniukas atsinešė popieriaus lape prašymą ir perskaitė tą raštą. Rašte prašė, kad jam būtų leista gyventi su mama, nes tėtis smurtauja. Vaikas buvo išklausytas ir individualiai, vaikas plačiau paaiškino, kad tėvas jį įžeidinėja, kad už neparuoštas užduotis yra gavęs vieną kartą per veidą ranka. Visa medžiaga buvo išsiųsta ir policijai. Po kelių dienų 2019-12-02 ryte atvyko M. K. su tėčiu ir pasakė, kad kai buvo atvykęs su mama, pamelavo ir taip padarė, kad norėjo padėti mamai, nes jeigu nepadės, ji išvyks į užsienį. Vaikas apklausos metu antrą kartą patvirtino, jog pamelavo. Jiems svarbiausia buvo nustatyti, ar buvo vaiko teisių pažeidimai, ir kai juos nustatė, buvo paskirta atvejo vadyba. Kai anksčiau lankėsi toje šeimoje, vaikas nėra pasakęs, jog smurtauja. Kad smurtas būtų pasitvirtinęs, neužfiksavo. Taip pat parodė, kad abejonių, kai vaikas atvykęs su mama sakė tiesą, nesukėlė.
Apklausta teismo posėdžio metu D. K. – psichologė - parodė, kad kai pas juos psichologinės pagalbos kreipėsi I. K. su sūnumi M– u, vaikas pasakė kad prie mamos nekalbės. Vaikas jai pasakė, kad nenori eiti pas tėtį, nes jį pravardžiuoja. Vaikas papasakojo, kad tėtis iki teismo elgėsi tinkamai, o po to pasikeitė. Jos nuomone, tėtis iki teismo proceso stengėsi, o po to liko toks koks yra. Jai žinoma, kad tėvas supykęs visuomet būdavo negatyvus, pravardžiuodavo tiek sūnų, tiek mamą, elgiasi ir sako kaip jis nori, vyras – nebaudžiamas. Mama kreipėsi pagalbos, nes vaikui buvo blogai. Tą kartą berniukas atėjo ir nebijojo kalbėti dėl tėčio elgesio, dėl psichologinio smurto. Po tokių pareiškimų apie tėvo elgesį, vaikas tėvo būdavo paperkamas dovanomis, be to, bijodavo tėvo, todėl nebesikreipdavo į tarnybas. Tuo tarpu, atėjęs pas mamą verkdavo, skųsdavosi. Jos nuomone, tėvas sūnų įtakojo tam, kad jis pakeistų parodymus, kad mama negalėtų auginti sūnaus. Jos nuomone, tėvas psichologinį smurtą naudoja nuo 2013 m. Apie tai vaikas pasisakė pats, o kadangi vaikui reikėjo pagalbos, mama vaiką ir atvedė į tarnybą.
Iš VšĮ meno psichologijos centro 2019-11-27 rašto Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos Palangos skyriui rašto matyti, kad jame nurodyta, jog 2019 rn. lapkričio 25 d. I. K. (tel.(duomenys neskelbtini) psichologinės pagalbos kreipėsi kartu su sūnumi M. K., gim. 2007-10-10. Ji teigė, kad sūnus 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimu turi gyventi pas tėtį V. K. (gvv. (duomenys neskelbtini) , Palanga), bet jau maždaug nuo spalio 15 d. M– as gyvena pas ją (tėvai išsiskyrę). I. K. teigė, kad jai neramu dėl vaiko nenoro gyventi pas tėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Individualaus pokalbio su M– u metu paaiškėjo, kad iki teismo tėtis labai tinkamai jį auklėjo, jie mažai konfliktavo. Po teismo (nuo 2019-08-30) tėtis tapo piktesnis. Jei M– as gaudavo neigiamus įvertinimus mokykloje, tai tėtis ant jo šaukdavo, pravardžiuodavo "kaušu, debilu". Grasindavo - "pridaušiu". Vieną kartą trenkė ranka per veidą. Po kiek laiko tėtis M– ą pravardžiavo kiekvieną dieną. Kai ko nors M– as grįžta pasiimti iš tėčio namų, tai yra dažniausiai netinkamai pasitinkamas - "Pats laikas grįžti namo, durniau". 2019 m. lapkričio 21 d. tėtis šaukė ant vaiko dėl dingusių knygų aprašymų.
Rašte nurodoma, jog keliama prielaida, kad M– ui buvo nesaugu gyventi pas tėtį, jis patyrė nuolatinį psichologinį smurtą, todėl šiuo metu gyvena pas mamą.
I. K. bijo V. K. reakcijos, todėl nesikreipė tiesiogiai pagalbos.
Iš Valst. vaiko teisių apsaugos ir įvertinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskr. vaiko teisių skyriuje gautos informacijos matyti, kad 2019-11-27 M. K. pateikė raštą tarnybai, kad jis nori gyventi pas savo mamą I. K., nes jo tėtis V. K. jį keikė, grasino, kai ruošė pamokas, trenkė per veiką, nes nesuprato užduočių.
Iš 2019-12-02 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, jog 2019-11-27 11 val. 15 min. ir 2019-11-28 8 val. 10 min. M. K. su mama atvykus į Skyrių nustatyta, kad pateiktas prašymas raštu dėl noro gyventi su mama, nes tėtis V. K., vaiko teigimu, jį „keikia, grasina, kai ruošė pamokas trenkė per veidą, nes jis nesuprato užduočių
Žemesnės instancijos teismas
Su vaiku bendrauta individualiai, M– as sutiko pasikalbėti su Skyriaus specialiste, mamai nedalyvaujant. Berniukas papasakojo, kad kai gyveno su tėčiu, maždaug prieš mėnesį, jis ruošė namų darbus ir paprašė tėčio, kad padėtų padaryti matematikos namų darbų užduotį, bet tėtis pasakė pats „daryk", pradėjo šaukti, vadino „durniumi" sakė, ką darai per pamokas, turbūt žaidi telefonu, trenkė per veidą. Taip buvo vieną sykį. Tėtis pyksta už blogą pažymį. M– as paaiškino, kad nori gyventi su mama, su ja dabar jau apie 2 mėnesius gyvena. Tėtis nesako jam, kad jis negali gyventi pas mamą, nedraudžia. Tėčio nebijo, nueina pasiimti daiktų, mokymosi reikmenų. Su tėčiu šiuo metu bendrauja ir toliau ketina bendrauti.
Pildant anketą, M– as paaiškino, kad maždaug prieš mėnesį patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Vaikas nurodė, kad po teismo proceso tėtis pasikeitė, pasidarė piktas, jį įžeidinėjo ir vieną kartą trenkė per veidą ranka, kai jam nesisekė atlikti namų darbų užduotis. Ankstesnio grėsmės vaikui lygio vertinimo metu (2019-07-23 5GL- 1360) pagal L. K. pareiškimą dėl V. K. fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką, grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas.
Pagal L K. pareiškimą dėl V. K. fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką, jau buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. Grėsmės lygis nenustatytas (20J 9-07-23 5GL-1360). Buvo vadovautasi vaiko paaiškinimu, pokalbio metu išsakyta jo nuomone, jo savijauta, gyvenat su tėvu. Tačiau tuomet situacija pasikeitė, vaikas pranešė apie tėvo netinkamą elgesį jo atžvilgiu.
Nustatytas pirmasis grėsmės lygis vaikui.
2019-12-18 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi nutarta ieškovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gimusio 2007 m. spalio 10 d., gyvenamąją vietą su mama I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2019-12-19 I. K. paaiškinimo PK viršininkui matyti, jog ji nurodė, kad jos sūnus M. K. (gim 2007-10-10) pats, nieko neverčiamas parašė raštą, kuriame išreiškė savo valia norą gyventi su mama ir parašė apie savo tėvo V. K. netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu, kitą dieną jis tą raštą pats įteikė Palangos VTAT specialistei I. L.. Faktai rodo, kad M. K. nėra saugus gyvendamas pas tėvą V. K.. Kadangi po to galimai sūnus patyrė smurtą, todėl Policijoje ir VTAT duodamas parodymus, sakė, kad mama vertė parašyti raštą ir kalbėti apie smurtą, jos nuomone, tai V. K. įtaka, kas galimai paveikė sūnaus nuomonę.
Iš Palangos pradinės mokyklos 2019-08-02 rašto Nr. (1.9)-D3-188 matyti, jog mokiniui M. K. viso pradinio ugdymo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki kol baigė Palangos pradinę mokyklą teikta socialinė psichologinė pagalba. Pagalba teikta dėl netinkamo elgesio pamokų bei pertraukų metu, ugdymosi, bendravimo ir emocinių sunkumų. Socialinės psichologinės pagalbos pobūdis - individualus darbas su mokiniu, darbas mokinių grupėje, prevenciniai pokalbiai, smėlio terapija. 2016-2017 m. m. prie mokinio netinkamo elgesio prisidėjo ugdymosi sunkumai, pablogėjo mokymosi rezultatai, atsirado mokinio polinkis į agresiją. Vaikui rekomenduotos psichologo konsultacijos. 2016 m, pradžioje mokinys kartu su mama I. K. lankė užsiėmimus VšĮ meno psichologijos centre Klaipėdoje. 2016-04-08 gautos įstaigos direktorės psichologės D. K. rekomendacijos dėl mokinio ugdymo. Pedagogai, švietimo pagalbos specialistai laikėsi šių rekomendacijų. Mama ir pedagogai džiaugėsi tuomet pagerėjusiu vaiko elgesiu.
2017-02-21 Mokyklos VGK posėdyje (protokolo Nr. (8.17.)-U4-2) svarstyta mokinio M. K. mokymosi ir elgesio problemos. Dalyvavo mama I. K.. Nutarta: rekomenduoti I. K. užsiregistruoti į pozityvios tėvystės mokymus Palangos ŠPT, kiekvieną dieną aptarti M– o elgesį su mama ir mokytoja, pačiam vaikui kasdien įsivertinti savo elgesį (lentelėje), kviesti į mokyklą tėvą V. K..
2017-05-29 socialinio pedagogo ir mokinio M. K. individualaus pokalbio metu aptarti veiksniai, darantys įtaką vaiko elgesiui. M– as sakė, kad „jam viskas gerai, bet nesutaria su kai kuriais mokiniais''. Socialiniam pedagogui paklausus, kaip sekasi šeimoje, M– as teigė, kad viskas gerai ir apie šeimą kalbėti nenorėjo.
2017-05-30 vyko I. K. ir socialinio pedagogo pokalbis. Mama domėjosi vaiko savijauta dėl pokyčių šeimoje, nerimavo, kaip skyrybos paveiks vaiko savijautą. Kadangi tai buvo paskutinė mokslo metų diena, socialinė pedagogė rekomendavo kreiptis konsultacijos į psichologą, stebėti vaiko elgesį, su juo bendrauti.
Dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos 2017 m. rugpjūčio 7 d, mamos prašymu mokinys buvo išregistruotas iš mokinių, lankančių Palangos pradinę mokyklą, sąrašo nuo 2017-08- 31. O 2017 m. lapkričio 7 d, M. K. vėl atvyko į Palangos pradinę mokyklą iš Klaipėdos P. M. pagrindinės mokyklos ir tęsė mokymąsi 4 „Š." klasėje. Nuo tada vaikas gyveno su tėvu. Mama I. K. lankydavosi mokykloje, domėjosi vaiko ugdymosi rezultatais, vaiko savijauta, nuolat bendravo su socialine pedagoge, klasės mokytoja, direktoriaus pavaduotoja. Tėvas V. K. taip pat domėjosi vaiko ugdymu, savijauta.
2018-01-24 berniukas atėjęs j mokyklą ėmė verkti ir klasės mokytojai pasakojo jog tėvas V. K. smurtauja ir tai nėra pirmas kartas, tik vaikas anksčiau to nesakė. Mokyklos psichologas suteikė vaikui psichologinę pagalbą, M– as labai buvo piktas, pyko ant savo tėčio ir mamos. Vaikas paminėjo, kad tėvas naudoja ir psichologinį smurtą, kuomet vaikui nepavyksta atlikti mokymosi užduoties, arba jam paprieštarauja, vaiką išvadina necenzūriniais žodžiais.
I. K. supažindinti su esama situacija. Pokalbyje dalyvavo klasės mokytoja, psichologė, direktoriaus pavaduotoja. Nutarta apie įvykį informuoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Tą pačią dieną sušauktas Mokyklos VGK pasitarimas, kurio metu nutarta raštu kreiptis j Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kviesti į mokyklą tėvą V. K..
2018-01-25 Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai išsiųstas rastas Nr. (1.9.)-D3-32 „Dėl informacijos pateikimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje vaiko atžvilgiu".
2018-01-26 į mokyklą atvyko tėvas V. K.. Vyko pokalbis dėl galimo smurto sūnaus atžvilgiu. Pokalbyje dalyvavo mokytoja, socialinė pedagogė, pavaduotoja. Tėvas sakė, kad „niekada nėra mušęs ar kitaip fiziškai užgavęs" sūnaus. Pokalbio metu V. K. prisiminė, kad „kažkada yra sudavęs per sėdmenis, nes vaikas kartais neklauso". Tėvas informuotas, kad apie galimą smurtą vaiko atžvilgiu pranešta Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
2018-02-05 gautas raštas Nr. (20,6.)VTA1~50 „Dėl M. K." iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuriame informuojama, kad susisiekta su berniuko abiem tėvais, bendrauta su vaiku, aptartos jo pykčio ir liūdesio priežastys, įvertinta situacija, skyriaus specialistai apsilankė M– o gyvenamojoje vietoje. Vaiko nepriežiūros bei smurto atvejų nenustatyta, šeimai rekomenduota kreiptis į specialistus dėl tarpusavio santykių stiprinimo, pozityvaus bendravimo skatinimo.
2018-02-25 mokykloje vyko socialinės pedagogės pokalbis su I. K.. Mama domėjosi vaiko savijauta, ugdymusi, elgesiu. Suteikta mamai informacija, kad M– as nenoriai bendrauja su socialine pedagoge, vengia psichologo konsultacijų ir bet kokio bendravimo. Su mama sutarta, kad M– ui socialinę psichologinę pagalbą teikti tiek, kiek pageidauja pats vaikas. Rekomenduota tėvams kreiptis į psichologus, galintiems suteikti žinių apie bendravimo ypatumus gyvenant skyriumi, siekiant sumažinti vaikui stresą.
Po 2018 m. sausio 24 d. įvykio berniukui ir toliau turėjo būti tęsiama socialinė psichologinė pagalba, bet mokyklos psichologė informavo mamą, kad vaikas atsisako lankyti psichologo konsultacijas, taip pat vengė susitikimų ir su socialine pedagoge. Tik 2018-05-03 pats M– as pasiprašė ateiti į psichologo konsultaciją kartu su bendraklasiu. Vyko smėlio terapijos užsiėmimas. Vaikas atrodė ramesnis, komunikabilesnis. 2018-05-17 vėl lankėsi smėlio terapijos užsiėmime pas mokyklos psichologę, piešė saulę, jūrą, pasakojo, kaip su mama buvo prie jūros. Psichologė telefonu informavo mamą apie teigiamus psichologinius pokyčius, apie vaiko emocinės būsenos pagerėjimą.
I. K. skunde minima, kad „vaikas ne kartą mokytojai skundėsi dėl tėvo namuose naudojamo smurto...". Ši informacija yra neteisinga mokytojos ir specialistų atžvilgiu. Vienintelis mokyklai žinomas smurto atvejis, kurio nepatvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, buvo 2018 m. sausio 24 d, užfiksuotas įvykis. Buvusi M– o mokytoja teigė, kad abu tėvai rūpinosi vaiko ugdymu, lankydavosi mokykloje.
2019-12-13 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3d. t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
V. K. 2019-12-02, teikdamas paaiškinimą dėl M. K., nurodė, kad jis vaiko teisių specialistei paaiškino kaip vaiko mama I. K. apgaule nutempė vaiką pas psichologą, kad pats vaikas paaiškino, kad mama pasakė „biški“ pameluoti vaiko teisių specialistams, kad vaikas galėtų pas ją gyventi ir jai nereikėtų mokėti alimentų. Ji su privačia psichologe galimai privertė vaiką meluoti, apie ką jam vaikas pats papasakojo. Nesutinka su I. K. ir M. K. parodymais, nes vaikui buvo daromas spaudimas prikalbant nebūtų dalykų. Vaikas pripažino, kad buvo apgautas mamos. Ji naudoja psichologinį smurtą prieš vaiką tikindama jog išvyks iš Lietuvos ir jos vaikas nebepamatys.
M. K. 2019-12-11 liudytojo apklausos metu parodė, kad gyvena su tėčiu. Mama jam sakė, kad reikia jai padėti, kad tėtis prašo iš jos alimentų, kad jei nepadės, turės išvykti į kitą šalį. Mama sakė, kad jis nesakytų psichologei ką ji jam sakė. Kai nuvyko pas psichologę į Klaipėdą, pasakė, kad tėtis jį yra mušęs, šaukęs, nors tėtis nėra jo mušęs. Tėtis yra jį apšaukęs, pasakęs blogų žodžių, tačiau jo atsiprašydavo, jis atleisdavo.
Motyvuojamoji dalis
Iš prie skundo surinktos ir teismo posėdžio metu ištirtos medžiagos matyti, kad I. K. nubausta už tai, kad ji – nepilnamečio sūnaus, gim. 2007 m. M. K. motina - sūnui nurodė melagingai pranešti apie tai, kad jo atžvilgiu tėvas V. K., gim 1982 m., naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. T.y. nutarimas priimtas už tai, kad I. K. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 73 str. 1d.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Ištyrus aptartą medžiagą matyti, kad informacija dėl psichologinio (fizinio) smurto M. K. atžvilgiu iš tėvo – V. K. pusės fiksuota tiek pateikta iš motinos I. K. informacija, tiek informacija iš mokyklos, kurioje mokėsi M. K.. Taip pat aptartų duomenų pagrindu matyti, kad dėl šios priežasties mama I. K. su vaiku M. K. dėl patiriamo psichologinio smurto kreipėsi į VšĮ Meno psichologijos centro psichologę D. K., taip pat teisme pateikė duomenis dėl smurto M. K. atžvilgiu ir I. L.- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM ir darbo ministerijos Klaipėdos apskr. vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Palangos mieste, kuri parodė, kad 2019-11-27 per dokumentų valdymo sistemą gavo pranešimą iš psichologės D. K. apie M. K. patiriamą psichologinį smurtą, kurį patiria iš savo tėvo V. K.. Šių duomenų visuma neabejotinai pagrindžia, jog įvykio metu buvo kilusios problemos dėl galimo V. K. naudojamo psichologinio ar fizinio smurto M. K. atžvilgiu. Akivaizdu ir tai, kad mama I. K. rūpinosi vaiko būsena, jo gerbūviu, domėjosi jo psichologine būsena. Nustatyta ir tai, kad V. K. ir I. K. santykiai buvo konfliktiški, akivaizdu, jog jie nebuvo geranoriški. Tad įvertinus išdėstytą, bei teismo posėdžio metu išklausius VšĮ Meno psichologijos centro psichologės D. K. paaiškinimus, I. L. paaiškinumus, netikėti tuo, kad vaikas - M. K. savanoriškai pranešė apie tai, kad V. K. naudojo jo atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, nėra jokio pagrindo. Psichologė D. K. paaiškino, kad jai vaikas pasakė, jog prie mamos nekalbės, po ko nurodė, kad nenori eiti pas tėtį, nes jį pravardžiuoja, kad tinkamai elgėsi tik iki teismo, po to pasikeitė. Parodė, kad tą kartą berniukas atėjo ir nebijojo kalbėti dėl tėčio elgesio, dėl psichologinio smurto. Jos nuomone, po pranešimo apie smurtą tėvas sūnų įtakojo, kad jis pakeistų parodymus, kad mama negalėtų auginti sūnaus. Tai daroma paperkant dovanomis, bei dėl to, kad bijo tėvo. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad I. K. nenurodė sūnui M. K. melagingai pranešti apie jo atžvilgiu tėvo naudojamą psichologinį ir fizinį smurtą, o tik atvedė į minėtą tarnybą, kur M. K. galėtų pateikti ir pateikė savo ranka surašytą raštą, išdėstė savo nuomonę šiuo klausimų, nedalyvaujant mamai I. K..
Tokiu būdu, I. K. veikoje nesant ANK 73 str. 1d. numatytos administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutarė:
pareiškėjos I. K. skundą tenkinti.
Panaikinti 2019-12-19 Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR N-1710-2019, kuriuo I. K. nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.