Kauno apygardos teismo nutartis

2007-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-717-436/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-21
Bylos Nr.
2A-717-436/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
Atsakovas
UAB „Narėpų metaliniai garažai“
Ieškovas
V. M.
Trečiasis asmuo
A. Z.
Advokatai
Nijolė Petraitienė
Civilinė byla Nr.2A-717-436/2007
Pirmosios instancijos teismoteisėja Irena Sabaitienė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.2;44.5.2.2;62.1;121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant atsakovo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atstovei advokatei Nijolei Petraitienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0156-097/2007 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Narėpų metaliniai garažai“, trečiajam asmeniui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3378 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistus nuostolius nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1981 m. UAB „Narėpų metaliniai garažai“ turi metalinį garažą, kurio vieta žymėta Nr.1327. Atsakovo yra išduoti du leidimai statyti lengvuosius automobilius GAZ 24, v/n (duomenys neskelbtini) ir HONDA JAZZ, v/n (duomenys neskelbtini) Už vietą statyti automobilius ieškovas moka mokesčius. Teritorija yra saugoma atsakovo darbuotojų bei dieną voljere esančių, o vakare laisvai visoje teritorijoje bėgiojančių šunų. Į teritoriją leidžiama įvažiuoti tik turint galiojantį leidimą, išvažiuojant taip pat reikia parodyti leidimą. Automobiliai turi atitikti leidime nurodyto automobilio markę bei valstybinį numerį. 2004 m. vasario mėn. pabaigoje atsakovo saugomoje teritorijoje įvyko vagystė. Iš ieškovo garažo buvo pavogta 2 padangos po 130 Lt, akumuliatorius – 150 Lt vertės, variklio paskirstymo velenėlis – 800 Lt, traukių komplektas priekiniam tiltui – 80 Lt, 12 vienetų pirštų traukėms – 120 Lt, diskatorius – 70 Lt, vandens siurblys varikliui – 60 Lt, durelių apmušimų komplektas – 200 Lt, stūmoklių žiedų ir galvų komplektas – 180 Lt, variklio galvutė – 160 Lt, 4 vienetai srieginių pirštų – 48 Lt, karbiuratorius – 130 Lt, 4 vienetai universalių padangų – 500 Lt, rankinis stabdis – 80 Lt, akseleratoriaus pedalas su trosu – 30 Lt, priekinis bamperis – 180 Lt, 4 vienetai aliuminio kanistrų – 180 Lt, palapinė – 150 Lt, viso už 3378 Lt. Ieškovas daug kartų kreipėsi į atsakovą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš V. M. 18,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir 600 Lt už atstovavimą UAB „Narėpų metaliniai garažai“. Teismas sprendime nurodė, kad be nustatytų mokesčių už vietą, įskaitant ir privažiavimo kelius, ieškovas jokių kitų mokesčių už garažo apsaugą bendrovei nemoka ir niekada nemokėjo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų perdavęs garaže laikomas atsargines dalis saugojimui, o atsakovas jas būtų priėmęs ir neišsaugojęs. Tuo būdu bendrovė neprivalo atlyginti jo patirtų nuostolių dėl vagystės, nes ji nebuvo ieškovui nei raštu, nei žodžiu davusi įsipareigojimų saugoti garaže laikomą turtą. Ieškovas su vidaus tvarkos taisyklėmis, priešgaisrinės saugos reikalavimais, garažų naudojimo ir automobilių pastatymo reikalavimais ir kitais bendrovės vidaus aktais yra susipažinęs, ką patvirtina pastarojo parašas 1998-12-04 pareiškime (b.l.16). Iš byloje esančių bendrovės vidaus dokumentų akivaizdu, kad jie nuo 1998-08-01 nebuvo keisti (b.l. 64-65). Šių aplinkybių pagrindų teismas nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad garaže realiai buvo ieškinyje nurodytos atsarginės dalys, kad jų vertė būtent tokia, kokia nurodyta ieškinyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismas neišsprendė iš esmės klausimo dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, neištyrė visų bylos aplinkybių. 1999-07-08 UAB „Narėpų metaliniai garažai“ valdybos posėdžio protokole Nr.8 pažymėta, jog darbotvarkėje bus sprendžiamas klausimas dėl naujų mokesčių tarifų. Tuo buvo nutarta įvesti naują 15 Lt mokesčio tarifą už išskirtą garažui plotą, LAS nariams paliekant 12 Lt mokėjimo tarifą (b.l.72). 1998-08-01 Bendrovės vidaus tvarkos taisyklių 21 punktas nurodo, jog klientai privalo mokėti mėnesinį mokestį už garažo saugojimą iki einamojo mėnesio 1 d.; mokesčio dydį nustato UAB (b.l.15). Bendrovėje buvo ir yra nusistovėjusi praktika, jog 15 Lt/mėn. (12 Lt/mėn.) mokestis apima ne tik mokestį už žemę, bet ir mokestį už sunaudotą elektros energiją bei už saugojimą, t.y. tas pats mokestis, o ne papildomas prie nustatyto 15 Lt/ mėn. (12 Lt/mėn.) mokesčio. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog pagal Taisyklių 21 punktą bendrovė „planavo“ saugoti garažus, tačiau teritorija per didelė (b.l.74). Tačiau atsakovas, nusprendęs nevykdyti Taisyklių 21 punkto, nepakeitė Taisyklių, todėl jos galioja ir šiai dienai. Atsakovas taip pat informavo teismą, jog savininkai Bendrovei dar moka už sunaudotą elektros energiją (b.l.74). Tačiau jokio dokumento, patvirtinančio apie įmokas už sunaudotą elektros energiją, atsakovas nepateikė, nes tai yra tas pats mokamas 15 Lt/mėn. (12 Lt/mėn.) mokestis. Todėl ir mokestis už saugojimą, kuris buvo nustatytas bendrovės taisyklėse, taip pat įeina į 15 Lt/mėn. (12 Lt/mėn.) mokamą mokestį.

2. Teismas sprendime nepasisakė dėl deliktinės atsakomybės, kurios pagrindu atsakovui ir buvo pareikštas ieškinys (CK 6.263 str.). Bendrovei buvo mokamas mokestis už garažo saugojimą, ką patvirtinta vis dar nepakeistų Bendrovės Taisyklių 21 punktas, atsakovas neneigia, jog vagystė įvyko (b.l.37), todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovui atsiradusią turtinę žalą, neatsižvelgiant į tai, ar nusikaltimą padarę asmenys yra rasti ar ne. O atsakovas, vadovaujantis CK 6.280 str. 1, 2 dalimis, įgis regreso teisę į nusikaltimą padariusius asmenis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pagal nusistovėjusią praktiką į tą patį mokestį įeina ir mokestis už elektros energijos suvartojimą ir garažų saugojimą. Ieškovui priklausančiame garaže nėra elektros, todėl jis moka tik už vietą garažui pasistatyti, o asmenys, kurių garažuose yra elektra, papildomai moka ir už sunaudotą elektros energiją. Bendrovės tikslas siekti pelno, todėl natūralu, kad bendrovė nevykdo veiklos, kuri jai nuostolinga. Be to, nei vienas iš garažų savininkų, tame tarpe ir apeliantas, niekada nesikreipė dėl garažų pasaugos sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, ieškovui neįrodžius, kad atsakovas buvo prisiėmęs saugoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, kad 1998 m. gruodžio 4 d. ieškovas kreipėsi su pareiškimu į atsakovą prašydamas išskirti vietą metaliniam garažui pastatyti. Šis ieškovo pareiškimas buvo patenkintas paskiriant vietą Nr. 1327, kurioje ieškovas pasistatė metalinį garažą. Garaže ieškovas laikė du automobilius, o taip pat sandėliavo atsargines automobilio detales bei kitus daiktus. 2004 m. vasario mėnesio pabaigoje nenustatyti asmenys iš ieškovo garažo pavogė atsargines automobilio detales ir kitą garaže laikytą turtą. Byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakovo pareigos atlyginti ieškovo dėl turto vagystės patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog atsakovas neprisiėmė pareigos saugoti iš ieškovo garažo pavogtą turtą. Nesutikti su tokia teismo išvada kolegija neturi pagrindo. Atsakovas yra verslo įmonė, kurios veiklos pobūdį nustato įmonės įstatai. Tarp atsakovo įstatuose nurodytų įmonės veiklos rūšių yra nurodytos automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo, apsaugos ir priežiūros paslaugos. Šių paslaugų teikimo sąlygos nustatytos atsakovo parengtose ir 1998 m. rugpjūčio 1 d. administracijos vadovo patvirtintose Vidaus tvarkos taisyklėse. Minėtame pareiškime išskirti vietą metaliniam garažui pastatyti ieškovas savo parašu patvirtino, jog su šiomis taisyklėmis susipažino ir įsipareigojo jas vykdyti. Taisyklių 21 punktas nustato kliento pareigą mokėti mėnesinį mokestį, kurio dydį nustato atsakovas, už garažo saugojimą. Ieškovas mokėjo 12 Lt, o vėliau 15 Lt dydžio mėnesinį mokestį, o dar vėliau mokestis ieškovui kaip II grupės invalidui buvo sumažintas iki 10 Lt per mėnesį. Tačiau kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nėra mokestis už garažo ir ieškovo jame laikytų automobilio atsarginių detalių saugojimą. Iš atsakovo direktoriaus 1997-04-15 įsakymo ir valdybos 1999-07-08 nutarimo matyti, kad mokestis nurodyto dydžio mokestis imamas už garažui išskirtą plotą. Be to minėtos Vidaus tvarkos taisyklės (6 punktas) draudžia garaže sandėliuoti automobilių atsargines detales ir kitus daiktus. Tokiu būdu atsakovas negalėjo prisiimti pareigą saugoti draudžiamus sandėliuoti garaže daiktus. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.830 straipsnio 4 dalį pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Ieškovas garaže sandėliuotų atsarginių automobilio detalių ir kito turto perdavęs atsakovui nebuvo. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasaugos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė. Ieškovas ieškinį taip pat grindė CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, nustatančia atsakingo už žalos padarymą asmens pareigą atlyginti asmeniui padarytą žalą ir 6.264 straipsnio 1 dalimi, kurioje sakoma, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tačiau atsakovo apsaugos darbuotojų kaltės dėl patirtos žalos ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsakovo apsaugos darbuotojų pareigas reglamentuoja 1998-08-01 atsakovo administracijos vadovo apsaugos darbuotojo patvirtinta pareiginė instrukcija. Instrukcija nustato apsaugos darbuotojo pareigą tikrinti įvažiuojančius ir išvažiuojančius į garažų teritoriją automobilius, įeinančių ir išeinančių į teritoriją asmenų leidimus, neleisti į teritoriją patekti asmenims, neturintiems leidimo. Byloje nenustatyta, kad atsakovo darbuotojai šių pareigų nevykdė ir dėl to ieškovas patyrė žalą. Taip pat nenustatyti jokie kiti kalti atsakovo darbuotojų veiksmai ar neveikimas dėl kurių ieškovo turtui buvo padaryta žala. Todėl atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtos žalos.

Dėl išdėstyto kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Galina BlaževičVirginija Gudynienė