Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., R. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja J. U. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. P. V. pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninėn nuosavybėn ir valdė asmeninės nuosavybės teise nuo 1988 metų. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. P. V. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 41-ajame notaro biure po A. P. V. mirties buvo pradėta paveldėjimo byla. Vilniaus m. 41-ojo notaro biuro notarė J. M. 2020 m. balandžio 29 d. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, kuriuo nustatė, jog palikėjo įpėdiniai yra pareiškėja ir sūnus Ž. V., kuris visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po palikėjo mirties, dovanojo pareiškėjai. Pareiškėja minėtoje paveldėjimo byloje prašė išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į palikėjui priklausantį pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip asmeninę palikėjo nuosavybę, kadangi nustatyta, kad pastato-vienbučio gyvenamojo namo ir pastato-ūkio pastato statybos pradžios metai: 1988 m., statybos pabaigos metai: 1989 m., t.y. palikėjas pradėjo minėtus pastatus pats statyti ir statė jau tuomet, kai faktiškai nebegyveno su sutuoktine A. V.. Tarp palikėjo ir jo sutuoktinės A. V. dalintino turto nebuvo ir negalėjo būti minėtų pastatų, kadangi juos palikėjas pradėjo statyti tik po to, kai faktiškai nebegyveno su sutuoktine A. V., nebevedė bendro ūkio. Nors palikėjo ir sutuoktinės A. V. santuoka formaliai pagal tuo metu galiojusius įstatymus laikoma, kad nutraukta (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai palikėjas ir sutuoktinė A. V. jau nuo 1986 m. spalio mėnesio nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio. Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro notarė J. M. 2021 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą Nr. S-103, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į minėtus pastatus. Nutarime nurodyta, kad palikėjo santuoka su A. V. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini) kai vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nutarime nurodyta, kad, atsižvelgiant į galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir Šeimos kodekso 40 str. nuostatą, laikytina, kad minėti pastatai yra įgyti palikėjo santuokos metu ir dėl to negali būti laikomi palikėjo asmenine nuosavybe. Be šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja neturi galimybės priimti palikėjo palikimo, t.y. pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jokiu kitu būdu negali įrodyti, kad minėtas turtas yra palikėjo asmeninė nuosavybė, nes palikėjas yra miręs, o Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro notarė neturi teisės pagal įstatymą pripažinti, kad minėti pastatai yra palikėjo asmeninė nuosavybė. Pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Suinteresuoti asmenys A. V. ir R. I. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. P. V.. Vilniaus m. 41-ajame notaro biure po A. P. V. mirties buvo pradėta paveldėjimo byla. Vilniaus m. 41-ojo notaro biuro notarė J. M. 2020 m. balandžio 29 d. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, kuriuo nustatė, jog palikėjo įpėdiniai yra pareiškėja ir sūnus Ž. V., kuris visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po palikėjo mirties, dovanojo pareiškėjai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas - pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos tėvo A. P. V. vardu, įregistravimo pagrindas: vykdomojo komiteto sprendimas Nr.152, statybos pradžios metai – 1988 m., statybos pabaigos metai – 1989 m.

A. P. V. sudarė santuoką su A. V. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo 1987 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-817/87 ir to paties teismo 1988 m. sausio 20 d. nutartis dėl A. P. V. ir jo sutuoktinės A. V. santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, iš kurių matyti, kad aukščiau minėtas turtas nutraukiant santuoką nebuvo padalintas.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Mirus pareiškėjos tėvui kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio nuostatą, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Nagrinėjamu atveju byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jau mirusio pareiškėjos tėvo A. P. V. turtas, - pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įgytas galiojant SŠK, buvo asmeninė jo nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo ir SŠK 21 str. 1 d., 3 d. Šiuo atveju pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 1988 m., t.y. pareiškėjos tėvo A. P. V., mirusio (duomenys neskelbtini) ir A. V. santuokos metu, kadangi tuo metu galiojusios SŠK 40 str. buvo numatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nors tokia registracija atlikta tik (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo 1987-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-817/87, kuriame be kita ko konstatuota, kad A. P. V. ir A. V. negyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 1986 m. spalio 4 d. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, taip pat įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo iki šiol A. V. per daugiau kaip 30 metų po santuokos su pareiškėjos tėvu nutraukimo nereiškė pretenzijų į aukščiau minėtą turtą, darytina išvada, kad turtas įgytas iš pareiškėjos tėvo asmeninių lėšų, taigi asmeninėn nuosavybėn (CPK 185 str.).

Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011, kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja leistinais įrodymais paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybėn. Teismo vertinimu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus nustatyta ir įrodyta, jog pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo įgyti iš pareiškėjos tėvo asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., CPK 185 str.).

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. V., pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninėn nuosavybėn ir valdė asmeninės nuosavybės teise nuo 1988 metų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. U. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos J. U. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. V., a.k(duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninėn nuosavybėn ir valdė asmeninės nuosavybės teise nuo 1988 metų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. U. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą