- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- N2-640-778/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Martinaitis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Martinaitis, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei A. V. , jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. K. , institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2000-02-10 nutarimu priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. , gim. 1999-12-11, mokamą periodinėmis išmokomis po 450,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukta, po santuokos nutraukimo sūnus gyvena su ieškove. 2000-02-10 teismo nutarimu sūnaus M. K. išlaikymui iš atsakovo priteista ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas sūnui išlaikymą teikė nepastoviai, 2008 metais jis išlaikymo neteikė visiškai. Teismo nutarimas, kuriuo priteistas išlaikymas sūnui, yra ydingas, nes atsakovas nedirbdamas gali piktnaudžiauti savo pareiga išlaikyti sūnų. Augant sūnui padidėjo ir jo poreikiai, todėl priteisto išlaikymo dydis neužtikrina tinkamo vaiko materialinio aprūpinimo. Atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Ieškovės darbo užmokestis yra apie 1300,00 L per mėnesį, ji gyvena tėvams priklausančiame bute, savo nekilnojamojo turto neturi, ieškovė gyvena Gargžduose, tačiau darbo vieta yra Kretingoje, dėl ko išlaidos per mėnesį yra apie 300,00 Lt, buto išlaikymui per mėnesį skiria apie 400,00 Lt, todėl ieškovei ir jos sūnui per mėnesį lieka apie 600,00 Lt, sūnaus išlaikymui gali skirti tik apie 300,00 Lt kas mėnesį.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsni).
Institucija išvadai pateikti per teismo nustatytą terminą išvados byloje nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškovė reikalavimą palaikė, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo nuo 2008 metų. Pagal vaiko poreikius yra būtina bent 400,00 Lt iš kiekvieno tėvo kas mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus, tenka prisidėti už komunaliniu patarnavimus, už juos žiemą išleidžia apie 400,00 Lt, o vasarą apie 250,00 Lt kas mėnesį, degalams išleidžia apie 150,00 -200,00 Lt , darbo užmokesti yra apie 1300,00 Lt per mėnesį, gautas pranešimas, kad darbo užmokestis sumažės iki 1000,00 Lt per mėnesį. Vaikui yra 10 metų, reikalingos mokymo priemonės, vaikas lanko muzikos mokyklą (b.l.61).
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad savo buto neturi, gyvena pas tėvus, turi tik automobilį, nekilnojamojo turto neturi, dirba VĮ „Regitra“ Kretingos filiale registratore-kasininke, realiai vaikui iš darbo užmokesčio skiria 600,00-700,00 Lt. Atsakovas su ieškove ir sūnumi visiškai nebendrauja, išmokas siunčia paštu (b.l. 61).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Ieškovės ir atsakovo sūnus M. K. gimė 1999 metų gruodžio 11 d. (b.l. 6).
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2000-02-10 nutarimu sūnaus M. K. išlaikymui iš atsakovo priteista ¼ dydžio visų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, nuo 2000-01-28 iki Mato pilnametystės (b.l. 8).
Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta 2001-09-19 (b.l. 7).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 11). VĮ Regitros duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė – „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-57). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų matyti, kad ieškovė šiuo metu dirba VĮ „Regitra“, jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1300,00 Lt (b.l. 12, 36).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 41). VĮ Regitros duomenimis atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė – 1983 metų gamybos automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba (b.l. 33, 34).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nekonkretizuoja kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, 2000-02-10 teismo sprendimu iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui M. K. , gim. 1999-12-11, buvo priteistas išlaikymas po ¼ dydžio visų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį. Ieškovės teigimu atsakovas išlaikymą sūnui teikė nesistemingai, 2005 metais atsakovas sūnaus išlaikymui skyrė tik 200,00 Lt, 2006 metais skyrė 700,00 Lt, 2007 metrais skyrė 300,00 Lt, o 2008 metais atsakovas visiškai sūnaus išlaikymui neskyrė lėšų. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba, apie kitas gaunamas jo pajamas byloje duomenų nėra, jis nekilnojamojo ir kito registruotino turto, išskyrus 1983 metų gamybos automobilį „Honda Civic“, neturi. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus, turi galimybę susirasti ir dirbti darbą, užtikrinant jo ir sūnaus pragyvenimą. Teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra neapibrėžtas, nėra nurodyta fiksuota pinigų suma per mėnesį, išlaikymo dydis nurodytas dalimi nuo viso atsakovo uždarbio (pajamų), todėl atsakovui yra pagrindas piktnaudžiauti savo pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų, atsakovas nėra suinteresuotas oficialiai įsidarbinti, deklaruoti savo turimą darbo užmokestį ir kitas gaunamas pajamas. Be to, vertinat šalių sūnaus M. K. amžių teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, metu ir bylos nagrinėjimo metu, pripažintina, kad vaiko poreikiai išaugo, kas yra įstatyminis išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė nepateikė teismui paskaičiavimo dėl vidutinių mėnesinių vaikų poreikių išlaidų, tačiau akivaizdu, kad atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, vaiko amžių, ieškovės prašoma priteisti periodinių išmokų suma po 450,00 Lt per mėnesį yra optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaiko išlaikymui. Nepilnametis Matas yra mokinys, jam reikalinga pirkti priemones mokyklai, maistą, drabužius, avalynę, vaistus, būtinos lėšos poilsiui, kultūriniam gyvenimui. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1300,00 Lt, kitų pajamų neturi, savo vardu registruotino turto, išskyrus automobilį, neturi, gyvena tėvams priklausančiame bute.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šalių nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, įvertinant atsakovo galimybę dirbti ir jo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis iš esmės neprieštarauja protingiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrina abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis).
Teisės atsiradimo į išlaikymo dydžio pakeitimą momentu pripažįstama ieškinio pateikimo teismui diena, tai yra 2009-02-19 (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).
Priteistinos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei ir ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2000-02-10 nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-465/2000 priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui M. K. , priteisiant iš atsakovo A. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2009-02-19 išlaikymą nepilnamečiui jo sūnui M. K. , gim. 1999-12-11, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt Lt) iki M. K. pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas pinigines lėšas.
Priteisti iš atsakovo A. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį Lt) bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) ieškovei A. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du Lt) žyminio mokesčio ir 27,30 Lt (dvidešimt septynis Lt 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.