Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-551-244/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-04-04
Bylos Nr.: eI-551-244/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03338-2017-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liudmila Zaborovska (pran.), Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Žygimantų 12“
Atsakovas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Trečiasis asmuo: Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros
Advokatai: Jovitas Elzbergas

Kategorijos

14.5Kultūros paveldo apsauga
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-551-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03338-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,atsakovės atstovui Ramūnui Kondratui,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Justinai Bertulytei ir Violetai Bruzgelevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žygimantų 12“ skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centrui dėl akto dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Žygimantų 12“ su skundu (1 t., b. l. 1–13) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. KPD-RM-2014/10 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) 7.2.2.5 p. nuostatos dalį „<...> nuo Šv. Jonų bažnyčios varpinės, pėsčiųjų pasažo dešiniajame Nėries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis“, 2) priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad Skundžiamu aktu nuspręsta papildyti Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą ir kaip vertingąją savybę numatyti Vilniaus senamiesčio panoramą nuo dešiniajame Neries krante esančio pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis. Nurodo, kad Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, priėmusi nemotyvuotą sprendimą, suvaržė teisę nepažeidžiant galiojančių teritorijų planavimo dokumentų valdomame žemės sklype statyti bet kokius statinius. Iki 2017 m. sausio 13 d. nei atsakovas, nei kitos statybų valstybinę kontrolę atliekančios institucijos neprieštaravo suplanuotam daugiabučio gyvenamojo namo projektavimui žemės sklype, tačiau 2017 m. sausio 13 d. buvo inicijuota pastatų įregistravimo Kultūros vertybių registre ir Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių patikslinimo procedūra. Priėmus Skundžiamą sprendimą pareiškėja negalės nieko statyti žemės sklype, dėl to nukenčia jos teisėti interesai.

Pareiškėja skunde pažymi, kad sprendimas priimtas nesivadovaujant objektyviais kriterijais, dėl to pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis. Kultūros paveldo vertinimo taryba 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdyje nepateikė jokių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima pripažinti, kad Vilniaus senamiesčio panorama nuo dešiniajame Neries krante esančio pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis, turi vertingųjų savybių. Kultūros paveldo centro 2017-03-29 rašte Nr. (6.1.)2-173, pasiūlius Kultūros paveldo vertinimo tarybai Vilniaus senamiesčio (duomenys neskelbtini) Tarybos aktą papildyti šiomis vertingosiomis savybėmis, nurodoma, kad nebuvo atlikti jokie tyrimai ar vertinimai, kodėl minėta panorama yra pripažintina atitinkama kultūros paveldo vertybe, jokie objektyvūs duomenys nebuvo pateikti ir 2017 m. kovo 3 d. susitikime. Pareiškėja pakartotinai pateikė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės J. J. vertinimą-studiją, kurioje teigiamai įvertinti projektiniai pasiūlymai, tačiau argumentai 2017 m. rugsėjo 5 d. vykusiame posėdyje nebuvo vertinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. liepos 18 d. patvirtino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Svarstant ginčo panoramos įtraukimo į Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą klausimą, nei Kultūros paveldo departamentas, nei Kultūros paveldo centras nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad siūloma panorama yra Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad panoramos įtraukimas į Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą prieštarauja Kultūros paveldo departamento 2017 m. sausio 13 d. įsakymui Nr. Į-8, kuriuo buvo inicijuota pastatų (ne ginčo panoramos) įtraukimo į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių akto patikslinimo procedūra, todėl sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 dalies. Siūlymas peržengia įsakymo turinį, nes siūloma nustatyti Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes už žemės sklypo ribų. Kultūros paveldo centrui nėra suteikta teisė nukrypti nuo įsakymo ir siūlyti nustatyti papildomas vertingąsias savybes. Kultūros paveldo centrui buvo pavesta išnagrinėti, ar pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), pripažintini vertingais, tačiau Kultūros paveldo centras 2017 m. kovo 29 d. raštu pasiūlė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai apsaugos aktą papildyti dar ir senamiesčio panorama.

Skunde nurodoma, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teisėtus lūkesčius. Pagal teisinį reguliavimą ir teritorijų planavimo dokumentus, pastatams, adresu: (duomenys neskelbtini), taikomas restauravimo-atkūrimo režimas, vertingųjų elementų nenustatyta, taip pat galima nauja statyba, esantys pastatai nėra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir nėra saugomi, nėra ribojimo statyti pastatų, kurie darniai įsilietų į vyraujančią aplinką. Iki priimant ginčijamą sprendimą atsakingos institucijos sutiko, jog galima ne aukštesnių kaip 4 aukštų su mansarda pastatų statyba, blokuojant naujai projektuojamą pastatą su greta esančiais pastatais. Kultūros paveldo departamentas sutiko, kad žemės sklype būtų įgyvendinamas investicinis projektas – daugiabučio gyvenamojo namo statyba. Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugpjūčio 19 d. išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-604 daugiabučio gyvenamojo namo naujos statybos projektui rengti, kuriais, be kita ko, pritarta daugiabučio namo statybai (projektavimui), vykdant perimetrinį užstatymą. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėja mano, jog buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 53–58).

Nurodo, kad Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Atsakovė pažymi, kad sprendžiant dėl objekto įregistravimo Kultūros vertybių registre buvo atlikti žvalgomieji tyrimai bei įvertinti ankstesni tyrimai, tai fiksuota Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole Nr. V1-62, taip pat akto prieduose pateiktos fotofiksacijos, panoramos, ikonografinės medžiagos duomenys. Pažymi, kad, pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 (toliau – Aprašas), teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams, nėra pagrindo aprašo nuostatų aiškinti kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus įvardytus tyrimus. Skunde nėra pateikta jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, paneigiančių aktu nustatytas faktines aplinkybes.

Atsakovė nurodo, kad svarbus ne tik privatus savininko interesas, bet ir viešasis interesas išsaugoti kultūros paveldą. Sprendimas neriboja pareiškėjos teisių disponuoti žemės sklypu ar statiniais, negali būti pripažintas neteisėtu vien todėl, kad atsiranda tam tikri reikalavimai žemės sklypui, patenkančiam į kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio – teritoriją, naudoti ar valdyti, statinių statybos darbams šiame žemės sklype. Kultūros paveldo objektas gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso, įstatymas nustato galimybę suvaržyti teisėto objekto savininko ar valdytojo teises, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-892 nepritarė projektiniams statinių statybos pasiūlymams. Vilniaus sklypų užstatymo koncepcijoje nėra jokių sprendinių, susijusių su projektuojamų statinių architektūra, taip pat jokių kitų pagrindinių sprendinių idėjų, kaip to reikalavo tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostata. Vilniaus sklypų užstatymo koncepcija nėra projektiniai pasiūlymai ir pritarimų jai gavimas negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 2–5). Paaiškina, kad ginčo žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – teritoriją. Vilniaus senamiestis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, paskelbtas kultūros paminklu. Buvo nuspręsta skundžiamu sprendimu patikslinti nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio – duomenis. Nurodo, kad tik Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos yra įgalioti viešojo administravimo subjektai, galintys priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos vertybei suteikimo ar tokios vertybės apskaitos duomenų tikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, o Kultūros paveldo departamentas tik įregistruoja duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 135–138).

Atsiliepime nurodo, kad Kultūros paveldo centras parengė reikalingą apskaitos dokumentaciją minėtiems pastatams įvertinti ir pateikė siūlymus dėl jų įrašymo (neįrašymo) į Kultūros vertybių registrą ir (ar) jų įvardijimo vertingosiomis savybėmis. Be to, 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. (6.1.)2-173 pateikė išvadas, kad išlikusios pastatų, išsidėsčiusių sklype (duomenys neskelbtini), vertingosios savybės nėra pakankamos, kad minėti pastatai būtų įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau pažymėjo, kad urbanistinės vietovės vertingoji savybė – urbanistinės struktūros statiniai, reikšmingi savo vieta ir tūriu, taip pat pabrėžė, kad pastatai yra ir (duomenys neskelbtini) P. PV pusės išklotinės bei panoramos, atsiveriančios nuo Neries dešiniojo kranto, sudėtinės dalys, t. y. Vilniaus senamiesčio ((duomenys neskelbtini)) vertingosios savybės, todėl pasiūlė aktą papildyti vertingosiomis savybėmis.

Nurodo, kad priimtas aktas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Pažymi, kad Kultūros paveldo centrui rengiant pasiūlymą buvo atlikti įvairūs tyrimai dėl panoramos pripažinimo kultūros paveldo vertybe. Po 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdžio, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso, nuspręsta parengti apskaitos dokumentaciją jiems įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. KPD-RM-2014/10 dalies, o būtent 7.2.2.5 punkto nuostatos dalies („<...> nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Nėries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis“) panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausantis pareiškėjai UAB „Žygimantų 12“ patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini); buvęs kodas – (duomenys neskelbtini)) – teritoriją (1 t., b. l. 94). Vilniaus senamiestis Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ Vilniaus senamiestis paskelbtas kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt.

Byloje taip pat nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. Į-8 (1 t., b. l. 16) nutarta inicijuoti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo Kultūros vertybių registre ir šiuo adresu esančių Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą. Kultūros paveldo centras 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. (9.52.)2-284 „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas parengti reikalingą apskaitos dokumentaciją pastatams įvertinti ir pateikti siūlymus dėl jų įtraukimo (neįtraukimo) į Kultūros vertybių registrą ar jų įvardijimo Vilniaus senamiesčio ((duomenys neskelbtini)) vertingosiomis savybėmis.

Kultūros paveldo centras 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6.1.)2-173 (1 t., b. l. 26–27) nurodė, kad statiniai vertingųjų savybių neturi, pasiūlė Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą papildyti šiomis vertingosiomis savybėmis: (duomenys neskelbtini) P, PV pusės išklotine, apimant ir pastatus (duomenys neskelbtini), ir dešiniajame Neries krante esančia senamiesčio panorama nuo pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis.

Atsižvelgiant į minėtus pasiūlymus, Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. KPD-RM-2014/10 7.2.2.5 punktu vertingosiomis savybėmis pripažintos panoramos, panoraminės apžvalgos taškai, taip pat ir nuo dešiniajame Neries krante esančio pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis, į kurį įeina ir ginčo žemės sklypas.

Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 14 punktą, kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Nekilnojamoji kultūros vertybė yra kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso (NKPAĮ 2 straipsnio 21 punktas).

Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 40 dalį, vertingoji savybė apibrėžta kaip kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. NKPAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai.

Pareiškėja teigia, kad Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant objektyviais duomenimis, dėl to pažeidžiamos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Siekiant įvertinti atliktų tyrimų dėl vertingųjų savybių pakankamumą, aktualus Aprašas. Pagal Aprašo 9.1 punktą, žvalgomieji tyrimai atliekami, kai reikia patikslinti nekilnojamųjų kultūros vertybių apimtį ir sudėtį, nustatyti fizinę būklę bei pagrindinius ardymo faktorius, lokalizuoti autentiškos medžiagos išlikimą, nustatyti autentiškų formų tipus, svarbiausius istorinės raidos etapus ir kultūrinės vertės neturinčius intarpus, žvalgomaisiais taip pat laikomi nekilnojamosios kultūros vertybės dalies tyrimai. Aprašo 7.1 ir 7.2 punktai detalizuoja fiksavimo ir istorinės-meninės raidos tyrimų būdus. Fiksavimas – įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas. Istorinės-meninės raidos tyrimai – patikslinama, detalizuojama ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiriant dėl vertingųjų savybių įtraukimo, buvo atliktos fotofiksacijos bei kiti istoriniai-meniniai raidos tyrimai (2 t., b. l. 60–64, 81–87), įvertinti tarptautinės kultūros paveldo ekspertės – ICOMOS narės ir Valstybinio kultūros paveldo komisijos narės J. M. 2017 m. rugsėjo 4 d. siūlymai „Dėl Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių tikslinimo (ties (duomenys neskelbtini))“, atsižvelgta į Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą „Dėl Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių ties (duomenys neskelbtini) patikslinimo“ (2 t., b. l. 73–75). Aprašo 10 punktas nustato, kad teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo nuostatų aiškinti kaip įpareigojimo kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardytus tyrimus (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2010, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011). Taigi todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos skundo argumentas, kad sprendimas priimtas nesivadovaujant objektyviais kriterijais.

Teismas pažymi, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo (NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga (NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalis). Vertinimo taryba, atsižvelgusi ir įvertinusi Kultūros paveldo centro pateiktus siūlymus, nusprendė įtraukti panoramą į vertingąsias savybes, taigi įgyvendino jai įstatymo suteiktas funkcijas jų neviršydama, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks sprendimas yra neteisėtas.

Teismas pažymi, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Kaip nurodyta anksčiau, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus senamiestyje, yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio – duomenis, be kita ko, buvo nutarta papildyti skundžiamu aktu. Kultūros paveldo objektas, atitinkantis įstatymuose nustatytus kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso. Įstatymas nustato galimybę suvaržyti teisėto objekto savininko ar valdytojo teises, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe (LVAT 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1139/07, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011). Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai skundžiamu aktu buvo pažeisti.

Teismas daro išvadą, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 5 akto Nr. KPD-RM-2014/10 7.2.2.5 nuostatos dalis („<...> nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Nėries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis“) yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas aktas jai sukels teisines pasekmes, nes gali būti nepatvirtintas pastato projektas ir neišduotas statybos leidimas. Byloje nustatyta, kad priimant skundžiamą aktą pareiškėja neturėjo nei pastato projekto, nei statybos leidimo, todėl teismas daro išvadą, kad skundžiamas aktas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žygimantų 12“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.