Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB Gjensidige ieškinį atsakovui K. R. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ieškovės (draudiko) ADB Gjensidige ir atsakovo (draudėjo) K. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir draudimo sutartis) dėl transporto priemonės Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės. Sutarties įsigaliojimo laikas 2019-01-27 16.50 val., galiojimo pabaigos laikas 2019-04-26 24.00 val., draudimo įmoka už 3 mėnesių draudimo apsaugą 72,31 Eur. Draudimo įmoka sumokėta 2019-01-28. 2019-01-27 21.05 val. automobilio Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas G. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutrikdyta šios transporto priemonės vairuotojo sveikata. Draudikas apskaičiavo ir išmokėjo 350 Eur draudimo išmoką 2019-01-27 eismo įvykio metu padarytai neturtinei žalai kompensuoti. Eismo įvykio metu draudimo įmoka nebuvo sumokėta.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (įstatymo 1 str. 1 d.). TPVCAPD sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsakyti jos sudarymu suinteresuotam asmeniui, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (LR CK 6.161 str.). Draudimo sutartis, sudaryta pagal šį įstatymą, yra rašytinė, atlygintinė, terminuota ir konsensualinė. Įsigalioja nuo joje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 str. 1 d). Toks draudimo sutarties teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, net ir jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas, nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 str. 6 d.). Šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala (TPVCAPDĮ 11 str. 7 d.). Tai yra teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.

Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs draudikui išmokėtą draudimo išmoką ar pareiškęs pretenzijas dėl jos dydžio, nėra. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, argumentų ir motyvų, kurie sudarytų pagrindą mažinti reikalaujamos priteisti išmokos dydį nenurodė.

Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 350 Eur išmokėtą draudimo išmoką regreso teise yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. R. 350 Eur išmokėtą draudimo išmoką regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 350 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB Gjensidige.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali apskųsti sprendimą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.