Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-959/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
1-123-959/2014
Teisminio proceso Nr.
1-62-1-00051-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Kaltinamasis
G. L.
Nukentėjusysis
M. L.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-123-959/2014Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00051-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.2.9.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant prokurorams Jurgai Klimčukienei, Helvijui Keturakiui, kaltinamajam G. L., nukentėjusiesiems M. L. ir M. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kurio teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., esant 2000 m. kovo 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimui išieškoti iš jo lėšas vaikų M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000-03-03 iki sūnaus M. L. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio, pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters M. L. pilnametystės, laikotarpiais nuo 2006-02-01 iki 2006-03-02, nuo 2006-10-24 iki 2006-10-31, vengė mokėti lėšas sūnaus M. L. išlaikymui, laikotarpiais nuo 2006-02-01 iki 2006-03-02, nuo 2006-10-24 iki 2006-10-31, nuo 2007-06-01 iki 2007-06-30, nuo 2007-08-01 iki 2007-08-31, nuo 2008-06-01 iki 2008-08-15, vengė mokėti lėšas dukters M. L. išlaikymui, taip M. L. ir M. L. išlaikymui bendrai nesumokėjo 16 154,11 litų.

Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kol dirbo, tol išlaikymą vaikams mokėjo. Tais laikotarpiais, kurie nurodyti kaltinime, jis neturėjo jokių pajamų. Buvo išsiėmęs patentą, tačiau jokios veiklos nevykdė, neturėjo jokio turto. Neturėjo sumanymo vengti išlaikyti vaikus. Pripažįsta ir gailisi, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nesiregistravo darbo biržoje ir nesirūpino vaikų išlaikymu. Sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

2014-03-19 liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo M. L. parodymai, kad jis kartu su seserimi M. L. gyveno kartu su tėvais V. ir G. L. 2000 m. tėvai išsiskyrė, vaikų globa buvo paskirta motinai V. L. Žino, kad po skyrybų tėvui G. L. buvo priteisti alimentai jo ir sesers išlaikymui, tačiau kokio dydžio alimentai buvo priteisti, jis nežino. Tėvas vengė mokėti alimentus, kadangi neturėjo pastovaus darbo. 2007-2008 metais tėvas G. L. mokėjo alimentus į motinos sąskaitą, tačiau kokiomis tiksliai sumomis, jis negali pasakyti. Koks šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas, jis nežino. Su tėvu bendrauja retai (42-43 b. l.);

Šalies argumentai

2014-03-20 liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios M. L. parodymai, kad ji kartu su broliu M. L. gyveno kartu su. Po 2000 m. įvykusių tėvų skyrybų, vaikų globa buvo paskirta motinai V. L. Žino, kad po skyrybų motina kreipėsi į teismą ir tėvui G. L. buvo priteisti alimentai jos ir brolio išlaikymui, tačiau kokio dydžio lėšas tėvas turėjo kiekvieną mėnesį mokėti, ji nežino. Beveik visą laikotarpį, kol ji ir brolis tapo pilnamečiais, tėvas vengė mokėti lėšas išlaikymui. Ji tiksliai negali pasakyti, ar tėvas G. L. nuo 2006 m. vasario mėnesio iki jos ir brolio pilnametystės mokėjo alimentus, o jei mokėjo, tai kokiomis sumomis, kadangi pinigai būdavo pervedami motinai. Koks šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas, ji nežino. Su tėvu G. L. jokių ryšių nepalaiko (45-46 b. l.);

2014-01-31 liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti liudytojos V. L. parodymai, kad ji 1988 m. susituokė su G. L., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. L., o (duomenys neskelbtini) dukra M. L. 2000-04-11 ji su G. L. išsituokė, vaikai liko gyventi kartu su ja. Tais pačiais metais G. L. buvo priteisti alimentai sūnaus ir dukters išlaikymui iki jų pilnametystės. Buvęs sutuoktinis G. L. nuo pat alimentų priteisimo pradžios iki vaikų pilnametystės, vengė mokėti lėšas vaikų išlaikymui, už tai buvo jau nuteistas (48 b. l.);

Joniškio rajono apylinkės teismo 2000-03-13 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš G. L. alimentus V. L. naudai, vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/3 dydžiu visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000-03-03 iki sūnaus M. pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukros M. pilnametystės (5 b. l.);

ištuokos liudijimu, iš kurio matyti, kad buvo nutraukta G. L. ir V. L. santuoka, įrašas apie tai įrašytas ištuokos metrikų knygoje 2000-04-11, įrašo Nr. 25 (6 b. l.);

antstolės Vaivos Šimkienės pateiktu 2014-06-05 raštu Nr. 0071/0800592/1 S(J)-3520 „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo priteisimo datos iki vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, iš G. L. sudaro 16 154,11 Lt. Iš G. L. darbo užmokesčio buvo išlaikytas išlaikymas ir pervesta V. L.: 2007-01 – 205,48 Lt; 2007-02 –253,20 Lt; 2007-03 –173,20 Lt; 2007-04 –194,87 Lt; 2007-05 – 215,02 Lt; 2007-09 – 152,78 Lt; 2007-10 – 288,20 Lt; 2007-11 – 288,20 Lt; 2007-12 –185,04 Lt; 2008-01 – 330,40 Lt; 2008-02 – 257,40 Lt; 2008-03 – 297,96 Lt; 2008-04 – 88,18 Lt. Pačio G. L. pervestas išlaikymas C. L.: 2006-08 – 450,00 Lt; 2006-09 – 250,00 Lt; 2006-11 – 200,00 Lt; 2006-12 – 200,00 Lt; 2007-05 – 1000,00 Lt; 2007-07 – 250,00 Lt; 2007-12, 955,00 Lt; 2008-05 – 125,00 Lt (117 b. l.);

K. T. individualios įmonės 2007-04-21 raštu Nr. 47 ir prie jo pridėta pažyma apie alimentų išlaikymą, iš kurių matyti, kad G. L. dirbo K. T. IĮ ir buvo atleistas 2008-04-21. G. L. darbo K. T. IĮ metu iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo daromi atskaitymai jo nepilnamečio vaikų išlaikymui ir įsiskolinimo padengimui – 2007-01 – 2007-05, 2007-09 –2008-04 (35-36 b. l.);

Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-05-04 nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad G. L. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, t. y. už tai, kad nuo 2004-09-03 iki 2006-02-01 vengė pareigos mokėti lėšas vaikams M. ir M. išlaikyti, viso nesumokėdamas už tą laikotarpį 4250 Lt išlaikymo (53 b. l.);

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės (SODRA) duomenimis, iš kurių matyti, kad G. L. laikotarpiu nuo 2006-10-24 iki 2008-04-21 dirbo UAB „Joniškio baldai“, nuo 2008-05-12 iki 2008-06-10 dirbo įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2008-07-28 iki 2008-09-24 dirbo UAB „Apikas“ (59-60 b. l.);

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-25 raštu Nr. SD-865 „Dėl duomenų pateikimo“ iš kurio matyti, kad G. L. buvo registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Joniškio skyriuje nuo 2006-03-03 iki 2006-10-23, darbo paieškos buvo nutrauktos pastarajam įsidarbinus UAB „Joniškio baldai“ (63 b. l.);

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta G. L. Metine pajamų mokesčio deklaracija už 2008 metus, iš kurios matyti, kad 2008 metais G. L. gavo su darbo santykiais ar jų esme atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, o pajamų, susijusių su individualia veikla, negavo (71-74 b. l.).

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad G. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip matyti iš byloje esančių teismo įsakymų iš G. L. buvo priteistas išlaikymas sūnui M. L. ir dukrai M. L., 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000-03-03 iki sūnaus M. L. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio, pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters M. L. pilnametystės, tačiau teismo sprendimo kaltinamasis nevykdė. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, nurodė, jog teikė išlaikymą vaikams tol, kol dirbo, buvo išsiėmęs verslo liudijimą, tačiau jokios veiklos nevykdė. Pagal teismų praktiką, sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką. G. L. nors ir dirbo oficialiai, tačiau kaltinime nurodytais laikotarpiais išlaikymo savo vaikams neteikė, neturėdamas darbo ir būdamas darbingas, darbo biržoje registravosi epizodiškai. Tai yra prilyginama vengimui įsidarbinti ir teikti išlaikymą vaikams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę G. L. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – teistas, tačiau teistumas išnykęs (52 b. l. b. l.), baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (56-58 b. l.), nedirbantis (59-60 b. l.), registruotas darbo biržoje (61 b. l.). Įvertindamas nustatytą G. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. L. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev