- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- N-444-369-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino R. S. skundo ir paliko galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimą, kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 1 ir 3 dalis buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) litų administracinė bauda. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 15 d., apie 12 val. 50 min., kelio A17 4 kilometre, Institucijos pareigūnams patikrinus R. S. įmonei priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz 315“, maršrutu „Panevėžio rajono Vaišvilčių kaimas – Panevėžys“ vykdžiusią specialios keleivių grupės – UAB (duomenys neskelbtini) logistikos centro darbuotojų – vežimą, ir vairuojamą S. S., buvo nustatyta, jog S. S. patikrinimo metu nepateikė specialios keleivių vežimo grupės sutarties bei vežėjo ir vežimo užsakovo suderinto tvarkaraščio, šie dokumentai tikrinimą atlikusiems pareigūnams buvo atvežti vėliau, o patikrinus atvežtą specialios keleivių vežimo grupės sutartį, nustatyta, kad joje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių“ (toliau – ir Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės) 3.13 ir 3.14 punktų reikalavimus, nenurodytas sutarties numeris, automobilio, kuriuo vežami keleiviai, markė, modelis bei keleivių grupės vežimo tikslas, be to, R. S. įmonei priklausančios transporto priemonės „Mercedes Benz 315“, apipavidalinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi automobilio priekinėje dalyje nebuvo lentelės su užrašu „Specialus“, tuo pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 5.6 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog R. S. buvo nubausta už tai, kad būdama įmonės savininke, atsakančia už įmonės veiklos organizavimą ir tuo pačiu už vykdomą keleivių vežimo veiklą, neužtikrino šių reikalavimų laikymosi. Įvertinus bylos duomenis bei Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 3.13 punkte pateiktą specialiojo reiso sąvokos išaiškinimą, konstatavo, kad ginčijamame nutarime nurodytu laiku R. S. įmonė jai priklausančia transporto priemone „Mercedes Benz 315“, maršrutu „Panevėžio rajono Vaišvilčių kaimas – Panevėžys“ vykdė keleivių – UAB (duomenys neskelbtini) logistikos centro darbuotojų – grupės vežimą specialiuoju reisu, nes ji nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, kuris patvirtintų įmonės teisę vežti keleivius vietos savivaldos institucijos patvirtintu vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu. Teismas nesiremė liudytojo S. S. parodymais, kad jam buvo įteikti nustatyti dokumentai ir lentelė su užrašu ,,Specialus" ir kad jis tikrinimo metu su savimi turėjęs specialios keleivių grupės vežimo sutarties kopiją, o lentelė su užrašu ,,Specialus" buvo nukritusi ir padėta transporto priemonėje, vertindamas juos kaip nenuoseklius ir dėl to keliančius abejonių, juo labiau, kad šių aplinkybių S. S. nenurodė administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame asmeniškai surašytame paaiškinime. Nurodė, jog juridinio asmens savininkė R. S. pati asmeniškai vykdo keleivių vežimo keleiviniu transportu organizavimo funkcijas, tokiu būdu, R. S. savo įmonėje turi imtis tokių organizacinių-tvarkomųjų administracinių veiksmų ir priemonių, kurios leistų užtikrinti keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, vykdymą, laikymąsi ir efektyvią kontrolę, todėl už nustatytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn ji buvo patraukta pagrįstai. Pažymėjo, jog už ATPK 142² straipsnyje numatytus pažeidimus atsakomybė kyla tiek vairuotojams, tiek ir vežėjams, todėl teismas nepagrįstais pripažino skunde nurodytus argumentus, jog skiriant R. S. už ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus teisės pažeidimus administracines nuobaudas buvo pažeistas non bis in idem principas. Nustatė, kad R. S. atžvilgiu priimtame nutarime R. S. įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 1 d. sudarytos keleivių pervežimo sutarties turinio atitikimo Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 3.13 ir 3.14 punktų reikalavimams vertinimas buvo pateiktas, siekiant individualizuoti veiką ir nustatyti neatitikimai nebuvo įvertinti kaip ATPK 142² straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyto kito teisės pažeidimo – keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis turint negaliojančius dokumentus – sudėtis, todėl nurodytos aplinkybės nelaikytinos šiurkščiai pažeidusiomis R. S. teises ir darančiomis jos atžvilgiu priimtą nutarimą dalyje dėl kaltinimo pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį neteisėtu. Konstatavo, kad administracinė nuobauda R. S. buvo skirta tinkamai pritaikius ATPK 20, 30 ir 30² straipsnių nuostatas.
II.
R. S., nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40 – 41), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nutartyje iš esmės pasisakė dėl pagrindų, kuriais administracinė nuobauda buvo skirta jos įmonės vairuotojui S. S., tačiau nepasisakė dėl jos skundo esmės – t. y. nenustatė, kad yra jos kaltė dėl vairuotojo S. S. netinkamo savo darbinių funkcijų vykdymo. Pažymi, jog ji Institucijos pareigūnui išaiškino, jog S. S. buvo instruktuotas apie specialios keleivių grupės vežimui keliamus reikalavimus, vairuotojui buvo duota keleivių vežimo sutarties kopija bei lentelė su užrašu „specialus“. Priduria, jog apie tai, kad ši lentelė turi būti automobilio priekinėje dalyje, vairuotojui buvo žinoma ir jis turėjo užtikrinti, kad specialios keleivių grupės vežimas būtų atliekamas pagal nustatytus reikalavimus. Mano, jog jokios vežimo įmonės vadovas ar atsakingas darbuotojas neprivalo ir neturi galimybės kiekvieną dieną viso maršruto metu kontroliuoti vairuotojo, ar jis tinkamai atlieka keleivių vežimą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju jos kaltės, kaip įmonės savininkės, padarius administracinį teisės pažeidimą nėra. Priduria, jog tai, kad vairuotojui S. S. buvo išduoti visi su keleivių pervežimu pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) reikalingi dokumentai, bei lentelė su užrašu „specialus“ teismo posėdžio metu patvirtino ir pats S. S., o teismui nebuvo pateikta kitų įrodymų, paneigiančių jos skundo argumentus ir liudytojo parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. S. apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepime pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio teisės poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių reikalų tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu. Nurodo, jog R. S., būdama R. S. įmonės savininke, t. y. fiziniu asmeniu, einančiu tarnybą, susijusią su organizacinių reikalų tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu yra atsakinga už savo individualiosios įmonės vykdomo keleivių vežimo tinkamą organizavimą ir kontrolę bei padarytą ir įrodytą Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 5.6. punkto nuostatų pažeidimą, kuris negali būti pateisinamas jos motyvais, neva tai ji kiekvieną dieną negalinti sukontroliuoti įmonės darbuotojų veiklos, tuo tik patvirtindama, kad keleivių vežimo veiklos organizavimas ir kontrolė šioje įmonėje yra netinkama, dėl ko įmonės darbuotojai pažeidžia nustatytus teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiama nutartimi R. S. buvo pripažinta kalta padarius ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus pažeidimus. ATPK 142² straipsnio 1 dalis numato, jog keleivių vežimas keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. Tuo tarpu ATPK 142² straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, ji skundžiamą nutartį ginčija tuo, jog teismas nenustatė, kad yra jos kaltė dėl vairuotojo S. S. netinkamo savo darbinių funkcijų vykdymo. Tuo tarpu savo kaltę ji neigia tuo, jog ji S. S. išdavė visus su keleivių pervežimu pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) reikalingus dokumentus bei lentelę su užrašu „specialus“, tačiau kiekvieną dieną viso maršruto metu sukontroliuoti vairuotojo veiksmus nėra galimybės.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiais R. S. argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nuodugniai išanalizavo R. S. kaltės dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo buvimą, motyvuotai pagrindė savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad šiuo metu galiojančio ATPK normos nenumato juridinio asmens atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, o pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką administracinė atsakomybė kyla juridinio asmens atstovui, t. y. fiziniam asmeniui, vykdančiam organizacines-tvarkomąsias ar administracines-ūkines pareigas (žr., „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis“ Nr. 10, 2007 m., „Dėl vežėjo, kaip administracinės atsakomybės subjekto“). Nagrinėjamu atveju spręstina, jog būtent R. S., būdama individualiosios įmonės vadove, privalėjo užtikrinti, kad jos įmonės vairuotojas S. S. laikytųsi keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių, tačiau tas padaryta nebuvo.
Akcentuotina, jog dėl šių S. S. taisyklių pažeidimų teisėjų kolegijai nekyla abejonių, nes jo kaltė patikrinimo metu nepateikus specialios keleivių vežimo grupės sutarties bei vežėjo ir vežimo užsakovo suderinto tvarkaraščio ir vairavus automobilį, kuriuo priekinėje dalyje nebuvo lentelės su užrašu „Specialus“, kai teisės aktai to reikalauja, buvo įrodyta bylos medžiaga, ji iš esmės neginčijama ir apeliaciniu skundu. Tuo tarpu tas R. S. nurodomas argumentas, kad jokios vežimo įmonės vadovas ar atsakingas darbuotojas neprivalo ir neturi galimybės kiekvieną dieną viso maršruto metu kontroliuoti vairuotojo, ar jis tinkamai atlieka keleivių vežimą, nelaikytinas šalinančiu jos atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas už ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų pažeidimų padarymą atsakomybę įtvirtino dviejų subjektų kategorijoms – vairuotojams ir vežėjams, todėl nepagrįsta teigti, jog už kito asmens padarytus pažeidimus ji administracinėn atsakomybėn buvo patraukta be pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.