Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

2002-09-06 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

2002-11-18 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, pridėjus Tauragės rajono apylinkės teismo 2002-09-06 nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalį, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1/2 dalies jam priklausančio turto konfiskavimas;

2003-04-15 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2009-11-24 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje;

2012-07-04 Austrijos Respublikos Insbruko regiono teismo nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos BK 278a skyriaus 1 straipsnį, 127 skyrių, 128(2) skyrių, 129 skyrių, 130 skyriaus paskutinįjį atvejį bei 12-tą skyrių – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo; 2013-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 3 dalimi, 365 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsniu, Austrijos Respublikos Insbruko regiono teismo 2012-07-04 nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos BK 278a skyriaus 1 straipsnį, 127 skyrių, 128(2) skyrių, 129 skyrių, 130 skyriaus paskutinįjį atvejį bei 12-tą skyrių paskirta 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu nuteistas P. S. 2007 m. birželio 8 d., apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui su pro šalį ėjusiu V. Ž., tyčia pavartojo nenustatyto pobūdžio smurtą (tačiau ne mažiau kaip vieną kartą tyčia kumščiu smogė V. Ž. į veidą ir sulaužė nukentėjusiajam nosį), nuo kurio metu patirtų sužalojimų V. Ž. vietoje mirė. Už šį nusikaltimą 2011 m. liepos 5 d. P. S. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas, nuosprendis įsigaliojęs.

Kaltinamasis A. J. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie šį jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta esant tokioms aplinkybėms:

2007 m. birželio 8 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje aikštelėje, P. S. tyčia nužudžius V. Ž., A. J., tai žinodamas, apie padarytą nusikaltimą nepranešė teisėsaugos įstaigai. Kai Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteisti A. M., P. S. ir K. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio, į automobilio „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi P. S., bagažinę įdėjo V. Ž. lavoną, A. M. su P. S. automobiliu SAAB 93, K. D. automobiliu „Peugeot 307“, A. K. su A. J. automobiliu „Volkswagen Golf“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką (duomenys neskelbtini) rajone. Ten A. M., K. D. ir P. S. iškasė duobę ir joje V. Ž. lavoną užkasė. Užkasus V. Ž. lavoną A. M., K. D. ir A. S. nuvykę prie (duomenys neskelbtini) upės tilto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 4 km, sudegino V. Ž. piniginę. Po keleto valandų nutarus V. Ž. lavoną paslėpti kitur, K. D. ir P. S. lavoną iškasė ir įdėjo į „SAAB 93“ bagažinę ir automobiliais „SAAB 93“, „Peugeot 307“ ir „Volkswagen Golf“ važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, tačiau P. S. automobiliu su lavonu nuo kitų bendrininkų pabėgo ir vienas V. Ž. lavoną pelkėtoje vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) , išmetė.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu A. M. ir K. D. nuteisti už iš anksto nepažadėtą nuteistojo P. S. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakų ir kitų su slepiamu nusikaltimu susijusių dalykų, turėjusių įrodomosios reikšmės, slėpimą bei sunaikinimą. A. K. tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas už nepranešimą apie nusikaltimą.

Kaltinamasis A. J. dėl nepranešimo apie nusikaltimą kaltu prisipažino ir parodė, kad apie įvykius nieko nebeprisimena, prie žuvusio V. Ž. mirties neprisidėjo, prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-04 kaip įtariamasis A. J. parodė, kad su P. S., A. K., K. D., A. M. 2007 m. birželio mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini) naktį aikštelėje prie buvusios (duomenys neskelbtini) alų gėrė, bet vėliau išvyko į namus, jokio konflikto nematė (t. 2, b. l. 44–45). 2007-09-05 A. J. parodė, kad tie, kurie jį kaltina prisidėjus prie žmogaus nužudymo, sako netiesą, kaltu save laiko tik dėl to, kad apie nusikaltimą nepranešė teisėsaugos įstaigai. A. J. parodė, kad matė, kaip P. S. susistumdė su V. Ž., girdėjo P. S. šaukiant, kad tą žmogų pakirto. Vėliau trimis automobiliais važiavo link (duomenys neskelbtini) , vėliau girtavo, degalinėje girdėjo kalbas, kad užvertė senį. A. J. parodė, kad slėpti V. Ž. lavono nepadėjo (t. 2, b. l. 48–49).

2007-09-14 teismo posėdyje kaip įtariamasis A. J. parodė, kad 2007-06-08 važinėjo po miestą, girtavo, nakties metu P. S. susistumdė su kažkokiu atėjusiu žmogumi, vėliau visi aikštelėje buvusieji trimis automobiliais iš aikštelės, kur vyko girtavimas, išvažiavo į miestą, A. J. automobilyje užmigo, vėliau girtavo kažkokioje sodyboje, kalbų apie nužudymą negirdėjo. Vėliau atsibudo A. K. automobilyje „Volkswagen Golf“ prie tilto per (duomenys neskelbtini) upę. Vėliau tuo pačiu automobiliu važiavo paskui P. S. ir K. D. automobilius link (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant dingo P. S. su savo automobiliu. Tada su A. K. pasuko link (duomenys neskelbtini) ir sugrįžo į namus. A. J. parodė, kad jį vadina Š. (t. 2, b. l. 53–54).

2008-04-15 apklaustas kaip įtariamasis A. J. parodė, kad po to, kai P. S. iškrito iš balkono, jį ligoninėje lankė, bet jokio spaudimo jam nedarė (t. 2, b. l. 65–66). 2010-03-24 apklaustas kaip įtariamasis A. J. parodė, kad 2007-09-14 ir 2008-04-15 parodymai yra teisingi, praėjus daug laiko po įvykių, visko prisiminti negali (t. 7, b. l. 154–155).

2007-09-14 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. J. parodė vietą, kur P. S. susistumdė su prie begeriančių priėjusiu V. Ž. (t. 2, b. l. 56–59).

2009-02-09 teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė, kad įvykių neprisimena, nes jų metu buvo girtas (t. 5, b. l. 19–20).

Nuteistasis P. S. 2011-06-01 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. birželio mėnesio naktį iš 7 d. į 8 d. kartu su A. M., K. D., A. K., A. J. buvo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 85-to namo, ir vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant aikštelėje priėjo V. Ž.. P. S. davė V. Ž. alaus. Kai V. Ž. A. K. paprašė cigaretės, šis liepė V. Ž. dingti. Kai V. Ž. nuėjo, A. K. jį pasivijo ir smogė kumščiu į veidą. Nuo gauto smūgio V. Ž. griuvo ir trenkėsi galva į bordiūrą. Tada A. K. su K. D. V. Ž. atitempė iki aikštelės, kur K. D. žiebtuvėliu tikrino, ar V. Ž. gyvas. K. D. pasakius, kad V. Ž. negyvas, A. K. pradėjo šaukti, kad V. Ž. apsimeta negyvu, ir norėjo jį pervažiuoti automobiliu ,,Volkswagen Golf“, tačiau P. S. V. Ž. patempė iki krūmų, kad A. K. negalėtų jo pervažiuoti. Kai P. S. įsėdo į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti, A. M. ištraukė automobilio raktelius ir liepė sėsti ant galinės sėdynės. Paliepimą įvykdė, o kitų aplinkybių dėl girtumo neprisiminė. Prisiminė, kad prie (duomenys neskelbtini) tilto A. M. degino V. Ž. piniginę. Kai atsibudo K. D. draugės tėvų sodyboje, kiti kaltinamieji jau buvo nutarę perlaidoti V. Ž. kūną kitoje vietoje, todėl visi nuvažiavo į mišką. Ten A. M. ir K. D. už rankų iš žemės ištraukė V. Ž. kūną ir įdėjo į P. S. automobilio SAAB 93 bagažinę. Šiuo automobiliu važiavo jis ir K. D., o kiti kaltinamieji kitu automobiliu važiavo paskui juos. Kai K. D. pradėjo kalbėti, kad nukirs negyvo V. Ž. galvą, P. S., nenorėdamas, kad V. Ž. kūnas būtų taip išniekintas, K. D. iš automobilio išlipus atlikti gamtinių reikalų, nuo kitų kaltinamųjų pabėgo ir V. Ž. kūną išmetė pelkėse. Grįždamas į (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į policijos automobilį ir buvo sulaikytas. P. S. parodė, kad A. M., K. D., A. K., A. J., parodydami, jog V. Ž. nužudė jis, jį apkalbėjo (t. 10, b. l. 66–69).

2007-09-03 apklaustas kaip įtariamasis P. S. parodė, kad V. Ž. smūgius sudavė A. K., o po to su K. D. V. Ž. kūną nuvilko į krūmus. Išvažiavus iš tos įvykio vietos, A. M. po tiltu per (duomenys neskelbtini) upę sudegino V. Ž. pasą. Po to visi sugrįžo prie V. Ž. ir A. M., K. D., A. K. V. Ž. kūną įdėjo į P. S. automobilio bagažinę, nuvežė link (duomenys neskelbtini) , už (duomenys neskelbtini) slėnio suko į kairę, o kai automobilis užklimpo, V. Ž. įmetė į pelkę (t. 2, b. l. 74–76).

2007-09-04 apklaustas kaip įtariamasis P. S. parodė, kad į jo automobilio bagažinę V. Ž. kūną įkėlė A. K. ir K. D., o ar padėjo kiti, nematė. Iš ryto K. D. uošvio sodyboje Š. (A. J. pravardė) A. K. kalbėjo, kad lavoną reikia paslėpti kur nors toliau, kad reikia kalkių, vandens, kad sunaikintų pėdsakus. Kai P. S. pasakė, kad daugiau niekur nebevažiuos, A. K. ir Š. pradėjo sakyti, kad važiuos, nes kitaip bus blogai, grasino su P. S. susidoroti. Tada visi nuvažiavo į mišką, netoli sodybos, ir, atkasę lavoną, įkėlė į P. S. automobilį. Važiavo visi trys automobiliai. Kai iš P. S. automobilio K. D. išlipo, P. S. savo automobiliu nuo kitų pabėgo, įsuko į mišką ir lavoną paliko pelkėje (t. 2, b. l. 81–83).

2007-09-05 teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, P. S. parodė, kad nakties metu sodyboje buvo kalbama apie V. Ž. lavono sunaikinimą ir paslėpimą. Kai P. S. pradėjo verkti, Š. (A. J.) pasakė: „niekur nedingsi“ ir sudavė į šonkaulius (t. 2, b. l. 89–90).

2007-11-16 akistatos su A. K. metu P. S. parodė, kad po to, kai K. D. aikštelėje patikrino, ar V. Ž. gyvas, Š. (A. J.) A. K. sakė, kad reikia kažką daryti, kad ant V. Ž. ras A. K. rankos krumplių atspaudus, DNR. P. S. suvokė, kad V. Ž. nebegyvas. Tuoj po to po tiltu buvo sudeginti V. Ž. dokumentai. Vėliau sodyboje Š. (A. J.) sakė, kad V. Ž. kūną reikia perkasti, išvežti iš (duomenys neskelbtini) . Sodyboje K. D., A. M., Š. (A. J.) kalbėjo, kad kalkės „suės greičiau kūną“. Visos mintys, kad kūną reikia perkasti, sunaikinti, buvo Š.. Iš sodybos išvažiavo visi trys automobiliai. A. K. važiavo su A. J. (t. 2, b. l. 111–114).

2008-03-04 apklaustas kaip įtariamasis P. S. parodė, kad, kai K. D. aikštelėje nustatė, jog V. Ž. nebekvėpuoja, A. J. pradėjo kalbėti: „Ką daryti, ką darom“. Po tiltu per (duomenys neskelbtini) upę deginant V. Ž. dokumentą (pasą), prie ugnies stovėjo ir A. J., ten visi gėrė sidrą. Sodyboje iš ryto lauke prie staliuko P. S. matė sėdinčius K. D., A. J. ir A. M.. Jie į vieną vietą buvo pasidėję kastuvą ir kalkes. Jie kalbėjo, kad V. Ž. kūną apipils kalkėmis, nukirs galvą, galvą užkas vienoje vietoje, kūną – kitoje vietoje. Iš jų kalbų P. S. suprato, kad V. Ž. kūnas yra kažkur užkastas. Kai P. S. pasakė, kad jo automobiliu niekur nieko neveš, K. D. su A. J. šaukė: „vežėme su tavo mašina ir toliau vešime“ (t. 2, b. l. 115–118).

2008-03-05 apklaustas kaip įtariamasis P. S. parodė, kad, jam grįžus iš Ispanijos, K. D. savo bute kartu su A. J. P. S. grasino už sumanymą juos ir kitus išduoti pareigūnams, reikalavo išvykti iš Lietuvos, o atvykus į butą A. K., P. S. buvo sumuštas, vėliau buvo įkalintas sodo namelyje. Dar vėliau P. S. buvo nuvežtas į A. J. namą, bute, antrame aukšte, A. J. jam sudavė smūgį į krūtinę, klausė, kodėl dar neišvažiavęs. K. D. su A. M. visa tai stebėjo, Dar vėliau A. M. P. S. nuvežė į namus pas K. R., ten girtavo, begerdamas užmigo, o atsipeikėjo lauke po balkonu. Po to buvo nuvežtas į Kauno klinikas. Į Kauno klinikas atvyko lankyti A. M. su K. R. ir A. J. su drauge. Jie iš palatos išvarė P. S. motiną, prieš tai iš jos atėmė telefoną, klausinėjo P. S., ką šis pasakė policijos pareigūnams, patarė, jei klaustų apie nužudymą, kad sakytų, jog po iškritimo iš balkono nieko neprisimena. Išeidamas iš palatos, A. J. pasakė: „Nepadėjo ketvirtas aukštas, padės devintas“ (t. 2, b. l. 119–122).

2009-05-05 teisiamajame posėdyje apklaustas kaip kaltinamasis P. S. parodė, kad 2 tome, 81–83 bylos lapuose surašyti parodymai yra neteisingi, nes buvo apklaustas po narkozės, 2008-03-04 apklausos duomenys (t. 2, b. l. 115–118) yra teisingi, tik P. S. niekas negąsdino (t. 5, b. l. 89–90).

2009-05-06 teisiamajame posėdyje apklaustas kaip kaltinamasis P. S. parodė, kad kaltinamieji K. D., A. M., A. K., A. J. jį apkaltino nepagrįstai, jam grasino, visi buvo suinteresuoti, kad kaltę prisiimtų jis (t. 5, b. l. 93–95).

A. M. 2011-06-01 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. birželio 7 d. vakare jis, K. D., P. S., A. K. ir A. J. susitiko aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie statybinės organizacijos. Visi buvo išgėrę. Apie 24 val. prie jų kompanijos atėjo girtas V. Ž.. Tarp V. Ž. ir P. S. kilo konfliktas dėl to, kad V. Ž. nepagarbiai kalbėjo apie P. S. tėvą, jie susistumdė. V. Ž. smogė P. S., o pastarasis smogė V. Ž.. Po to V. Ž. nuėjo namų link, o P. S. nuėjo paskui jį. A. K. ir K. D. nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, nes nuėjusius užstojo krūmai. Netrukus P. S. parsitempė V. Ž. į aikštelę ir paliko prie krūmų. V. Ž. gulėjo nejudėdamas. A. M. patikrino, ar V. Ž. gyvas. Jam atrodė, kad V. Ž. miręs, nes neapčiuopė jo pulso. Tada visi iš aikštelės išvažiavo, V. Ž. kūną paliko gulėti. Į aikštelę A. M., P. S. ir K. D. sugrįžo maždaug po dviejų valandų. V. Ž. kūnas gulėjo toje pačioje vietoje. Tada visi nusprendė V. Ž. kūną paslėpti. V. Ž. kūną į P. S. automobilio „SAAB“ bagažinę įdėjo A. M., K. D. ir P. S.. Kadangi nuo įvykio vietos arčiausiai gyveno A. M., iš tėvų namo rūsio jis paėmė du kastuvus ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. Automobilį vairavo jis, nes P. S. buvo labai girtas. V. Ž. kūną nuvežė į mišką, jį negiliai užkasė ir apdėjo šakomis. Tą padarė A. M., P. S. ir K. D.. Paslėpę V. Ž. kūną, nuvažiavo po tiltu per (duomenys neskelbtini) upę. Ten į upę sumetė kastuvus, sudegino V. Ž. piniginę, pasą ar tapatybės kortelę. Piniginėje rastus 50 svarų kažkas pasiėmė. Kas degino nurodytus daiktus, A. M. neatsiminė. Po to A. M., A. S. ir K. D. nuvažiavo į K. D. uošvio sodybą. Prie sodybos sutiko A. K. ir A. J.. Vėliau iš minėtos sodybos A. M. išvažiavo, o kiti naktį praleido minėtoje sodyboje. Ryte vėl atvažiavo į sodybą. Buvo nutarta pervežti V. Ž. kūną. Nuvažiavę į mišką, V. Ž. kūną atkasė ir įdėjo jį į „SAAB“ automobilio bagažinę. Tai A. M. padarė kartu su K. D. ir P. S.. (duomenys neskelbtini) kryptimi automobiliu SAAB važiavo P. S. ir K. D., o iš paskos K. D. automobiliu važiavo A. M.. A. K. ir A. J. išvažiavo į kavinę. Kodėl P. S. su V. Ž. lavonu nuo jų pabėgo, A. M. nežinojo (t. 10, b. l. 69–72).

2007-09-04 apklaustas kaip įtariamasis A. M. parodė, kad, kai K. D. su A. K. nuėjo pažiūrėti, kur nubėgo P. S. su V. Ž., jis su A. J. pasiliko laukti aikštelėje prie automobilių. Kai P. S. su kažkieno pagalba partempė V. Ž. už pažastų ir paguldė prie krūmų, A. M. su A. J. nuėjo pažiūrėti. Visi tikrino, ar V. Ž. gyvas. V. Ž. gulėjo ant nugaros ir nejudėjo. Visi nutarė, kad reikia kažkur važiuoti, kad niekas nematytų, kas atsitiko. A. K. ir A. J. išvažiavo A. K. automobiliu. Visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) , vieni su kitais palaikė ryšį telefonais. Kai po valandos laiko grįžo prie V. Ž., įsitikino, kad V. Ž. tikrai miręs. Bevežant lavoną, iš paskos važiavo ir A. K. su A. J.. Kai po tiltu sudegino V. Ž. piniginę su asmens tapatybės kortele, A. M. automobiliu SAAB, kuriame sėdėjo ir P. S. su A. J., nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę nusipirkti alaus, visi kiti nuvažiavo į K. D. uošvio sodybą. Nusipirkę alaus, nuvyko į tą pačią sodybą. Ten girtavo visą naktį, o dieną, prieš pietus, nusprendė, kad kūną reikia užkasti kitoje vietoje. P. S. su K. D. išvažiavo iškasti V. Ž. kūno. Po pusvalandžio visi trys automobilių ekipažai susitiko prie (duomenys neskelbtini) prūdo. Visi nusprendė važiuoti link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad nebeliko P. S. automobilio, kuriuo važiavo ir K. D., o kai automobilis atsirado, K. D. persėdo pas A. M.. P. S. su V. Ž. kūnu nuvažiavo vienas (t. 3, b. l. 4–7). Tuos parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2007-09-04 (t. 3, b. l. 10–14).

2007-09-04 apklaustas kaip įtariamasis A. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad po to, kai V. Ž. kūnas aikštelėje buvo paguldytas prie krūmų, kai nenustatė V. Ž. pulso, visi iš aikštelės išvažiavo, A. K. su A. J. išvažiavo A. K. automobiliu. Kai sugrįžę į įvykio vietą A. M., K. D., P. S. nustatė, kad V. Ž. tikrai negyvas, nutarė kūną paslėpti. Dėl kūno paslėpimo tarėsi telefonais su kitais automobilių ekipažais. V. Ž. kūną į P. S. automobilį įkėlė A. M., K. D., P. S.. Po to vėl susitiko su kitais ir visi automobiliais važiavo slėpti kūno. K. D. važiavo priekyje su P. S., iš paskos jų – A. M., o paskutiniai – A. K. su A. J.. Kasant duobę, A. J. su A. K. nebuvo, jie nuvažiavo nuo tos vietos toliau. Užkasę kūną, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tilto, ten jau buvo A. K. su A. J. ir laukė. Po tiltu sudegino V. Ž. piniginę, pasą ir vairuotojo teises, o gal tapatybės kortelę. Po to K. D. ir A. K. savo automobiliais nuvažiavo į K. D. draugės tėvo sodybą, o A. M., P. S., A. J. P. S. automobiliu nuvažiavo į degalinę nusipirkti alaus. Nusipirkę alaus ir maisto, nuvyko pas kitus į K. D. draugės tėvo sodybą. Iš ryto visi kalbėjo apie tai, kad reikia pakeisti kūno paslėpimo vietą. K. D. su P. S. nuvažiavo iškasti kūno, o visi kiti nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), sustojo poilsiavietėje. Ten visi susitarė susitikti. Kai atvažiavo K. D. su P. S., visi važiavo slėpti kūno. Vėliau P. S. savo automobiliu ir su lavonu nuvažiavo vienas. Kitą dieną P. S. sakė, kad kūną išmetė kemsyne (t. 3, b. l. 16–22).

2007-09-05 teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą A. M. parodė: „visi 5 žinojome apie tai, kad yra lavonas ir visi sutarėme nekalbėti apie tai, tylėti ... J. turėtų parodymus duoti tokius pat kaip ir aš“ (t. 3, b. l. 25–26).

2007-09-07 apklaustas kaip įtariamasis A. M. parodė, kad V. Ž. miške užkasė jis, P. S. ir K. D., po to visi važiavo prie tilto per (duomenys neskelbtini) upę, ten sudegino V. Ž. piniginę. Po to A. M. su P. S. ir A. J. važiavo į degalinę nusipirkti alaus, po to nuvažiavo į K. D. uošvio sodybą, o ten tarėsi V. Ž. kūną užkasti kitoje vietoje. Vežant lavoną į naują vietą, skambino telefonu lavoną vežusiems K. D. ir P. S., jiems skambino ir A. K. su A. J., važiavę A. K. automobiliu (t. 3, b. l. 33–34).

2008-03-31 apklaustas kaip įtariamasis A. M. parodė, kad V. Ž. į aikštelę prie buvusios (duomenys neskelbtini) partempė vienas P. S., niekas jam nepadėjo (t. 3, b. l. 48–49), o 2008-06-30 parodė, kad jis pats iškasti V. Ž. kūną (duomenys neskelbtini) miške pervežimui į kitą vietą nepadėjo, tai padarė P. S. su K. D. (t. 3, b. l. 51–52).

2009-05-05 teisiamajame posėdyje A. M. parodė, kad aikštelėje, į kurią užsuko V. Ž., jie buvo penkiese, buvo ir A. J.. Kai P. S. partempė V. Ž. į aikštelę, A. M. tuo metu su A. J. stovėjo aikštelės viduryje. Su A. K. ir A. J. susitikti sodyboje susitarė telefonu. Visi penki kalbėjosi, kad V. Ž. yra užkastas. Tą įvykį aptarinėjo. Gal ir A. J. su A. K. girdėjo, kad V. Ž. buvo užkastas (t. 5, b. l. 83–86).

K. D. 2011-06-01 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. birželio pradžioje, vakare, (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie statybinės organizacijos, susitiko su A. M., A. K., P. S. ir A. J.. Kalbėdamiesi gėrė alų. Prie jų priėjęs V. Ž. prašė cigaretės. Tarp V. Ž. ir P. S. kilo konfliktas, jie susistumdė. Į konfliktą niekas nesikišo. V. Ž. nuėjus, P. S. jį nusivijo. K. D. matė, kaip P. S. atitempė V. Ž. prie krūmų ir paliko. K. D. ir A. M. patikrino, ar V. Ž. kvėpuoja, ar yra pulsas. Atrodė, kad V. Ž. nebegyvas, todėl išsigandę visi sėdo į automobilius ir išvažiavo į miestą. Maždaug po dviejų valandų atgal į aikštelę grįžo jis, A. M. ir P. S.. V. Ž. kūnas gulėjo toje pačioje vietoje, kur ir buvo paliktas. Nutarė V. Ž. lavoną paslėpti, todėl jį įkėlė į automobilio SAAB bagažinę ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. Prieš tai iš A. M. namų paėmė kastuvus. Miške jis, A. M. ir A. S. V. Ž. lavoną užkasė. A. K. ir A. J. tuo metu su jais kartu nebuvo. Paslėpę V. Ž. kūną, nuvažiavo po (duomenys neskelbtini) upės tiltu. Po tiltu kažkas degino V. Ž. piniginę. Kas tai darė, K. D. neatsiminė. Ar tuo metu po tiltu buvo A. K. su A. J., taip pat neatsiminė. Po to nuvažiavo į draugės tėvų sodybą. Sodyboje buvo K. D., A. M., P. S., A. K., A. J.. Ryte nusprendė V. Ž. lavoną paslėpti kitur. K. D., A. M. ir P. S. nuvažiavo į mišką, iškasė V. Ž. lavoną, įdėjo jį į automobilio SAAB bagažinę, nutarė nuvežti toliau nuo (duomenys neskelbtini) rajono. Automobilyje SAAB važiavo K. D. ir P. S., kitu automobiliu važiavo A. K., A. J., kurie rengėsi važiuoti į kažkokį barą. Ar A. K. ir A. J. žinojo, ką jie veža automobilio bagažinėje, K. D. pasakyti negalėjo. Kadangi P. S., būdamas neblaivus, labai nesaugiai vairavo automobilį, K. D. persėdo į automobilį pas A. M.. Tuo metu P. S. greitai nuvažiavo ir jo daugiau nebematė, nes A. M. neįstengė jo pasivyti. A. K. su A. J. taip pat kažkur dingo. K. D. su A. M. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo miegoti. Vėliau, kur paslėpė V. Ž. kūną, P. S. neklausė, nes tas įvykis jam buvo labai skaudus ir nenorėjo jo prisiminti. Kodėl apie tai nepranešė policijai, paaiškinti negalėjo (t. 10, b. l. 72–74).

2007-11-06 apklaustas kaip įtariamasis K. D. parodė, kad aikštelėje prie buvusios (duomenys neskelbtini) buvo jis, A. M., vadinamas M., P. S., A. J., vadinamas Š., ir A. K., vadinamas A.. K. D. parodė, kad, kai jis su A. K. nuėjo pažiūrėti, kur nubėgo P. S. su V. Ž., A. M. su A. J. pasiliko prie automobilių aikštelėje. V. Ž. į aikštelę partempė P. S.. Dėl to, kad V. Ž. nerodė gyvybės žymių, visi išsigando. Kai važiavo užkasti V. Ž. kūną, iš paskos automobiliu važiavo ir A. J. su A. K.. Kai vėliau K. D. tėvo sodyboje girtavo, numigo, nusprendė V. Ž. kūną užkasti kitoje vietoje. Kai V. Ž. kūną vežė į kitą vietą, A. K. automobiliu važiavo ir A. J. (t. 3, b. l. 108–111).

2007-11-15 akistatos su A. K. metu K. D. parodė, kad jo draugės tėvo sodyboje perkasti V. Ž. kūną į kitą vietą nusprendė visi (t. 3, b. l. 118–120). 2007-12-05 parodymų patikrinimo vietoje metu K. D. parodė, kad vežant V. Ž. kūną užkasti į kitą vietą, A. K. automobiliu važiavo ir A. J. (t. 3, b. l. 123–126).

2009-05-05 teisiamajame posėdyje K. D. parodė, kad tuo metu, kai P. S. į aikštelę parvilko V. Ž. be gyvybės žymių, aikštelėje buvo ir A. J.. Kai vežė V. Ž. užkasti į mišką, iš paskos važiavo ir A. J. su A. K., bet jie į miško keliuką nesuko. Sodyboje A. K. su A. J. buvo. Kai ten sugalvojo V. Ž. kūną užkasti kitoje vietoje, A. K. su A. J. buvo kartu. Kai V. Ž. lavonas buvo vežamas užkasti į kitą vietą, važiavo ir A. J. su A. K.. A. J. ir A. K. važiavo iš paskos, jie žinojo, kad automobilyje yra V. Ž. lavonas (t. 5, b. l. 86–89).

A. K. 2011-06-01 teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą su A. M., K. D., P. S., A. J. buvo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie statybinės organizacijos, ir gėrė alų. Aikštelėje tarp P. S. ir pro šalį ėjusio V. Ž. kilo konfliktas. Viso konflikto nematė, nes A. J. pasidarė bloga, jis vėmė, todėl A. K. prižiūrėjo A. J.. Tik vėliau pamatė, kad P. S. į aikštelę partempė V. Ž.. Tada jis su A. J. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Praėjus maždaug dviem valandoms, paskambino A. M. ir pasakė, kad jie važiuoja į K. D. draugės tėvų sodybą, bei pasiūlė važiuoti jam. Jis savo automobiliu ,,Volkswagen Golf“ važiavo pirmas, tačiau A. J. pasidarė bloga, todėl sustojo, o kiti kaltinamieji su dviem automobiliais nuvažiavo toliau. Kai jis nuvažiavo į sodybą, A. M., K. D., P. S. joje dar nebuvo. Kada jie atvažiavo, A. K. neatsiminė. Sodyboje prie laužo visi gėrė alų. Kalbos apie įvykius aikštelėje nebuvo ir kad P. S. automobilio bagažinėje į mišką buvo vežamas V. Ž. lavonas, A. K. nežinojo. Jis nebuvo po (duomenys neskelbtini) tiltu ir nematė, ar ten kas nors ką nors degino. Kitą dieną visi iš sodybos išvažiavo. Jis su A. J. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę. Kur nuvažiavo kiti kaltinamieji, nežino. Apie V. Ž. mirtį sužinojo tik iš teisėsaugos pareigūnų, kai jam dėl to buvo pareikštas įtarimas. Kodėl P. S. A. K. kaltino dėl V. Ž. nužudymo, A. K. nežinojo (t. 10, b. l. 74–75).

2007-11-07 apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad matė, kaip P. S. partempė V. Ž. į aikštelę, kur buvo girtaujama. Po to kartu su A. J. iš aikštelės išvažiavo. Aikštelėje liko A. M., K. D., P. S.. Važinėjant po (duomenys neskelbtini) miestą, po pusantros valandos paskambino A. M. ir paprašė patikrinti, ar ant kelio link K. D. draugės K. tėvo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) miške, nėra policijos pareigūnų. Iš anksto buvo tartasi į tą sodybą važiuoti kepti dešrelių (t. 2, b. l. 23–25).

2007-11-07 teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą A. K., jis parodė, kad tuo metu, kai aikštelėje P. S. susimušė su kažkokiu žmogumi, A. J. buvo šalia. Kai žmogus pakilo nuo žemės ir pabėgo, o P. S. jį nusivijo, A. J. pradėjo vemti, todėl A. K. liko su A. J. ir į muštynes nesikišo (t. 2, b. l. 28–29).

2007-11-14 kaip įtariamasis A. K. parodė, kad iš sodybos (duomenys neskelbtini) miške iš ryto išvažiavo visi trys automobiliai. A. K. su A. J. važiavo pirmi (t. 2, b. l. 32–33).

2009-02-09 apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad po to, kai P. S. susimušė su V. Ž., vėliau P. S. V. Ž. partempė į aikštelę, A. K. su A. J. iš aikštelės išvažiavo, o po to važiavo link sodybos (duomenys neskelbtini) miške ir stebėjo kelią. Toje sodyboje buvo per naktį. Kur sodyboje naktį miegojo A. J., A. K. neprisiminė (t. 5, b. l. 16–19).

Nukentėjusioji B. C. Ž. parodė, kad 2007-06-07 jos sūnus V. Ž. išėjo iš namų ir negrįžo. Jis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, piniginę, kurios vertė 30 Lt, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, 50 svarų sterlingų, ant kaklo turėjo 700 Lt vertės auksinę grandinėlę su kryželiu, kurio vertė 300 Lt. 2006 m. sūnus V. Ž. buvo patekęs į eismo įvykį, tačiau kokie sužalojimai jam buvo padaryti, nežino. Prieš pat jo dingimą 2007-06-07 jis sužalotas nebuvo (t. 9, b. l. 35–36).

Nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad jo sūnus V. Ž. gyveno kartu. Paskutinį kartą sūnų matė 2007-06-05. 2007-06-10 paskambino žmona ir paprašė grįžti namo, nes dingo sūnus V.. Nukentėjusysis įtarė, kad prie sūnaus dingimo gali būti prisidėjęs P. S.. (t. 9, b. l. 36).

Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad 2007-06-07 kartu su drauge I. Ž., tėvu V. Ž. ir kitais giminaičiais šventė prie (duomenys neskelbtini) užtvankos. Į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), grįžo apie 20 val. Jis su I. Ž. namo išvažiavo apie 24 val. Tėvas pasiliko toliau švęsti. Apie 1 val. 30 min. paskambino tėvas ir pasakė, kad eina namo. Kitą dieną jis skambino tėvui, tačiau telefonas buvo išjungtas. Apie konfliktus tarp tėvo V. Ž. ir P. S. nieko nežinojo (t. 9, b. l. 179–180).

Nukentėjusysis Š. Ž. parodė, kad žuvusysis V. Ž. buvo jo brolis. Apie seną konfliktą tarp V. Ž. ir P. S. dėl brolio sūnaus M. Ž. pasakojo pats V. Ž., bet smulkmenų neminėjo. Brolis V. minėjo, kad po to konflikto P. S. jam grasino susidoroti (t. 9, b. l. 36–38).

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad V. Ž. buvo jos brolis. Paskutinį kartą savo brolį matė 2007 m. birželio 6 d. (t. 4, b. l. 109–110).

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad V. Ž. buvo jos brolis. Tą naktį, kai jis žuvo, jis į namus turėjo eiti pro tą vietą, kur rinkdavosi P. S. ir jo draugai (t. 4, b. l. 110–111).

Liudytojas V. D. parodė, kad 2007 m. birželio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, apie 15 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , atėjo nepažįstamas girtas jaunuolis (P. S.), kuris paprašė ištempti jo įklimpusį automobilį. Abu nuvažiavo į netoliese esantį mišką, ir jis su savo traktoriumi ištempė jaunuolio automobilį (t. 4, b. l. 111–112).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 142–148) matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančiame miške buvo rastas sportinis batelis su užrašu „Bosky“. Toliau į kairę už 20 metrų rastos žmogaus kaulų liekanos (griaučiai).

Iš DNR specialisto išvados Nr. 140-(1123)-IS1-1190 (t. 5, b. l. 40–42) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas lavonas yra biologinis B. C. Ž. ir J. Ž. sūnus.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 91–103) matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Saab 93“, kuriuo naudojosi P. S., bagažinėje buvo rastos dėmės, panašios į kraują, ir SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš 2007-10-31 specialisto išvados Nr. 140-(7404) IS1-7957 (t. 1, b. l. 123–125) matyti, kad kraujas, rastas automobilio „Saab“ bagažinėje, priklauso biologiniam B. C. Ž. ir J. Ž. sūnui. Iš 2007-09-06 specialisto išvados Nr. M. 102/07(11) (t. 1, b. l. 151–153) matyti, kad skeletuoto lavono kaulai be mechaninių sužalojimų. Dėl lavono skeletacijos lavono mirties priežastis nenustatyta. Lavono skeleto kauluose šviežių sužalojimų nėra, taip pat nėra požymių, nurodančių, kad nukentėjusiajam būtų darytos kokios nors chirurginės-ortopedinės operacijos.

Iš ekshumacijos protokolo (t. 6, b. l. 15–22) matyti, kad 2009 m. spalio 22 d. V. Ž. palaikai buvo ekshumuoti.

Iš papildomo V. Ž. palaikų teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. M1590/09 (01) (t. 6, b. l. 30–39) matyti, kad V. Ž. lavone (išlikusiuose skeleto kauluose) rasti senas sugijęs ir šviežias nosies kaulų lūžiai, kurie būdingi smūgių sudavimui. Šviežias kaulų lūžis, tikėtina, yra priešmirtinis, gali būti, kad padarytas keleto dienų laikotarpiu prieš mirtį ir paprastai sukelia nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Jam padaryti pakako vieno smūgio. Senas lūžis padarytas ne mažiau kaip prieš keletą mėnesių iki mirties.

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 165–167) matyti, kad P. S. atpažino savo sportinį batelį, rastą įvykio vietoje (duomenys neskelbtini).

Iš protokolo (t. 1, b. l. 53) matyti, kad iš J. J. buvo paimtas V. Ž. priklausęs mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 6020“.

(duomenys neskelbtini) miręs (t. 8, b. l. 135) liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b. l. 60–61), kad 2007 m. birželio 13 ar 14 d. šį telefoną jis rado sesers L. S. automobilyje SAAB ir sesuo telefoną jam atidavė pasakiusi, kad jo nerodytų P. S., nes pastarasis gali jį atimti.

Atlikus V. Ž. telefono IMEI kontrolę (t. 1, b. l. 52), nustatyta, kad jis veikė iki 2007-06-08 1 val. 20 min.

Iš tarnybinių pranešimų (t. 1. B. l. 104, 194–195) apie abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM rasta automobilyje SAAB), (duomenys neskelbtini) (naudojosi P. S.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (naudojosi K. D.), (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. J.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. M.), (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. K.) kontaktus ir jungimosi vietas matyti, kad jie tarpusavyje intensyviai kontaktavo 2007-06-08 po vidurnakčio, o ypatingai laikotarpiu nuo 3-ios iki 5-tos valandos, vėliau ir iki 17 val.

Iš nukentėjusiojo M. Ž. parodymų matyti, kad paskutinį kartą jis su tėvu V. Ž. telefonu kalbėjo 2007 m. birželio 8-osios naktį, apie 1 val. 30 min. Tėvas teigė einąs namo ir jokių nusiskundimų neišreiškė. Iš V. Ž. telefono IMEI kontrolės duomenų matyti, kad telefonas veikė iki 2007-06-08 1 val. 20 min. Tai patvirtina nukentėjusiojo M. Ž. parodymus, kad tuo metu V. Ž. buvo gyvas. Kaltinamieji A. M., K. D., A. K. parodė, kad tarp P. S. ir V. Ž. kilo konfliktas, kurio metu jie vienas kitam sudavė smūgius. Šį konfliktą matė ir kaltinamasis A. J.. A. M., K. D., A. K. parodė, kad po to, kai P. S. nusivijo V. Ž., o praėjus neilgam laiko tarpui, V. Ž. atitempė į aikštelę, V. Ž. neberodė jokių gyvybės ženklų. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad įvykio metu V. Ž. buvo sulaužyti nosies kaulai. Tai galima padaryti sudavus stiprų smūgį. Kokio pobūdžio kitas smurtas buvo pavartotas prieš V. Ž., byloje nenustatyta, tačiau tiek A. M., tiek K. D. parodė, kad, P. S. į aikštelę atitempus V. Ž. kūną, jie tikrino V. Ž. pulsą bei kvėpavimą ir buvo įsitikinę, kad V. Ž. nebegyvas. Išsigandę ir palikę V. Ž. gulėti prie krūmų, jie apie dvi valandas važinėjo po miestą, o grįžę į įvykio vietą, rado V. Ž. gulintį toje pačioje vietoje ir tokioje pat pozoje kaip ir paliko.

Nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad V. Ž. mirė po pavartoto prieš jį fizinio smurto. Kad 2007 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu pelkėtoje vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, rastas skeletas yra V. Ž., patvirtino DNR tyrimo rezultatai. Kaltinamasis P. S. parodė, kad V. Ž. lavoną išmetė pelkėtoje vietovėje. V. Ž. lavono išmetimo vietoje buvo rastas P. S. sportinis batelis.

Nuteistieji A. M. ir K. D. prisipažino, kad slėpė nužudytojo V. Ž. kūną, už tai jie pripažinti kaltais ir nuteisti Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu (t. 10, b. l. 121–132).

Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu nuteistas A. K. neneigė matęs, kaip prieš V. Ž. buvo pavartotas smurtas ir kaip jį P. S. atitempė į aikštelę, kurioje buvo kaltinamieji. Nuteistieji A. M. ir K. D. tikrino, ar V. Ž. gyvas. Kaltinamasis A. J., kuris visą laiką buvo su nuteistaisiais P. S., A. M., K. D., A. K., su jais visą naktį girtavo, važinėjo A. K. automobiliu „Volkswagen Golf“, taip pat matė P. S. ir V. Ž. konfliktą, kaip ir visi kiti išsigandęs iš konflikto vietos išvyko su A. K. A. K. automobiliu, bet vėliau, kai V. Ž. lavonas buvo P. S. automobilyje, visur paskui tą ir K. D. automobilį A. J. su A. K. važinėjo iš paskos, kol P. S. su V. Ž. lavonu nuo sugėrovų automobiliu pabėgo ir lavoną paslėpė. Tik P. S. pabėgus, A. K. su A. J. sugrįžo į (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, kad visi nuteistieji ir kaltinamasis A. J. intensyviai bendravo mobiliojo ryšio telefonais, vyko į K. D. draugės tėvų sodybą, ten buvo tariamasi paslėpti lavoną kitoje vietoje, tų kalbų, kad ir būdamas girtas, A. J. negirdėti negalėjo, A. J. lydėjo P. S. automobilį, kuriame buvo V. Ž. lavonas iki to momento, kai P. S. su V. Ž. lavonu nuo visų pabėgo. A. J. elgesys buvo pasyvus, kad jis atliko kokius nors aktyvius veiksmus labai sunkaus nusikaltimo pėdsakams paslėpti ar slėpė nusikaltimą padariusį asmenį, nenustatyta.

Kaltinamojo A. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį, nes žinodamas apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (V. Ž. nužudymą), apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui. Teismo nuomone, A. J. veiką iš BK 237 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus į BK 238 straipsnio 1 dalį, BPK 255 straipsnio nuostatos pažeistos nebus, nes A. J. kaltinime BK 238 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementai išdėstyti, naujų esminių bylos aplinkybių dėl nusikaltimo slėpimo neatsirado. Perkvalifikuoti A. J. nusikalstamą veiką į BK 238 straipsnio 1 dalį prašė ir valstybinis kaltintojas.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. J. atsižvelgiama į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą savanaudiškais tikslais, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis jauno amžiaus, darbingas, tačiau niekur nedirbo ir nesimokė, policijos įskaitoje – nuo 2007 metų, kol buvo Lietuvoje, nuolat darė administracinės teisės pažeidimus, ne kartą teistas, teistas ir užsienio valstybėse, teistumas neišnykęs.

2012-07-04 Austrijos Respublikos Insbruko žemės teismas A. J. nuteisė 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, į bausmę įskaitytas suėmimas nuo 2012-04-25 (t. 13(1), b. l. 84). Insbruko žemės teismo 2012-08-21 nutarimu A. J. buvo perduotas persekiojimui Lietuvos Respublikos institucijoms (t. 13(1), b. l. 85–89). Iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti A. J. buvo perimtas 2013-06-13 (t. 13 (1), b. l. 91). 2013-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 3 dalimi, 365 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsniu, Austrijos Respublikos Insbruko regiono teismo 2012-07-04 nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos BK 278a skyriaus 1 straipsnį, 127 skyrių, 128(2) skyrių, 129 skyrių, 130 skyriaus paskutinįjį atvejį bei 12-tą skyrių paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (t. 13(1), b. l. 134–135).

2014-05-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-10 nutartis, kuria švelnesnės kardomosios priemonės A. J. buvo pakeistos į suėmimą, ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo trukmės terminas (t. 13(1), b. l. 103–105).

2014-04-11 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimas, kad 2013-06-13 A. J. buvo perimtas iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Taip pat pranešama, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros žinioje yra Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3.-76/10 dėl A. J. perdavimo Belgijos Karalystei neatliktai 40 mėnesių laisvės atėmimo bausmei atlikti (t. 13(1), b. l. 93).

A. J. nauju nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-07 nutartimi, priimta vadovaujantis 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija, Lietuvos Respublikos BK 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 3 dalimi, 365 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsniu, palikta Austrijos Respublikos Insbruko regiono teismo 2012-07-04 nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos BK 278a skyriaus 1 straipsnį, 127 skyrių, 128(2) skyrių, 129 skyrių, 130 skyriaus paskutinįjį atvejį bei 12-tą skyrių paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri suderinta su Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalimi (t. 13 (1), b. l. 134–135).

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis), kuri, atsižvelgus į šiame procese atliktą sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamojo prisipažinimą kaltu, mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Alkoholio vartojimo faktą pripažįsta ir pats kaltinamasis.

A. J. suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Nukentėjusieji B. C. Ž., J. Ž., Š. Ž. nurodė, kad turtinę žalą jie patyrė laidodami nužudytąjį V. Ž. bei tvarkydami jo kapą. Nukentėjusysis M. Ž. nurodė, kad turtinė žala jam buvo padaryta dėl to, kad dingo tėvo V. Ž. 1000 litų vertės auksinė grandinėlė su kryželiu bei 50 svarų, tai pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusį valiutų kursą sudarė 206, 5 Lt. Be to, nukentėjusysis J. Ž. nurodė, kad po sūnaus dingimo paūmėjo jo širdies ligos, jų gydymui jis išleido 504,7 Lt (t. 4, b. l. 70–85).

Nukentėjusieji teigė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, laikotarpiu nuo žuvusiojo dingimo iki jo radimo visi jautė didžiulę nežinomybę bei psichologinį sukrėtimą. Ekshumacijos metu vėl patyrė psichologinį sukrėtimą.

Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu buvo patenkinti iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala objektyviai negali būti atlyginta visiškai, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu konstatuota, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl sūnaus, brolio, tėvo netekties nukentėjusieji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą. Teismas pažymėjo ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiųjų pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas konstatavo, kad nuteistieji neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra jauni, darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybių dirbti ir taip atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose (nužudymo bylose iš kaltinamojo priteisiama iki 150000 Lt, nesunkių nusikaltimų padarymo atveju iki 10000 Lt), nukentėjusiųjų santykius su žuvusiuoju, Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu iš P. S. B. C. Ž. buvo priteista: 3458 litai turtinės ir 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo, J. Ž. – 3676 litai turtinės ir 60000 litų neturtinės žalos atlyginimo, M. Ž. – 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo, Š. Ž. 1550 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo, J. M. – 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo, G. M. – 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu iš A. M., K. D., A. K. solidariai priteista: B. C. Ž. – 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo, J. Ž. – 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, M. Ž. – 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo, Š. Ž., J. M., G. M. – po 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu iš P. S., A. M., K. D., A. K. solidariai priteista: J. Ž. – 504,7 Lt turtinės žalos atlyginimo, M. Ž. – 1206,5 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis A. J. nuo teismo buvo pasislėpęs, todėl baudžiamosios bylos dalis dėl jo nusikalstamos veikos buvo išskirta į atskirą bylą. A. J. pagal Europos arešto orderį pristačius į Lietuvą, išnagrinėjus jo baudžiamąją bylą ir pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį, A. J. nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuri priteista iš nuteistųjų P. S., A. M., K. D., A. K. solidariai, taip pat privalo atlyginti, nes taip pat kaltas dėl tų žalų atsiradimo. Turtinę ar neturtinę žalą, kuri padaryta tik nuteistojo P. S. nusikalstama veika (V. Ž. nužudymu), kaltinamasis V. J. atlyginti neprivalo. Nekeistinos ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu jau priteistų proceso išlaidų proporcijos, o A. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese duomenų apie naujas proceso išlaidas nėra.

Daiktinių įrodymų likimas išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti nuteistu 8 mėnesiams laivės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-07 nutartimi palikta Austrijos Respublikos Insbruko regiono teismo 2012-07-04 nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į A. J. bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Austrijos Respublikos Insbruko regiono teismo 2012-07-04 nuosprendį, ir suėmimo laiką nuo 2014-05-05 iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-07-04.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš A. J. solidariai su A. M., K. D., A. K. B. C. Ž. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. solidariai su A. M., K. D., A. K. J. Ž. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. solidariai su P. S., A. M., K. D., A. K. J. Ž. 504,7 Lt žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. solidariai su A. M., K. D., A. K. M. Ž. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. solidariai su P. S., A. M., K. D., A. K. M. Ž. 1206,5 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. solidariai su A. M., K. D., A. K. Š. Ž., J. M., G. M. po 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.