Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-237-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-29
Bylos Nr.
N-444-237-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.N-444-237/2008Procesinio sprendimo kategorija 26.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 17 d. surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, tą pačią dieną, apie 19.10 val., Kareivių gatvėje, Vilniuje, vairuodama automobilį nesilaikė atstumo, atsitrenkė į prieš ją važiavusį ir sustojusį automobilį, kuris nuo smūgio kliudė priešais stovėjusią transporto priemonę (eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai), taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 171 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) komisaras inspektorius 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė V. G. administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

II.

V. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama nutarimą pakeisti skiriant jai baudą. Nurodė, kad be vairuotojo pažymėjimo negalės išsiversti, nes nuo sodų bendrijos, kurioje ji gyvena, iki visuomeninio transporto stotelės yra 2,5 km atstumas, be to, negalėdama vairuoti automobilio nepajėgtų sėkmingai suderinti darbo ir studijų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. G. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pažymėjo, jog turtiniai nuostoliai nukentėjusiesiems yra pilnai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi V. G. skundą atmetė konstatavęs, jog pastarosios kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema ir jos papildymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio dalyvių rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais. Teismas pažymėjo, jog parenkant administracinės nuobaudos rūšį buvo analizuojamas visas kaltininkės vairavimo stažo laikotarpis, o KET pažeidimų išklotinės duomenys rodo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį V. G. pirmą kartą buvo patraukta 2006 m. spalio 20 d. nutarimu, nagrinėjamo incidento metu sugadintas net trijų savininkų turtas, todėl akivaizdu, jog pakartotinai baudžiant V. G. piniginio pobūdžio poveikio priemone nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti tikslai, todėl viešasis interesas reikalauja suvaržyti jos galimybes naudotis specialiąja teise. Teismas pabrėžė, jog skundžiamu nutarimu skirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė yra proporcinga veikos pavojingumui ir kaltininkės asmenybei.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi, V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir vietoj teisės vairuoti atėmimo skirti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakomybės priemonių tikslus ji supranta, tačiau jau dabar jie yra pasiekti. Mano, jog teismas vienpusiškai vertino jos nurodytas aplinkybes, t. y. neatsižvelgė į jos tėvų gyvenamąsias vietas (mama – Radviliškyje, tėvas – Maskvoje), jos darbą, vakarines studijas, aktyvią visuomeninę veiklą, jos gyvenamąją vietą (Vilniaus pakraštys, sodų bendrija), bei į tai, jog abiejų apgadintų transporto priemonių savininkai palaiko jos prašymą grąžinti teisę vairuoti.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. G. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika (pagal pažeidimo padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) kvalifikuota tinkamai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, institucija ir pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. numato, jog dispozicijoje išdėstytos veikos padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.).

Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantei skirta griežtesnė alternatyvi nuobauda – specialiosios teisės atėmimas atsižvelgus į nustatytą sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą, vairavimo stažą (1 metai), padaryto pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai). Analogiškas aplinkybes konstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog pažeidimas nėra šiurkštus, nes: pirma, iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykis padarytas vienoje pagrindinių Vilniaus gatvių ir esant intensyviam eismui, t. y. automobiliams judant kamštyje, kas, įvertinus byloje esančią eismo įvykio vietos schemą, leidžia teigti, jog tarp automobilių buvo maži atstumai, todėl apeliantei išvystyti didelį važiavimo greitį nebuvo galimybių, o tokiais atvejais (važiuojant transporto priemonių eilėje) atsitrenkimas į priešais važiuojantį automobilį dažnai lemia grandininius transporto priemonių susidūrimus; antra, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai nėra labai dideli (b. l. 13, 19a). Taip pat pastebėtina, jog į bylą pateikta medžiaga įrodo, jog apeliantė mokosi ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (b. l. 6-8), dirba, savo kaltę iš karto pripažino (b. l. 23), ankstesnis analogiškas pažeidimas padarytas prieš pusmetį, kas įvertinus menką apeliantės vairavimo stažą, negali būti vertinama kaip sistemingas KET nesilaikymas, be to, tuomet paskirta bauda buvo nedelsiant, t. y. kitą dieną po nutarimo priėmimo, sumokėta (b. l. 24). V. G. aktyviai reiškiasi visuomeninėje veikloje – yra jaunimo organizacijos „Darbas“, užsiimančios Lietuvos jaunimo įtraukimu į aktyvią politinę ir visuomeninę veiklą, narė (b. l. 28). Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantė gyvena sodų bendrijoje, kas iš tiesų apsunkina susisiekimą su jos lankomais objektais. Taip pat pažymėtina ir tai, jog apeliantė dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, byloje yra duomenų, jog nukentėjusiems žala yra atlyginta ir pretenzijų apeliantei jie nekelia, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1-2 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas jas iš esmės nustatęs paliko neįvertinęs.

Taigi, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą ir reikšmę individualizuojant nuobaudą, ko nepagrįstai neatliko pirmosios instancijos teismas, taip pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius - visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis keistina, o efektyviausia nuobauda siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų šiuo atveju laikytina ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcijos vidurkio dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

V. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. E655229 pakeisti, V. G. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams pakeisti 150 litų bauda.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius