Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. P. 2022 m. sausio 9 d. apie 8.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo L. A. bei sukėlė jam fizinį skausmą, kuomet konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį stovinčiam L. A. į veidą, dėl to šis nukrito ant žemės, o tuomet gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam sudavė dar ne mažiau tris kartus į veido sritį ir tuo L. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, viršutinio žandikaulio I kandinio danties iš dešinės krašto nuskėlimu bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2022 m. sausio 9 d. visą naktį jis kartu su drauge G. V. praleido bare (duomenys neskelbtini). Ten susitiko pažįstamą L. A. Per visą naktį kartu vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Apie 7 val. 30 min. ryte jis (kaltinamasis) ir G. V. nutarė važiuoti į namus, L. A. paprašė pavežti jį iki (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančių namų. Važiuojant automobiliu „BMW 525“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. V., kaltinamasis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o L. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Jiems bekalbant apie bendrą pažįstamą V. V., išsiskyrė jų nuomonės, L. pradėjo jam priekaištauti, kad šis užtarė V. V. Taip tarp jų įvyko žodinis konfliktas. G. privažiavus prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir sustojus šios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, jis liepė L. išlipti iš automobilio, tačiau nukentėjusysis jo prašymą ignoravo ir kalbino juos dar kažkur važiuoti. Draugė taip pat paprašė L. išlipti iš automobilio, tačiau šis neklausė, todėl jis (kaltinamasis), išlipęs iš automobilio, atidarė galines automobilio duris, paėmė nukentėjusiajam už striukės ir ištraukė jį iš automobilio bei dešinės rankos delnu sudavė L. vieną smūgį į veidą, nuo kurio L. nukrito ant žemės. Jam bandant keltis, jis (kaltinamasis) abejomis rankomis sudavė jam dar kelis smūgius į veidą. Kiek kartų sudavė L. A., dabar pasakyti jau negali, nes to nepamena. Prisimena, jog smūgiuodamas rankomis pats neišlaikė pusiausvyros ir užgriuvo ant L. A. Kiek pamena, smūgius sudavė abejomis rankomis. Netrukus prie jų pribėgo G., kuri pradėjo šaukti, kad šie nesimuštų. G. padėjo jam atsikelti nuo žemės ir nuvedė jį link automobilio. Tuomet jis ir G. išvažiavo į namus. Vėliau jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad dėl šio įvykio yra pradėtas tyrimas. Mano, kad nusikalto dėl susierzinimo ir dėl to, kad buvo neblaivus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 70 – 73).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. P. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. sausio 9 d. apie 0 val. 30 min. jis susitiko su iš matymo pažįstamu T. P. lošimų automatų salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su T. P. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 7 val. 50 min. T. P. pasiūlė važiuoti į namus. Juos vežė jam nepažįstama mergina automobiliu „BMW“. Tuo metu, kai juos vežė minėta T. P. draugė ir jie važiavo link (duomenys neskelbtini) mikrorajono, jis su T. P. kalbėjo apie kelis jų bendrus draugus, dėl kurių nesutapo jų nuomonės. Kalba buvo apie minimų draugų patikimumą. Jis su T. P. dėl to nesusiginčijo ir nekonfliktavo, o tiesiog bekalbant išsiskyrė jų nuomonės. Kai jie sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), jis pats išlipo iš automobilio. Kai jis išlipo iš automobilio, taip pat išlipo ir T. P., kuris lipdamas kažką minėjo, kad nori atsisveikinti. Kuomet T. P. priėjo arčiau jo, šis ranka sudavė vieną kartą jam į veidą ir pataikė į dešinę akį. Tuo metu jis pats net nespėjo sureaguoti, kuria ranka jam smogė. Nuo to smūgio jis nukrito nugara ant žemės. Sąmonės jis nebuvo praradęs. Tuo metu, kai jau kėlėsi nuo žemės, pajuto dar 3-4 smūgius į veido sritį. Jis nematė, kuo tuo metu smūgiavo T. P. ir negali tiksliai pasakyti suduotų smūgių skaičiaus, tačiau galimai buvo 3 ar 4 smūgiai. Tuo metu jis išgirdo, kaip T. P. mergina, išlipusi iš automobilio, šaukė „baikit, nesimuškit“ ar kažką panašaus. Kai jis atsikėlė nuo žemės, pamatė, kad T. P. jau yra nuramintas šio draugės ir įsėdo į automobilio priekinę keleivio vietą, o šio draugė įsėdo į vairuotojo vietą ir jie išvažiavo. Kadangi jis jautė fizinį skausmą, tai savo mobilaus ryšio telefonu paskambino pagalbos numeriu 112 ir liko šio įvykio vietoje. Kiek pamena, toje vietoje pašalinių asmenų tikrai nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir kartu su policijos pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Jis pats negali pasakyti, dėl ko T. P. taip supyko ir sudavė jam smūgius, nes pats to nesitikėjo, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Šio įvykio metu tiek jis, tiek ir T. P. buvo neblaivūs. Dėl šio įvykio jis patyrė ir fizinę, ir moralinę žalą. Jis jau susitaikė su T. P., kuris atlygino jam padarytą žalą bei jo atsiprašė, o šis jam atleido, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Jis neturi jokių pretenzijų T. P., civilinio ieškinio jam nereikš (b. l. 1 – 7, 47 – 50, 51 – 53).

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. sausio 9 d. apie 8.00 val. ryto vairuodama automobilį „BMW 525D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavo iš baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kartu su ja minėtu automobiliu važiavo T. P., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o ant galinės sėdynės sėdėjo L., kurio pavardės ji nežino, nes jo nepažįsta, tačiau šį pažįsta T. P. Ji ir T. P. į tą barą buvo atvykę iš vakaro ir ten praleido visą naktį. Bare T. P. per visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus, jie kartu šoko, linksminosi. Kartas nuo karto prie jų prieidavo ir minėtas L., kuris buvo pažįstamas su T. P. iš anksčiau. Jie prie baro vis išgerdavo alkoholio, bendraudavo. Maždaug apie 8.00 val. ryto ji ir T. P. nutarė važiuoti į namus. Jiems išeinant iš baro, prie jų priėjo L., kuris paprašė, kad šie jį parvežtų iki namų. Ji sutiko tai padaryti, nes L. buvo pažįstamas su T. P. Įsėdus į automobilį, L. paprašė, kad jį nuvežtų prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). L. ir T. P. buvo apgirtę, tai matėsi vizualiai. Važiuojant link minėtos parduotuvės, T. P. ir L. kalbėjo apie bendrą jų pažįstamą K., kurį L. pavadino „šiukšle“. Kai jie atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ji sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir dar kelias minutes ten stovėjo. Jiems stovint prie minėtos parduotuvės, L. paminėjo dar vieną bendrą pažįstamą V. bei pasakė, kad tas V. yra „niekas“, pasakė, kad jo niekas negerbia. T. P. pasisakė atvirkščiai – teigiamai apie V., pasakė, kad gerai jį pažįsta ir tikrai šį kiti draugai gerbia. Dėl to T. P. ir L. pradėjo ginčytis. T. P. liepė L. išlipti iš automobilio, tačiau L. niekaip nelipo, persisvėrė pusiau tarp priekinių sėdynių ir vis sakė T. P., kad to V. niekas negerbia. T. P. kelis kartus įspėjo L., kad šis liptų iš automobilio, nes kitaip prisikalbės. L. vis garsiai kalbėjo, matėsi, kad jis yra susierzinęs, vis žodžiais provokavo T. P. Jos manymu, L. buvo piktas ir dėl to, kad dar būnant bare (duomenys neskelbtini), L. buvo sukonfliktavęs su kitu lankytoju ir tarp jų vos neįvyko muštynės, tačiau baro apsaugos darbuotojai juos išskyrė, o minėtą kitą lankytoją išprašė iš baro. Kadangi L. niekaip nelipo iš automobilio, ji taip pat pasakė L., kad šis greičiau išliptų iš automobilio, nes jie nori važiuoti į namus. L. vis vien nelipo iš automobilio, todėl T. P., išlipęs iš automobilio, atidarė dešinės pusės galines duris ir, paėmęs L. už rankų ar drabužių, ištraukė šį iš automobilio. Kai ji pamatė, kad T. P. ištraukė L. iš automobilio priekinės ir galinės dešinės pusės durys buvo atidarytos. Tuomet ji greitai išlipo iš automobilio ir kol apibėgo aplink jį pro automobilio galą pamatė, kad jie abu guli ant žemės ir tiesiog vartosi įsikibę vienas į kitą. Ji abu juos skyrė ir stodamasis T. P. dešine ranka sudavė L. vieną smūgį, tačiau ji nematė, ar tas smūgis iš viso pataikė ir į kurią vietą pataikė, nes tuo metu pati buvo atsisukusi veidu į T. P. ir laikydama abejomis rankomis jam pasakė, kad šis daugiau nelįstų prie L., kuris tuo metu sėdėjo ant asfalto. T. P. jos paklausė ir įsėdo į priekinę keleivio vietą. Ji uždarė galines duris ir liepė L. eiti į namus, o pati, įsėdusi į automobilį, išvažiavo kartu su T. P. į namus. L. liko toje automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji nematė ir negali pasakyti, ar jie vienas kitam sudavė daugiau smūgių tuo metu, kol ji išlipo iš automobilio ir pribėgo prie jų. Po to, kai jie jau išvažiavo palikę L., po kelių minučių ji gavo žinutę per „M.“ programėlę, kurioje jai parašė minėtas K., kuris paklausė „kas čia per nesąmonės vyksta“. Grįžusi į namus, ji atrašė K. „kur vyksta nesąmonės?“. K. jai atrašė, kad jis girdėjo, jog T. P. vienam išmušė dantį. Tuomet ji nieko neatrašė K. Ji nežino, iš kur tas K. sužinojo apie T. P. ir L. konfliktą (b. l. 57 – 60).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, L. A. pareiškė apie tai, jog 2022 m. sausio 9 d. apie 8 val. 36 min. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš matymo pažįstamas asmuo T. P. sudavė apie penkis kartus rankomis ir kojomis jam į galvos sritį. Dėl tokių T. P. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji L. A. apklausa (b. l. 1 – 7).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. sausio 9 d. 8 val. 10 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjo L. A. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) jį sumušė pažįstamas asmuo. Iš prie šio registruoto pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog šis pranešimas pasitvirtino (b. l. 25 – 27).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. sausio 9 d. nuo 8 val. 43 min. iki 8 val. 56 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros metu fiksuota, jog ši automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 28 – 32).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. sausio 28 d. nuo 10 val. 25 min. iki 12 val. 30 min. buvo apžiūrėti ir aprašyti (duomenys neskelbtini), administruojančios ir prižiūrinčios automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pateikti vaizdo įrašai, kurie įrašyti į du kompaktinius diskus. Apžiūros metu fiksuota, jog visuose vaizdo įrašuose užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus vaizdo įrašus 1, 2 ir 3 (kompaktinis diskas Nr. 1) ir vaizdo įrašus 4, 5, 6 (kompaktinis diskas Nr. 2), juose matyti automobilių įvažiavimai ir išvažiavimai iš minėtos automobilių stovėjimo aikštelės. Šiuose vaizdo įrašuose jokios informacijos, reikšmingos nusikalstamos veikos tyrimui, nėra. Vaizdo įraše 7 (kompaktinis diskas Nr. 2) laikotarpiu nuo 7:45:47 val. iki 7:45:49 val. matyti įvažiuojantis tamsios spalvos automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę nuo L. gatvės pusės įvažiavimo. Vaizdo įraše matyti, kad priekinėje keleivio vietoje sėdi jaunas vyras. Vaizdo įraše 8 (kompaktinis diskas Nr. 2) laikotarpiu nuo 7:52:45 val. iki 7:52:49 val. matyti nuvažiuojantis tamsios spalvos automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris iš tos automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja L. gatvės kryptimi, ir vaizdo įraše daugiau nesimato. Peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, daugiau jokios kitos informacijos, reikšmingos nusikalstamos veikos tyrimui, nėra (b. l. 40 – 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 32/2022 (06) nurodyta, jog L. A. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, viršutinio žandikaulio I kandinio danties iš dešinės krašto nuskėlimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu, galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 46).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. P. tyčia smurtavo prieš savo pažįstamą L. A. Fizinis smurtas pasireiškė ne mažiau keturių smūgių sudavimu rankomis nukentėjusiajam L. A. į veido sritį. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo T. P. veiksmų nukentėjusiajam L. A. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo T. P. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo L. A. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo T. P. veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis T. P., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis T. P. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme (b. l. 107 – 110, 111 – 113).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis T. P. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką T. P. įvykdė pirmą kartą, tačiau Lietuvos Respublikoje jis teisiamas jau antrą kartą, anksčiau paskirtą bausmę yra pilnai atlikęs, tačiau dabartinės nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 89 – 92; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). T. P., jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas baustas administracine tvarka (b. l. 85 – 88, 93 – 100, 101). Kaltinamasis T. P. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis (b. l. 84, 102, 103). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 83). Šioje byloje kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 70 – 73). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 89 – 92).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo T. P. asmenybę, jo vykdomą darbinę veiklą, šeiminę padėtį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį T. P. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo T. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74 – 76). Ši kardomoji priemonė T. P. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos – paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti T. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus atskiruose vokuose prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti kaltinamajam T. P. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam T. P. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.