- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-507-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00019-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., E. J.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. J. bei E. J. ir suinteresuotų asmenų atstovo advokato Sauliaus Dambrausko atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3072-607/2025 pagal suinteresuotų asmenų G. J., E. J. prašymą pareiškėjui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Skyrius) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eS2-802-377/2025, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Suinteresuoti asmenys G. J., E. J. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-802-377/2025 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos (dėl aiškių Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ ) 36³; 36⁴; 36⁵ straipsnių bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnio 3 punkto taikymo klaidų.
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-802-377/2025 išdavė leidimą leisti paimti nepilnamečius vaikus D. V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir motinos G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys teigė, kad paimti vaiką iš tėvu leidžiama lik tais atvejais, kai nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį. Vadinasi, teismas savo nutartyje turėjo konstatuoti, kad nėra galimybių taikyti vaikų laikinąją priežiūrą pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį, tačiau to nepadarė, tuo padarydamas aiškią VTAP| 36³ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo klaidą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas savo nutartyje turėjo konstatuoti, kad nėra galimybių taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų vaiko apsaugos priemonių, tačiau to nepadarė.
5. Tai reiškia, kad vaiko paėmimui turi objektyviai egzistuoti 2 būtinos aplinkybės: 1) buvo taikyta viena iš 36⁴ straipsnyje numatytų vaiko apsaugos priemonių, tačiau nepavyko apsaugoti vaiko ir toliau išlieka realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei arba 36⁴ straipsnyje numatytų priemonių taikymo metu tėvai nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei ir antra būtina aplinkybė: 2) egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytos aplinkybės, t. y. tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Taigi išduodamas leidimą paimti vaikus iš abiejų tėvu, teismas turėjo konstatuoti 2 būtinas sąlygas vaikų paėmimui: 1) kad abu tėvai nesidomi vaikais, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 2) buvo taikyta viena iš 36⁴ straipsnyje numatytų vaiku apsaugos priemonių, tačiau toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 3) nebuvo galimybių taikyti vieną iš 36⁴ straipsnyje numatytų vaiku apsaugos priemonių. Teismas išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš abiejų tėvų, nekonstatuodamas aukščiau nurodytų aplinkybių /joms neegzistuojant/, tuo padarydamas aiškias nurodytų teisės normų taikymo klaidas.
6. Suinteresuoti asmenys pabrėžė ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tėvas ir mama nesidomi vaikais, netinkamai juos auklėja, naudoja prieš juos smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, ar bent užuominų apie tai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tėvas naudojo fizinį smurtą M. E. J. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi suinteresuotų asmenų G. J. ir E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog suinteresuotųjų asmenų šeimai ilgą laiką buvo teikiamos ne tik socialinės paslaugos, bet ir du kartus buvo teikta intensyvi krizių pagalbos paslauga. Pirmą kartą, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., o antrąjį kartą - nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d., kai šeimoje augantiems vaikams nustatyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su vienu įstatyminiu atstovu pagal įstatymą (motina). Skyriaus specialistai 2024-12-17 siūlė vaikų motinai G. J. pakartotinai vykti su vaikais į krizių centrą, tačiau motina atsisakė, be to, nei tėvas, nei motina nenurodė asmens ar asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti jų vaikus, t. y. užtikrinti jiems saugią aplinką vaiko situacijos vertinimo metu bei, esant sprendimams dėl laikinosios priežiūros taikymo - ir vykdyti jų laikinąją priežiūrą.
9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Skyriaus argumentais, kad pakartotinai laikinąją priežiūrą vaikams nebuvo galimybės organizuoti išimtinai dėl vaiko tėvų veiksmų (atsisakymo vykti į krizių centrą, asmenų, galinčių prižiūrėti vaikus nenurodymo, neigiamo abiejų tėvų požiūrio į pagalbos teikimą, problemų šeimoje, kurios lemia pasikartojančius vaiko teisių pažeidimus nepripažinimą ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, kad Skyrius ėmėsi visų būtinų priemonių, numatytų VTAĮ 36³, 36⁴ straipsniuose. Kartu teismas nurodė, jog Skyriui nustačius, kad taikyti vaiko laikinąją priežiūrą nėra jokių galimybių, buvo priimtas VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.
10. Skundžiamoje nutartyje pažymėta ir tai, kad teismas 2025 m. sauso 13 d. nagrinėdamas Skyriaus prašymą, įvertino visas su suinteresuotųjų asmenų šeima susijusias aplinkybes, tame tarpe ir informaciją apie šios šeimos vaikų atžvilgiu priimtus sprendimus, susijusius su laikinosios priežiūros, vykdymu, motinos atsisakymą pakartotinai vykti į krizių centrą, kitų asmenų, galinčių prižiūrėti vaikus nenurodymą. Nutartyje dėl vaikų paėmimo teismas aiškiai nurodė, kad „iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog Skyriaus specialistai išnaudojo visas pagalbos priemonės šeimai, tačiau tai teigiamų ilgalaikių pokyčių vaikų situacijai nedavė. <...> Motinai su vaikais buvo teikiama intensyvi krizės įveikimo pagalba, tačiau teikiant paslaugą nuolatos kildavo sunkumų, kadangi motina ribotai suvokė specialistų siūlomos pagalbos būtinybę. Taikyti vaikams apsaugos poreikį nustatant laikinąją priežiūrą, nėra galimybės, kadangi vaiko tėvai ribotai supranta pagalbos poreikį, vengia atvirai bendradarbiauti. Vaikų motina į krizių centrų vykti atsisakė. Vaikai sutiko išvykti ir gyventi kitur.“. Taigi, priešingai nei teigia suinteresuotieji asmenys, teismas įvertino ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikyti vaiko laikinąją priežiūrą nėra galimybių. Darytina išvada, kad suinteresuotųjų asmenų motyvas, jog teismas padarė aiškią VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo klaidą yra nepagrįstas.
11. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog VTAPĮ 36⁵ straipsnis reglamentuoja vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarką, o ne vaiko paėmimo iš jo tėvų sąlygas, kaip teigia suinteresuotieji asmenys. Vaiko paėmimo iš jo tėvų, t. y. laikinosios globos vaikui nustatymo pagrindai yra numatyti CK 3.254 straipsnyje. Be to šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad Skyrius 2024 m. gruodžio 27 d., įvertinęs vaikų situacijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) aktais, priėmė sprendimą nustatyti vaikams apsaugos poreikį. Šiuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad laikinoji priežiūra vaikams netaikoma, šių dokumentų 10.4 punkte nurodyti tokio sprendimo motyvai. Suinteresuotieji asmenys 2024-12-30 pasirašytinai susipažino su priimtais sprendimais, jiems buvo įteiktos minėtų dokumentų kopijos, tačiau Skyriaus priimtų sprendimų jie neskundė. Skyrius vertindamas minėtų vaikų situacijas ir 2024 m. gruodžio 27 d. priimdamas sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vertino galimybę nustatyti vaikams laikiną priežiūrą, tačiau, kaip ir minėta, šios priemonės tuo metu nebuvo realios galimybės taikyti išimtinai dėl tėvų elgesio (atsisakymo vykti į krizių centrą, asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaikus ne- nurodymo ir kt.). Taip pat įvertinta, kad laikina priežiūra vaikams ne kartą jau buvo vykdyta praeityje. Paskutinį kartą ši priemonė organizuota laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su vienu įstatyminiu atstovu pagal įstatymą - motina. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ir ši priemonė buvo neveiksminga, nes po pusės metų, praleistų minėtoje įstaigoje, kur šeima buvo prižiūrima ir šeimai buvo teikiamos intensyvios paslaugos, vaiko teisių pažeidimai, susiję su netinkamomis gyvenimo sąlygomis, vaikų nepriežiūra, atstovų pagal įstatymą socialinių įgūdžių stoka, galimu smurtu prieš vaikus, šeimoje kartojasi. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ir, pasak suinteresuotų asmenų, pirmoji vaikų paėmimui būtina sąlyga - suinteresuotųjų asmenų vaikams buvo taikyta VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta priemonė (organizuojama vaikų laikinoji priežiūra).
12. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prie Skyriaus prašymo buvo pateikti prašymą grindžiantys rašytiniai įrodymai – pateikta tiek Skyriaus specialistų, tiek pagalbą teikiančių specialistų, tiek vaikų ugdymo įstaigos bei policijos informacija, susijusi su mažamečiais vaikais bei suinteresuotųjų asmenų elgesiu, kuriais teismas vadovavosi. Su visais šiais dokumentais suinteresuotieji asmenys buvo supažindinti, dokumentų kopijos įteiktos tėvams pasirašytinai. Skyriaus priimti sprendimai (vaiko situacijos vertinimo anketos) nebuvo skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nebuvo panaikinti, yra galiojantys dokumentai. Be to, pažymėtina, kad Vaiko situacijos vertinimo anketos yra laikomos administraciniais aktais, todėl nėra jokio pagrindo nevertinti minėtuose dokumentuose nurodytų faktų ir aplinkybių. Skyriaus specialistai reaguodami į pranešimą apie galimai pažeidžiamas suinteresuotųjų asmenų vaikų teises, išklausė vaikus jiems priimtinais būdais apie galimą jo teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pradėti ir iki šiol tebevyksta du ikiteisminiai tyrimai dėl galimo tėvo smurto prieš vaikus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys G. J. ir E. J. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-802-377/2025 dėl aiškių teisės normų taikymo klaidų, taip pat panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus - D. V. J. ir M. E. J. iš tėvo E. J. ir motinos G. J. atmesti, nutartį vykdyti skubiai.
13.1. Nurodo, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, vaikų situacijos vertinimo anketos nėra administraciniai aktai ir nesukuria pareiškėjams jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti skundžiamos administracine tvarka. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad laikino vaikų apgyvendinimo aktai gali būti pripažinti administraciniais aktais. Apeliantų vertinimu, teismas, spręsdamas leidimo paimti vaikus klausimą, nepagrįstai Skyriaus surašytuose dokumentuose nurodytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais.
13.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatas pagal kurias bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nepagrįstai laikė aplinkybes, nurodytas Skyriaus surašytuose dokumentuose nustatytomis, nors aplinkybės dėl fizinio ar psichologinio smurto gali būti nustatomos tik medicinos ekspertų išvadomis, tinkamai užfiksuotais nukentėjusiųjų parodymais, sugretinus juos su liudytojų, įtariamųjų parodymais, o ne Skyriaus pareigūnų nuomone, išdėstyta jų pildomuose dokumentuose. Tų faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą paimti vaikus iš tėvų egzistavimas ar neegzistavimas ir turėjo būti nustatinėjamas teismo, nagrinėjančio leidimo paimti vaikus išdavimo klausimą. Šiuo atveju teismas išdavė leidimą paimti vaikus vadovaudamasis formaliai surašytais dokumentais, o ne visų duomenų /įrodymų/ analize.
13.3. Apeliantai pabrėžia, kad paimti vaiką iš tėvų leidžiama tik tais atvejais, kai nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūra pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dali. Vadinasi, teismas savo nutartyje turėjo konstatuoti, kad nėra galimybių taikyti vaikų laikinąją priežiūrą, tačiau to nepadarė, tuo padarydamas aiškią VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo klaidą. Be to, teismas savo nutartyje turėjo konstatuoti, kad nėra galimybių taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų vaiko apsaugos priemonių, tačiau to nepadarė, tuo padarydamas aiškią VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 1-3 punktų ir 36³ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo klaidą. Negana to, vaiko paėmimui turi objektyviai egzistuoti 2 būtinos aplinkybės: 1) buvo taikyta viena iš VTAPĮ 36⁴ straipsnyje numatytų vaiko apsaugos priemonių, tačiau nepavyko apsaugoti vaiko ir toliau išlieka realus pavojus jo sveikata ir gyvybei arba VTAPĮ 36⁴ straipsnyje numatytų priemonių taikymo metu tėvai nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei ir antra būtina aplinkybė: 2) egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytos aplinkybės, t. y. tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Šiuo atveju teismas išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš abiejų tėvų, nekonstatuodamas nurodytų aplinkybių /joms neegzistuojant/, tuo padarydamas aiškias nurodytų teisės normų taikymo klaidas, o prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas tas klaidas toleravo.
13.4. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmeta prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus: 1) byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tėvas ir mama nesidomi vaikais M. E. J. ir D. V. J., netinkamai juos auklėja, naudoja prieš D. V. J. smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, ar bent užuominų apie tai. Teismo nutartyje buvo koncentruotasi į tėvų ir vaikų elgesį, atvykus vaiko teisių skyriaus pareigūnams paimti vaikus, kuris neturi nieko bendra nei su neva tai egzistuojančiais vaikų apsaugos poreikiais, nei su faktiniu ar teisiniu bent minimaliai tikėtinu vaikų paėmimo pagrindo egzistavimu; 2) byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tėvas naudojo fizinį smurtą M. E. J. atžvilgiu. 2024-12-16 mokyklos direktorės pranešime, adresuotame Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo teigiama, kad pagalbos mokiniui specialistai gavo informaciją apie tėvo galimai naudojamą fizinį smurtą E. M. J. atžvilgiu, kai vaikas nesitvarko namuose. Tokį pranešimą galima laikyti tik prielaida, nuomone ar paskala, tačiau ne objektyviai egzistuojančia aplinkybe – įrodymu.
13.5. Be to, byloje esančiuose pranešime ir anketose nurodyti deklaratyvūs, nekonkretūs duomenys nėra patvirtinti jokiais duomenimis, esančiais byloje: byloje nebuvo apklausti nepilnamečiai vaikai, neapklausti jokie liudytojai, matę kažkokį netinkamą tėvų elgesį, tarnybiniame automobilyje apklausiant vaikus nedalyvavo vaikų psichologas, apklausa nebuvo filmuojama ar kitaip fiksuojama, vaikų apklausos buvo vykdomos pažeidžiant vaikų teises neduoti parodymų prieš tėvus, jiems neišaiškinant šių teisių, vaikų apklausos buvo vykdomos nedalyvaujant jų įstatyminiams atstovams.
14. Atskiruoju skundu suinteresuotų asmenų atstovas advokatas S. Dambrauskas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-802-377/2025, o bylą išnagrinėjus, panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus D. V. J. ir M. E. J. iš tėvo E. J. ir motinos G. J. atmesti, nurodant nutartį vykdyti skubiai.
14.1. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ypač svarbia faktine aplinkybe laikytina tai, kad vaikų mama turi tam tikrą psichinę bei fizinę negalią. Ji turi (duomenys neskelbtini) negalią - (duomenys neskelbtini), o taip pat turi (duomenys neskelbtini) negalią - jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Todėl nagrinėjamu atveju Skyriaus nurodytos faktinės aplinkybės, jog tėvai vengia atvirai bendrauti su pagalbą jų šeimai teikiančiais specialistai, neįsiklauso ar ne visada įsiklauso į jų pastabas, patarimus, turi savitą požiūrį į namų aplinką, vaikų auklėjimą, asmens higieną; kad ne visada teikia teisingą informaciją, yra linkusi tam tikrus faktus nuslėpti, specialistų į namus neįsileisti, nebendradarbiauti ir pan. turėjo būti vertinama per mamos neįgalumo būklės bei teikiamos sisteminės pagalbos poreikio neįgaliam asmeniu prizmę, o ne kaip galimas sąmoningas piktybinis elgesys vengiant bendradarbiauti su pagalbos šeimai specialistais ar priimti jų teikiamą pagalbą šeimai.
14.2. Teismas visiškai nevertino pateiktų neigiamų šeimos buities apibūdinimų bei mamos elgesio vaikų paėmimo metu mamos neįgalumo kontekste. Nors Skyrius daug kartų akcentuoja tam tikrus netvarkos požymius, tarp jų ir nešvarias sienas („ant sienų prirašyti įvairūs užrašai, eilėraščiai, piešiniai”), tačiau atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) mamos bendravimo su vaikais galimybių specifiką, taip pat į tai, kad namų sienos yra gausiai apklijuotos edukaciniais paveikslėliais, apipieštos bei aprašinėtos raidėmis ir reikšmingomis kalbinėmis frazėmis ar eilėraščiais, pabrėžia ne netvarkos požymį, o šeimos narių tarpusavio bendravimo specifikos pobūdį atsižvelgiant į mamos (duomenys neskelbtini) neįgalumą. Šiame kontekste kiti pateikti tėvų buities švaros požymių vertinimai apskritai negalėjo būti laikomi kaip objektyvūs, kadangi „užtikta” momentinė netvarka nereiškia nuolatinės vaikų nepriežiūros, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai (Vaikų mokyklos charakteristika bei gydytojo pažyma). Be to, nagrinėjamu atveju vertinant visą iki šiol šeimai teiktą pagalbos kontekstą bei motinos reakcijas į ją nėra ir nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagalbos šeimai poreikis nėra atsiejamas nuo būtinybės sudaryti tinkamas sąlygas mamai, kaip neįgalumą turinčiam asmeniui, tokią pagalbą tinkamai priimti ir tai, kad teikiama pagalba turi būti pritaikyta jos neįgalumui.
14.3. Kartu pažymima, jog teismas civilinėje byloje Nr. eS2-802-377/2025 padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, kadangi nebuvo laikomasi VTAĮ 36³, 36⁴ ir 36⁵ straipsnių nuostatų.
14.4. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo įvertinti, ar apskritai pagrįstai buvo nustatytas ne pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, o vaiko apsaugos poreikis. Be to, nebuvo sprendžiama dėl minimalesnės invazijos į šeimos gyvenimą reikalaujančio pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio. Todėl tos priemonės, kurios turėjo būti taikomos pagal pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio algoritmą, nepagrįstai buvo pritaikytas pagal vaiko apsaugos poreikio algoritmą. Kita vertus, teismo nutartis duodant leidimą paimti vaikus iš tėvų nėra pagrįsta aktualiais duomenimis, kurie nusako realią grėsmę vaikų interesams.
14.5. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog CK 3.183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Nagrinėjamu atveju Skyrius nepateikė duomenų, ar vaikai yra pajėgūs suformuluoti savo pažiūras bei nuomonę dėl jų atskyrimo, o byloje pateikė tik deklaratyvią abejotiną informaciją dėl jų norų bei sutikimų išvykti iš namų. Tai taip pat laikytina reikšmingu prašymo pagrindimo trūkumu, kadangi teismas, priimdamas sprendimą dėl vaikų paėmimo iš šeimos, turi pagrindą atsižvelgti į vaikų nuomonę.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskiruosius skundus Skyrius prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
15.1. Nurodo, kad Skyriaus vaiko situacijos vertinimo metu priimti sprendimai yra administraciniai aktai, nagrinėjamu atveju, sukėlę teisines pasekmes apeliantams, tačiau šių sprendimų apeliantai neskundė, nors jiems ir buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, jie turėjo galimybę konsultuotis su jiems paskirtu ir juos procese atstovavusiu advokatu.
15.2. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas yra įvertinęs visus apeliantų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus teiginius ir aiškiai pasisakęs dėl kiekvieno iš jų. Skundžiamoje nutartyje taip pat aiškiai pasisakyta dėl teismo, išdavusio leidimą paimti vaikus nutarties motyvų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas išanalizavo visas aplinkybes, teisingai jas įvertino, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.
15.3. Skyrius pabrėžia, kad apeliantų šeimai buvo teikiama visokeriopa specialistų pagalba, į pagalbos procesą buvo įtraukti įvairiausi pagalbą teikiantys specialistai. Atvejo vadybos proceso vykdymo metu apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su specialistais raštu, trumposiomis SMS žinutėmis, nurodyti, jos manymu, jai būtinos pagalbos priemones, pagalbos teikimo būdą ir pan. Ne tik apeliantė, bet ir vaikų tėvas buvo nuolat motyvuojami priimti pagalbą, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, abu apeliantai, t. y. tiek vaikų motina, tiek vaikų tėvas, nuolat neigė pagalbos šeimai poreikį, neigė ir nepripažino šeimoje egzistuojančias problemas, lemiančias nepilnamečių jų vaikų teisių pažeidimus, buvo priešiškai nusiteikę pagalbą teikiančių specialistų atžvilgiu. Be to, Skyriaus duomenimis, apeliantė buvo nuolat motyvuojama mokytis (duomenys neskelbtini), kas, specialistų manymu, galėtų palengvinti apeliantės bendravimą tiek su vaikais, tiek su kitais asmenimis, tačiau šios, kaip ir visų kitų pagalbos priemonių apeliantė atsisakė. Šeimai netgi buvo inicijuota asmeninio asistento paslauga, tačiau kaip minėta, visų paslaugų ir pagalbos priemonių abu apeliantai atsisakė, nuolat akcentavo tiek specialistams, tiek ir teismui, kad patys sugeba viską susitvarkyti, jokia pagalba jiems nereikalinga.
15.4. Reikšminga tai, kad šeimai nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 10 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki šiol yra taikomas atvejo vadybos procesas. Viso atvejo vadybos vykdymo laikotarpiu pagalbos apeliantų šeimai planai peržiūrėti net 14 kartų. Šeimai be ilgą laiką teikiamų socialinių paslaugų, net du kartus buvo teikta intensyvi krizių pagalbos paslauga. Pirmą kartą, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., o antrąjį kartą – nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d., kai šeimoje augantiems vaikams nustatyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su vienu įstatyminiu atstovu pagal įstatymą – motina.
15.5. Apeliantai ne tik, kad viso proceso metu neigė pagalbos poreikį, tačiau 2025-03-31 iš viso atsisakė atvejo vadybos proceso, nuo minėto laiko nedalyvauja jokiuose pagalbą teikiančių specialistų posėdžiuose, nebendrauja / nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nesudaro sąlygų teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą. Į šeimos namus socialinė darbuotoja darbui su šeimomis vyksta reguliariai (paskutinį kartą į šeimą vyko 2025-05-27), tačiau vartai visada (nuo 2025-03-26) yra užrakinti spyna ir patekti į šeimos namų valdą specialistams nėra galimybės. Sutuoktiniai neteikia jokios informacijos apie situaciją, įvykusius / neįvykusius pokyčius šeimoje, vienintelis žinomas įsipareigojimas, kurį vykdo tėvai, yra dalyvavimas susitikimuose su vaikais (1 k. / sav.), 2025-05-27 pokalbio telefonu metu su socialine darbuotoja darbui su šeimomis apeliantas pakartotinai priminė, kad jie su sutuoktine 2025-03-31 atsisakė visų VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės paslaugos“ teikiamų paslaugų jų šeimai ir savo nuomonės iki šiol tuo klausimu nepakeitė. Pagalbą teikiančių specialistų nuomone, vaikams galimybės grįžti į šeimą nėra.
15.6. Kartu nurodoma, kad Skyriuje taip pat gauta informacija iš mažamečių vaikų ugdymo įstaigos, kad apeliantų vaikams nustačius laikinąją globą stebimas žymus teigiamas pokytis susijęs su vaikų asmens higiena, vaikų savitvarkos įgūdžiais, taip pat akivaizdus pokytis vaikų bendravime, nes augdamas šeimoje vaikas mažai kalbėjo, tačiau šiuo metu situacija pasikeitus kardinaliai, vaikas tapo aktyviai bendraujančiu, kalbančiu. Pasak ugdymo įstaigos, tuo metu, kai vaikai lankė darželį, buvo kalbama su tėvais dėl vaikų asmens higienos, rūbų priežiūros ir jų tinkamumo, bet pokyčiai būdavo trumpalaikiai ir minimalūs. Nuo vaikų sklisdavo blogas kvapas, bendraamžiai atsisakydavo stotis į bendrą ratelį, minėtiems vaikams duoti ranką, užsiimti bendromis veiklomis, šalindavosi jų. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi iš esmės, vaikai įsitraukia į bendras veiklas, turi draugų.
15.7. Skyrius atkreipia dėmesį į tai, kad galimo smurto vaikų atžvilgiu epizodai šeimoje kartojasi, o teismui išduodant leidimą paimti vaikus E. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaikus. Ši aplinkybė yra patvirtina byloje esančiais įrodymais ((duomenys neskelbtini) PK informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. dėl galimo smurto prieš vaiką). Kaip ir nurodyta 2025-04-23 Skyriaus teismui pateiktame atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu E. J. atžvilgiu tebevyksta ir kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš vaiką.
15.8. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad praeityje apeliantų šeimoje augusiems vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis, taikyta vaikų laikina priežiūra socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, vienas apeliantės vaikas net du kartus buvo laikinoje globoje (t. y. du kartus jo atžvilgiu buvo išduoti teismo leidimai paimti vaiką iš motinos). Nagrinėjamu atveju apeliantė atsisakė vykti kartu su vaikais į krizių centrą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad minėti skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, neatitinkantys tikrovės. Skyriaus vertinimu, visas šias aplinkybes teismas skundžiamoje nutartyje įvertino tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas suinteresuotų asmenų prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pateiktais atskiraisiais skundais suinteresuoti asmenys bei jų atstovas advokatas tvirtina, kad priimant teismo nutartį dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš suinteresuotų asmenų buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, o būtent – netinkamai taikytos VTAĮ 36³, 36⁴ ir 36⁵ straipsnių nuostatos. Kartu atskiruosiuose skunduose dėstomi ir kiti, su nurodytų teisės normų taikymu nesusiję, argumentai, kuriais nesutinkama su teismo nutartimi dėl leidimo paimti vaikus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju atskirasis skundas yra pateiktas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, o ne dėl teismo nutarties, kuria išduotas leidimas paimti vaikus, pažymi, jog ši civilinė byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama proceso atnaujinimo klausimo ribose.
Dėl VTAĮ 36³, 36⁴ ir 36⁵ straipsnių nuostatų
18. Atskiraisiais skundais tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė ir neįvertino to, kad teismo nutartis leisti paimti vaikus buvo priimta neatsižvelgiant į tai, kad egzistavo sąlygos dėl vaiko laikinosios globos, o taip pat kad nebuvo sąlygų, leidžiančių paimti vaikus.
19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė bei išdėstė VTAĮ 36³, 36⁴ ir 36⁵ straipsnių nuostatas, jų taikymo aplinkybes bei pasisakė dėl suinteresuotų asmenų atskirajame skunde dėstomų argumentų.
20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog suinteresuotųjų asmenų šeimai ilgą laiką buvo teikiamos ne tik socialinės paslaugos, bet ir du kartus buvo teikta intensyvi krizių pagalbos paslauga (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., taip pat nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d., kai šeimoje augantiems vaikams nustatyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su vienu įstatyminių atstovų pagal įstatymą – motina). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas analizavo bei vertino suinteresuotų asmenų nurodomas teisės normas bei jų taikymo aplinkybes teismui priimant nutartį dėl vaikų paėmimo.
21. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Skyriaus specialistai 2024 m. gruodžio 17 d. siūlė vaikų motinai G. J. pakartotinai vykti su vaikais į krizių centrą, tačiau motina atsisakė, be to, nei tėvas, nei motina nenurodė asmens ar asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti jų vaikus, t. y. užtikrinti jiems saugią aplinką vaiko situacijos vertinimo metu bei, esant sprendimams dėl laikinosios priežiūros taikymo - ir vykdyti jų laikinąją priežiūrą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pakartotinai laikinąją priežiūrą vaikams nebuvo galimybės organizuoti išimtinai dėl vaiko tėvų veiksmų (atsisakymo vykti į krizių centrą, asmenų, galinčių prižiūrėti vaikus nenurodymo, neigiamo abiejų tėvų požiūrio į pagalbos teikimą, problemų šeimoje, kurios lemia pasikartojančius vaiko teisių pažeidimus nepripažinimą, taip pat ir pačių vaikų norą vykti iš namų). Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino suinteresuotų asmenų teiginius dėl neva nepagrįstai netaikytos vaikų laikinosios priežiūros ir nenustatė pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju teisės normos buvo taikytos netinkamai. Kartu teismas pažymėjo, jog nustačius, kad taikyti vaiko laikinąją priežiūrą nėra jokių galimybių, buvo priimtas VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, todėl ir šiuo aspektu teisės normos, priimant nutartį dėl vaikų paėmimo, buvo taikytos tinkamai, kas taip pat neleidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti suinteresuotų asmenų prašymą dėl proceso atnaujinimo.
22. Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, jog VTAPĮ 36⁵ straipsnis reglamentuoja vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarką, o ne vaiko paėmimo iš jo tėvų sąlygas, kaip teigia suinteresuotieji asmenys. Vaiko paėmimo iš jo tėvų, t. y. laikinosios globos vaikui nustatymo pagrindai yra numatyti CK 3.254 straipsnyje, ką pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl leidimo paimti vaikus, analizavo bei vertino.
23. Pateiktame atskirajame skunde suinteresuoti asmenys, tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pirmiau aptartų teisės normų, susijusių su proceso atnaujinimo klausimu, neva netinkamo taikymo iš esmės nenurodo jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nebūtų pasisakęs, taip pat nemotyvavo, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Vien aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savaime nepatvirtina nei šios nutarties nepagrįstumo, nei sudaro pagrindą ją naikinti.
24. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo suinteresuotų asmenų prašymą dėl proceso atnaujino, analizavo VTAĮ 36³, 36⁴ ir 36⁵ straipsnių taikymo pagrindus bei CK 3.254 straipsnio nuostatas ir visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotų asmenų prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas nepagrįstai.
Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų
25. Suinteresuotų asmenų atstovo advokato atskirajame skunde daug dėmesio skiriama vaikų mamos G. J. turimos (duomenys neskelbtini) negalios aptarimui bei šios negalios įtakai bendravimui su vaikais, Skyriaus specialistais, o taip pat ir buitinių vaikų poreikių užtikrinimui. Išties, asmenų su negalia teisių bei interesų užtikrinimas yra svarbus bei reikšmingas valstybės ir jos institucijų uždavinys. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neleidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nenustatė proceso atnaujinimo pagrindo šiuo aspektu.
26. Viena vertus iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagalba suinteresuotam asmeniui G. J. buvo teikiama atsižvelgiant į jos turimą negalią (Atvejo vadybos proceso vykdymo metu apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su specialistais raštu, trumposiomis SMS žinutėmis, nurodyti, jos manymu, jai būtinos pagalbos priemones, pagalbos teikimo būdą ir pan.). Skyrius nuosekliai tvirtino, kad jo duomenimis, G. J. buvo nuolat motyvuojama mokytis (duomenys neskelbtini), tačiau šios, kaip ir visų kitų pagalbos priemonių apeliantė atsisakė. Šeimai taip pat buvo inicijuota asmeninio asistento paslauga, tačiau šios pagalbos abu apeliantai atsisakė. Taigi, nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog aplinkybės, susijusios su G. J. negalia ar jai teikiama pagalba, yra susijusios su suinteresuotų asmenų teiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo bei konkrečių teisės normų aiškios taikymo klaidos padarymu. Kita vertus, apeliantai neteikė jokių duomenų apie tai, kad būtų kreipęsi į Skyrių dėl teikiamos pagalbos individualizavimo ar nepagrįsto pagalbos neteikimo.
27. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors tarptautiniais ir nacionaliniai teisės aktai, kaip tą pagrįstai nurodo suinteresuotų asmenų atstovas advokatas atskirajame skunde, saugo ir gina negalią turinčių asmenų interesus, tačiau nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitas esminės valstybės apsaugos reikalaujantis interesas, t. y. nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsauga. Tokia susiklosčiusi situacija neleidžia vertinti, jog nepilnamečių vaikų interesų sąskaita galėtų būti tenkinami neįgalaus suaugusio asmens norai, juo labiau kad tiek neįgalus asmuo, tiek jo sutuoktinis buvo tinkamai informuojamai apie byloje atliekamus procesinius veiksmus, jiems įteikiami procesiniai dokumentai pasirašytinai, o be jo jie turėjo profesionalią teisinę pagalbą teikiantį ir jų interesus atstovaujantį advokatą. Vien tai, kad atstovas advokatas neteikė atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaikus, o suinteresuoti asmenys vertina, kad vaikų situacijos vertinimas ir apklausos buvo atliekamos netinkamai (tačiau nepateikiant dėl to skundų), savaime nėra pagrindas pripažinti egzistuojant proceso atnaujinimo pagrindą.
28. Kaip nepagrįstas atmetamas ir suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentas dėl neva nepagrįsto pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad Skyriaus priimtos vaikų situacijos vertinimo anketos galėjo būti skundžiamos. Kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) 44 punktu, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus, vertinant vaiko situaciją, turi teisę skųsti Viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pačioje dokumento formoje, t. y. Vaiko situacijos vertinimo anketos pabaigoje taip pat yra nurodyta apskundimo tvarka.
29. Kartu pastebėtina ir tai, jog nors apeliantai nesutinka su galimu vaikų tėvo smurto prieš vaikus faktu, tačiau bylos duomenys rodo, kad E. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaikus ((duomenys neskelbtini) PK informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo smurto prieš vaiką; taip pat Skyrius atsiliepime nurodė, kad vyksta ir kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš vaiką), dėl ko pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo paimti vaikus, neturėjo teisinio pagrindo tokių duomenų nevertinti, o šių duomenų vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti buvo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą.
30. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, o kiti pateiktų atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
31. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuotų asmenų ir jų atstovo advokato atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.