Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-220-790/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2-220-790/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02253-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Egilėja“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-220-790/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02253-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilėja“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Egilėja“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti neteisėtu (nepakankamu) viešojo pirkimo Nr. 407101 „Mėsa Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (toliau – ir pirkimas) objekto neskaidymo pagrindimą; pripažinti neteisėtu sudėtinio pirkimo objekto apjungimą ir įpareigoti atsakovę skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu požiūriu ar įsigyti šias prekes atskirais pirkimais; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir kitas išlaidas, jeigu jos bus patirtos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Egilėja“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nors ieškovė 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė atsakovei dokumentą, kurį laiko pretenzija, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė šiame dokumente nesuformulavo konkrečių reikalavimų perkančiajai organizacijai. Minėtame dokumente ieškovė neįvardijo atsakovės neteisėtų veiksmų ar priimtų sprendimų, neginčijo pirkimo procedūros, nekvestionavo pirkimo sąlygų, nekėlė reikalavimų, kuriuos reiškia šioje byloje. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pateikė atsakovei prašymą, bet ne pretenziją, o atsakovė šį dokumentą taip pat įvertino kaip prašymą, kadangi ji pateikė ieškovei pasiūlymą pateikti pastabas dėl pirkimo dokumentų projekto.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė paskelbė pirkimą 2018 m. lapkričio 8 d. ir pretenzijų pareiškimo laikas, nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 102 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, yra pasibaigęs, todėl ieškovė šiuo metu negali pasinaudoti neteismine ginčų sprendimo tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Egilėja“ atskirajame skunde prašo priimti ieškinį ir bylą nagrinėti iš esmės pagal ieškinyje keliamus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė nurodo, kad teikdama pretenziją atsakovei, siekė ne pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo, bet reikalavo jas pakeisti, suteikiant galimybę pateikti pasiūlymus atskiroms mėsos rūšims. Pretenzijoje ieškovė pateikė argumentus, kodėl turėtų būti leista pateikti atskiras mėsos rūšis, t. y. nurodė, kodėl pirkimo objektas turėtų būti skaidomas į dalis, ir išdėstė aiškų reikalavimą. Pretenzijoje išdėstyti reikalavimai atitinka reikalavimus, kuriuos ieškovė išdėstė pateiktame ieškinyje: reikalavimai „Todėl prašytume pirkėją leisti pasiūlyti prašomą mėsą atskirai; Taigi maloniai prašytume Pirkėjo sudaryti sąlygas pateikti tik jautieną atskirai“ turinio prasme atitinka ieškinyje keliamą reikalavimą „pripažinti neteisėtu sudėtinio Pirkimo objekto apjungimą ir įpareigoti Atsakovą skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu požiūriu ar įsigyti šias prekes atskirais pirkimais“, o ieškinyje keliamas reikalavimas „pripažinti neteisėtu (nepakankamu) Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimą“ yra išvestinis iš reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis.

5.2. Ieškovė pažymi, kad atsakovė iš pradžių pretenziją įvertino kaip klausimą, tačiau vėliau, po ieškinio pateikimo pateikė atsakymą į pretenziją, iš kurio matyti, kad atsakovė, nors ir praleido pretenzijos išnagrinėjimo terminą, tačiau jos turinį išnagrinėjo ir pasisakė dėl joje išdėstytų argumentų. Taigi, atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji vertino pretenziją ne kaip prašymą paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, bet kaip pretenziją Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 3 dalies prasme.

5.3. Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2018 m. lapkričio 8 d., todėl jų apskundimo terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 18 d. Ši diena buvo nedarbo diena (sekmadienis). Ieškovė pateikė pretenziją 2018 m. lapkričio 19 d. ir nepraleido Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto 10 dienų pirkimo sąlygų apskundimo termino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip pateiktą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. CPK 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

8. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

9. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia (be kita ko), dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad, sprendžiant dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimties, yra svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, be to, tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

11. Taigi, nors pirmiau minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl perkančiajai organizacijai teikiamų pretenzijų turinio ir formos, vis dėlto iš aptariamų teisės aktų nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad pretenzijoje dėl pirkimo sąlygų ar procedūrų turi būti aiškiai įvardinti tiekėjo reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą. Šie du pretenzijos turinio elementai apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas, todėl jie turi būti suformuluoti pakankamai konkrečiai ir aiškiai.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė, 2018 m. lapkričio 19 d. kreipdamasi raštu į atsakovę, pristatė jai savo teikiamas paslaugas, nurodė, kad norėtų pasiūlyti atsakovei reikalaujamos produkcijos, tačiau negali dalyvauti paskelbtame pirkime, kadangi negali suteikti visos reikiamos produkcijos, taip pat paprašė atsakovės leisti pasiūlyti prašomus produktus (mėsos gaminius) atskirai ir sudaryti sąlygas pateikti atskirai tik jautieną. Pateiktame rašte ieškovė nenurodė nei konkrečių reikalavimų perkančiajai organizacijai, nei konkrečių pretenzijų dėl pirkimo sąlygų. Ieškovė neįvardijo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ar kokius nepagrįstus sprendimus priėmė ir neišdėstė reikalavimų, kuriuos, jos nuomone, atsakovė turėjo įvykdyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad ieškovė, 2018 m. lapkričio 19 d. kreipdamasi į atsakovę, suformulavo ne pretenziją, bet prašymą, kuriame nereiškė reikalavimų, reiškiamų šioje byloje pateiktame ieškinyje. Teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, nesilaikydama šiai bylų kategorijai nustatytas išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paskelbė pirkimą 2018 m. lapkričio 8 d., nebegali ja pasinaudoti, nes praleido Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimo terminą.

13. Ieškovė, grįsdama savo poziciją, esą prieš kreipdamasi į teismą ji tinkamai laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teigia, kad atsakovė vertino jos pateiktą kreipimąsi kaip pretenziją ir nors atsakovė praleido šios pretenzijos išnagrinėjimo terminą, tačiau ją išnagrinėjo ir pateikė atsakymą ieškovei. Vis dėlto iš atsakovės 2018 m. gruodžio 4 d. rašto turinio matyti, kad šiuo raštu yra atsakoma ne į pirmiau minėtą ieškovės 2018 m. lapkričio 19 d. kreipimąsi, kurį ieškovė vertina kaip pretenziją, bet į vėliau, 2018 m. lapkričio 27 d. pateiktą pretenziją (atsakovės pateiktame atsakyme aiškiai nurodyta pretenzijos, į kurią atsakoma, pateikimo data (2018 m. lapkričio 27 d.), minimas ieškovės ankstesnis paklausimas ir pan.), o tai savo ruožtu sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu nepasinaudojusi įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai atsisakė priimti pateiktą ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras