Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1700-624/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
II-1700-624/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01366-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pažeidėjas
J. R.
Advokatai
Jonas Butkus
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1700-624/2010(Proceso Nr. 4-61-3-01366-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R. ir jo atstovui advokatui Jonui Butkui, nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir protokolą surašiusios institucijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. R. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2010-09-16 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – ir Vilniaus aps. VPK PR) patrulis 2010-09-07 J. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 667294 dėl to, kad J. R. 2010-09-07, 6.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 1 d. (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresnysis specialistas 2010-09-16 nutarimu Nr. 10N-457113-10 J. R. už protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 124¹ str. 1 d., paskyrė 100 litų baudą (b. l. 6).

Šalies argumentai

J. R. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo kelio transporto situacijos vertinimo ir teisės į gynybą pažeidimo. Jis į sankryžą įvažiavo degant leidžiama šviesoforo signalui, tačiau kol nesibaigė priešpriešinis transporto srautas, užbaigti manevrą nebuvo galimybės, todėl manevras buvo baigtas užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Įvažiavus į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas turi teisę iš jos išvažiuoti, jei sankryžos pravažiavimo metu šviesoforo signalas keičiasi. Todėl jis turėjo teisę iš sankryžos išvažiuoti. Taip pat nurodo, kad tikėtina, jog pareigūnai visos įvykio situacijos nematė, nes buvo ne sankryžoje, o kitoje vietoje, jo automobilį pareigūnai pasivijo ir sustabdė jau pravažiavus (duomenys neskelbtini) g. sankryžą (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje J. R. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai J. R. paaiškino, kad į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o manevrą baigė degant raudonam. Sankryžoje jis buvo sustojęs tris kartus. Prieš jį sankryžoje stovėjo dar vienas automobilis. Policijos automobilis stovėjo priešingoje kelio pusėje prieš jį. Pareigūnai galėjo supainioti pagrindinį šviesoforą su pėsčiųjų šviesoforu, nes jis pradeda mirksėti žymiai anksčiau nei pagrindinis šviesoforas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas N. M. parodė, kad 2010-09-07 paprašė kaimyno J. R. nuvežti jį iki automobilio serviso, esančio (duomenys neskelbtini) g., paimti suremontuoto automobilio. Važiavo J. R. mokomuoju automobiliu, apie 6.40 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje turėjo sukti į kairę – (duomenys neskelbtini) g. Degant žaliam šviesoforo signalui, J. R. įvažiavo į sankryžą ir laukė, kol pravažiuos kiti automobiliai, sankryžoje judėjo. Kai kirto liniją prieš perėją, degė žalias šviesoforo signalas, jam degant įvažiavo į sankryžą. Pravažiavus sankryžą ir pasukus į (duomenys neskelbtini) g., juos sustabdė pareigūnai. J. R. buvo pakviestas į pareigūnų automobilį. Jis pats vairuoja 15 metų, todėl būdamas keleivio vietoje, stebėjo kelią. Kur jiems darant manevrą stovėjo pareigūnai, pasakyti negali.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Z. parodė, kad dirbdami su V. P. ir važiuodami (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) g., degant draudžiamam šviesoforo signalui, į (duomenys neskelbtini) g. pasuko automobilis. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta ir buvo apie 20 m atstumu nuo sankryžos. Pasivijo automobilį ir sustabdė, kadangi jis įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilio vairuotojas su pažeidimu nesutiko, aiškino, kad skuba į darbą, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o manevrą baigė degant raudonam, taip pat sakė, kad jis yra vairavimo instruktorius (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pasukti į kairę yra sudėtinga. Kai J. R. automobilis kirto perėją, jau degė raudonas šviesoforo signalas, ir į sankryžą jis įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. J. R. važiavo vienas, jokių keleivių automobilyje nebuvo. Taip pat parodė, kad degant žaliam šviesoforo signalui, spėja pravažiuoti 3 automobiliai. J. R. automobilis, kai pasikeitė šviesoforo signalas iš žalio į raudoną, stovėjo prieš „stop“ liniją. Kadangi važiavo mikroautobusu „Fiat Ducato“, kuris yra didesnis už lengvuosius, situaciją matė labai gerai. Įvykio vietos schema buvo braižoma ne įvykio metu, o policijos komisariate.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) g., degant draudžiamam šviesoforo signalui, į (duomenys neskelbtini) g. pasuko automobilis. Jie pasivijo automobilį ir sustabdė. Automobilyje buvo vienas vairuotojas, jokių keleivių nebuvo. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė jo porininkas A. Z., taip pat buvo braižoma ir schema. Prieš užsidegant raudonam šviesoforo signalui, J. R. automobilis stovėjo prieš perėją. Tarnybinį pranešimą kompiuteriu pirmas surašė A. Z.. Toje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiuoti į sankryžą ir pasukti į kairę gali gal du automobiliai. Sankryža yra sudėtinga, kadangi norint pasukti į kairę iš (duomenys neskelbtini) g., reikia praleisti automobilius, važiuojančius (duomenys neskelbtini) g., tik tada sukti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad J. R. 2010-09-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2010-09-07, 6.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, tuo pažeidė KET 78.11 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 124¹ str. 1 d. (b. l. 5). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresnysis specialistas 2010-09-16 nutarimu Nr. 10N-457113-10 J. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d. padarymą, paskyrė 100 litų baudą (b. l. 6).

Sprendžiant J. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti, ar jis pažeidė KET 78.11 p. nustatytus reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 1 d. dispozicijoje.

KET 78.11 p. nustato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą <...>. ATPK 124¹ str. 1 d. nustato, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui <...> - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), J. R. veika pagal ATPK 124¹ str. 1 d. kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai: ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5), policijos pareigūnų A. Z. ir V. P. teismo posėdyje duoti parodymai, kurie atitinka 2010-09-07 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b. l. 7, 8), įvykio vietos schema (b. l. 9), kita byloje esanti medžiaga (b. l. 10-12). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, kad policijos pareigūnai nematė susidariusios faktinės situacijos, paneigia bylos medžiaga bei policijos pareigūno A. Z. ir V. P. teismo posėdyje duoti parodymai, kad jie stovėjo nuo sankryžos apie 20 m atstumu ir įvykio situaciją labai gerai matė, t. y., kad J. R. vairuojamas automobilis dar iki pasikeičiant šviesoforo signalui iš žalio į raudoną, stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, o ne sankryžoje ir J. R. į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Pareigūnai pažeidimą užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, jų parodymai objektyviai apibūdina įvykio aplinkybes, todėl netikėti jais nėra pagrindo. J. R. tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad jis buvo įvažiavęs į sankryžą, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pagal KET 3 p. sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito. Įvykio schemoje pažymėta J. R. automobilio stovėjimo vieta negali būti laikoma sankryža KET prasme (b. l. 9). KET 166 p. nuostata, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos, negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga (b. l. 9), liudytojų parodymais, J. R. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Be to, KET 169 p. nustatyta, kad esant draudžiamam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, o KET 164 p. nustatyta, kad draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 4 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Liudytojo N. M. teismo posėdyje duotais parodymais nesivadovaujama: duodamas paaiškinimą pažeidimo padarymo vietoje, J. R. nenurodė minėto asmens kaip mačiusio įvykį, tuo tarpu liudytojai A. Z. ir V. P. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas važiavo vienas; netgi pripažinus, kad N. M. buvo šio įvykio vietoje, jis, nebūdamas transporto priemonės valdytoju bei, skirtingai nei pareigūnai, nebūdamas atsakingu už eismo saugumą, objektyviai gali ir klysti dėl visų šio įvykio detalių, o ypač dėl to, kokiam šviesoforo signalui degant J. R. automobilis įvažiavo į sankryžą KET 3 p. prasme. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. R. vairuojamas automobilis į kelių kirtimosi vietą, t. y. sankryžą, įvažiavo degant jau draudžiamam šviesoforo signalui, todėl jis pagrįstai pripažintas pažeidęs KET 78.11 p. reikalavimus.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas, nenustatęs atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, J. R. paskyrė minimalią nuobaudą, nustatytą ATPK 124¹ str. 1 d. sankcijoje.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5?1647/2006, Nr. N16-1481/06, Nr. N1?1396/2007, Nr. N17?103/2007, Nr. N146-474/2009). Įvertinus bylos medžiagą, išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, šioje byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

J. R. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2010-09-16 nutarimą Nr. 10N-457113-10, kuriuo J. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą paskirta 100 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas