Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-36-806/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-04
Bylos Nr.
eAN2-36-806/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01793-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-36-806/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01793-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.8.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje nustatytos aplinkybės

1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 1 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei (dviračiui), artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, sukdamas sankryžoje į kairę, į pagrindinį kelią ir išvažiuodamas iš sankirtos atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiu dviračio vairuotoju (A. M.), kuriam eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos abi transporto priemonės, t. y. tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 9, 108 ir 154 punktų bei kelio ženklo Nr. 203 reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą R. B. paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmestas R. B. skundas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų pakanka R. B. kaltei dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pagrįsti, t. y. šioje administracinio byloje esantys duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, patvirtinančią pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pareiškėjo kaltė pažeidus KET reikalavimus įrodyta, tarp KET reikalavimų pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo yra priežastinis ryšys.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, arba nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, kadangi dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti abu eismo įvykio dalyviai. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta neįsigilinus į bylos medžiagą, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, buvo surinkta nepilnai ir netinkamai interpretuojant KET normas. Tiek administracinį nusižengimą užfiksavę, tiek jį tyrę pareigūnai tai atliko nesusiorientuodami įvykio aplinkoje (vietoje), išsamiai neapžiūrėjo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, įskaitant ir horizontalų ženklinimą, žymintį dviračio taką ir jo kryptį, taip pat ir kelio ženklus (nukreipiantįjį kelio ženklą Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračio takas“). Esminis šioje administracinio nusižengimo byloje kilęs ginčas dėl įvykusio eismo įvykio – ar dviratininkas turėjo teisę važiuoti gatve toje vietoje, kurioje įvyko transporto priemonių susidūrimas, ir ar šis susidūrimas buvo sąlygotas dviratininko veiksmų, neturint teisės toje vietoje važiuoti gatve.

3.2. Pareiškėjo automobilis neatsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, o sukdamas į kairiąją pusę asmuo šią juostą norėjo kirsti tam, kad toliau važiuoti dešiniąja eismo juosta (duomenys neskelbtini), tačiau ją kertant ir įvyko susidūrimas su dviračiu. Tiek įvykį tyrę pareigūnai, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nesusiorientavo įvykio aplinkoje. Priešingai nei teigiama įvykio plane ir skundžiamoje nutartyje, kairėje pusėje yra ne šaligatvis, o kelio ženklu Nr. 413 pažymėtas „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ su vertikaliu baltu brūkšniu ir eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle). Pareiškėjas apie šio kelio ženklo buvimą nurodė dar savo 2024 m. liepos 16 d. paaiškinime, prie kurio buvo pridėtos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darytos nuotraukos. Nuotraukoje Nr. 3 šis kelio ženklas (taip pat ir kiti kelio ženklai bei kelio žymėjimai apibūdinantys įvykio situaciją kitose pridėtose nuotraukose) yra aiškiai matomas.

3.3. Skundžiamoje nutartyje netinkamai interpretuotas KET 177¹ punktas, kuris nurodo, jog gyvenamojoje zonoje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi KET 57 ir 66.3. punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad dviratininkas turėjo teisę važiuoti gatve gyvenamojoje zonoje, tačiau KET 57 punktas įsakmiai nurodo dviratininkams važiuoti tik dviračių takais (šiuo konkrečiu atveju toje vietoje įrengtu „Pėsčiųjų ir dviračių taku“), o KET 177¹ punkto išlygos būtų taikomos tik tokiu atveju, jeigu įvykio vietoje („Gyvenamojoje zonoje“) dviračio tako nebūtų, t. y. net ir gyvenamojoje zonoje dviratininkas privalo važiuoti tik dviračio taku, jeigu toks yra įrengtas.

3.4. Ši byla ištirta vienpusiškai ir neišsamiai, kaltinant dėl įvykusio eismo įvykio tik pareiškėją, t. y. visiškai neįvertinti dviratininko kalti veiksmai ir jų priežastinis ryšys su įvykusiu eismo įvykiu, o pareiškėjui inkriminuoti KET 8 ir 9 punktų pažeidimai yra formalūs bei bendro pobūdžio, kurie, be kita ko, taikytini ir dviratininkui, kuris nesilaikydamas šių KET reikalavimų, atsitrenkė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį. Be to, KET 108 punkto reikalavimų pažeidimas yra visiškai nesuprantamas, kadangi R. B. tik mėgino įvažiuoti į kelių sankirtą ir tuo metu į jo automobilį atsitrenkė dviratininkas. Priešpriešinio eismo juostoje R. B. automobilis atsidūręs nebuvo, asmuo ją mėgino tik kirsti, kas matyti ir iš byloje esančių nuotraukų.

3.5. Nėra ginčo dėl to, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tačiau eismo įvykį tyręs pareigūnas privalėjo išsiaiškinti kokios aplinkybės sąlygojo šių reikalavimų pažeidimą, ar pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, ar šie pažeidimai nebuvo nulemti (įtakoti) kito asmens (dviratininko) neteisėtų veiksmų, ar dėl įvykusio eismo įvykio nėra kalti abu dalyviai.

3.6. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nepateikė faktinių duomenų, kad, kaip nurodyta eismo įvykio plane, „ties susidūrimo vieta kairėje gatvės pusėje yra šaligatvis“, todėl pareiškėjas papildomai pateikia savo filmuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip privalėjo važiuoti dviratininkas ir tai, kad kairėje gatvės pusėje ties susidūrimo vieta yra ne šaligatvis, o KET ženklu Nr. 413 pažymėtas pėsčiųjų ir dviračių takas.

2. Vilniaus apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Pareiškėjo nesutikimas su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateiktas subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas, pats savaime, nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad buvo padarytos akivaizdžios įrodymų vertinimo klaidos, lėmusios nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo (taip pat ir skundo papildymo) turinio matyti, kad pareiškėjas neigia jam inkriminuoto ir ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. R. B. teigimu, byla ištirta vienpusiškai ir neišsamiai, kaltinant dėl įvykusio eismo įvykio tik pareiškėją ir visiškai neįvertinus dviratininko veiksmų bei jų priežastinio ryšio su įvykusiu eismo įvykiu, be kita ko, administracinį nusižengimą užfiksavę ir jį tyrę pareigūnai tai atliko nesusiorientuodami įvykio aplinkoje, išsamiai neapžiūrėjo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, įskaitant ir horizontalų ženklinimą, žymintį dviračio taką ir jo kryptį, taip pat ir kelio ženklus (nukreipiantįjį kelio ženklą Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračio takas“). Pareiškėjo vertinimu, ši byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, arba nutraukta R. B. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, nes dėl byloje nagrinėjamo eismo įvykio yra kalti abu įvykio dalyviai.

4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, patikrinęs byloje surinktus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ištirtus bei dar kartą įvertintus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nėra padaryta teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų laikytasi tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Vilniaus apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir joms pritaria (dalyje dėl pareiškėjo kaltės pagal inkriminuotą administracinį nusižengimą). Teigti, kad Institucija priėmė neteisėtą procesinį sprendimą ir nepagrįstai R. B. patraukė administracinėn atsakomybėn, nėra jokio paremto objektyviais duomenimis pagrindo.

5. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą.

6. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. liepos 1 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei (dviračiui), artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, sukdamas sankryžoje į kairę, į pagrindinį kelią ir išvažiuodamas iš sankirtos atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiu dviračio vairuotoju, kuriam eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos abi transporto priemonės.

7. Iš aptarto Institucijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimo matyti ir tai, kad pareiškėjui inkriminuotas KET 8, 9, 108 ir 154 punktų bei kelio ženklo Nr. 203 reikalavimų pažeidimas.

8. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

9. KET 9 punkte imperatyviai nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10. Be kita ko, KET 108 punkte įtvirtinta, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostą. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.

11. KET 154 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms (past. – pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalį dviratis yra ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas), artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

12. Pagal KET kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikšmė – vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

13. Pareiškėjas viso proceso metu neneigė aplinkybės, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu įvažiavo į pagrindinį kelią, t. y. šiuo atveju privalėjo laikytis kelio ženklo Nr. 203 ir KET 154 punkto imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjas taip pat teigia, kad įsitikino, jog automobilių, važiuojančių pagrindiniu keliu nėra ir lėtai pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, tačiau negalėjo tikėtis, kad keliu važiuos dviratininkas, nes, kaip teigia R. B., toje vietoje dviratininkas turėjo važiuoti dviračių taku, o keliu važiuoti draudė KET. Kita vertus, toks paties pareiškėjo teiginys patvirtina, kad asmuo nebuvo maksimaliai įsitikinęs, jog važiuojamąja kelio dalimi (pagrindiniu keliu arba nelygiareikšmių kelių sankryžoje) išvis nevažiuoja jokia transporto priemonė (taip pat ir dviratis), t. y. R. B. nebuvo atidus ir neįvertino visų galimų objektyvių aplinkybių, kurios leistų neginčijamai preziumuoti, kad manevrą yra saugu atlikti. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas, nelijo ir švietė saulė, kelio danga buvo sausa, kelyje nebuvo kitų pašalinių kliūčių. Tai reiškia, kad byloje susiklosčiusios situacijos kontekste vairuojant transporto priemonę ir būnant atidžiam, buvo ne tik privaloma, bet ir įmanoma pamatyti pagrindiniu keliu iki nelygiareikšmių kelių sankryžos važiuojantį dviratininką, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. B. vairuojamo automobilio trajektorijoje neatsirado „netikėtai iš niekur“ bei tai nebuvo force majeure atvejis.

14. Kaip matyti iš byloje esančio eismo įvykio vietos plano, pareiškėjas išvažiavo iš išvažiavimo (šalutinio kelio), prie kurio yra pastatytas kelio ženklas Nr. 203. Taip pat minėtame plane užfiksuota (tai atsispindi ir iš byloje esančių foto nuotraukų), kad R. B. vairuoto automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir dviračio, kuriuo važiavo A. M., susidūrimo vieta yra (duomenys neskelbtini) dešinėje eismo juostoje (toje, kurioje važiavo dviratininkas). Šie objektyvūs duomenys, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, patvirtina, kad pareiškėjo automobilis, įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, atsidūrė būtent priešpriešinio eismo juostoje. Be kita ko, byloje esančių duomenų visuma (nuotraukos, eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys, proceso dalyvių duoti paaiškinimai ir kt.) patvirtina ir tai, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio ir dviračio susidūrimas įvyko kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ ribose, o KET 177¹ punkte nustatyta, jog gyvenamojoje zonoje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 66³ punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismas nagrinėdamas R. B. apeliacinį skundą šia nutartimi sprendžia tik jo atžvilgiu priimtų skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

16. Kita vertus, net ir nustačius, kad dviračio vairuotojas A. M. negalėjo dviračiu važiuoti susidūrimo vietoje, t. y. dviejų skirtingų transporto priemonių padaryti pažeidimai yra priežastiniame ryšyje dėl kilusių padarinių, nagrinėjamo klausimo kontekste aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika savo esme analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, kuriose dėl eismo įvykių yra sužalojami asmenys.

17. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje (past. – šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamu atveju ANK 423 straipsnio 2 dalyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.).

18. Taigi, net ir nustačius, kad dviratininkas A. M. važiuotų tai daryti draudžiamoje kelio atkarpoje (tačiau tai KET prasme vis tiek buvo pagrindinis kelias kitoms transporto priemonėms, įvažiuojančioms iš šalutinio kelio), visgi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., išvažiuodamas iš šalutinio kelio per nelygiareikšmių kelių sankryžą ir aiškiai matydamas kelio ženklą Nr. 203 bei suvokdamas jo esmę, turėjo būti ypatingai atidus ir apdairus, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių bei saugumo reikalavimų, o įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį tik būdamas visiškai įsitikinęs, kad keliu nevažiuoja nei viena transporto priemonė, taip pat ir dviračiai. Be kita ko, pareiškėjas, sukdamas ir įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, kuria važiavo dviratis ir kurioje įvyko transporto priemonių susidūrimas, nors, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, eismo įvykio vietos plano ir kitų duomenų, tokio manevro (vairuojant transporto priemonę laikantis KET ir visų būtinų saugumo reikalavimų, atidumo ir atsargumo priemonių) būtų pavykę išvengti, dėl ko, galimai būtų pavykę išvengti ir susidūrimo su dviračiu. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš dviratininko A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiųstų nuotraukų, pareiškėjas turėjo pakankamai daug erdvės sukant į sankirtą, jog atsidurtų savo eismo juostoje, tačiau akivaizdžiai „nukirto kampą“ bei atsidūrė dviratininko važiuojamojoje eismo juostoje, kur ir buvo partrenktas bei sužalotas A. M.. Galiausiai, svarbu ir tai, kad dviratis važiavo ne priešpriešinėje eismo juostoje, priešingai, arčiau dešiniosios važiuojamosios kelio dalies pusės bei pagrindiniu keliu, todėl pareiškėjas, būdamas atidžiu vairuotoju ir laikydamasis KET imperatyvių reikalavimų, laikydamasis privalomos taisyklės praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, tinkamai ir laiku įsukęs į sankirtą (o ne „nukirsdamas kampą“ ir tokiu būdu kirsdamas priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo dviratis), būtų išvengęs šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo eismo įvykio ir kilusių realių padarinių – dviratininko A. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tai reiškia, kad šiuo atveju būtent pareiškėjo padaryti KET pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, nes šioje byloje nustatyta, jog analogiškoje situacijoje, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. B. tinkamai laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo ANK 423 straipsnio 2 dalyje padariniai, nebūtų įvykęs, todėl pagal šią teisės normą pareiškėjui pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė.

19. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisės taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė, byloje surinktus duomenis ir esminės reikšmės turinčias aplinkybes įvertino teisingai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė