- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-2205-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08364-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- D. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12239-886/2014 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. D. 17.901,03 Lt, tame tarpe 8.820,87 Lt skolą, 6.013,73 Lt palūkanų, 1.603,33 Lt delspinigių, 1.059,44 Lt palūkanų delspinigių, 403,61 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Nurodė, kad 2008 m. balandžio 3 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu AB bankas „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas įmokas. Pagal 2008 m. birželio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15 kreditorius AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Per teismo nustatytą terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį (procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, b.l. 39-40), ieškovės prašymu, Kauno apylinkės teismas 2014-07-15 sprendimu už akių iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo D. D. ieškovei UAB „Gelvora“ 8.820,87 Lt skolos, 587,25 Lt palūkanų, 158,78 Lt delspinigių, 13,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 8.820,87 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9.566,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 287,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 41-43). Teismas konstatavo, jog prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Kreditorė AB „Swedbank“ atsakovui perdavė paskolos sutarties dalyką - pinigus, tačiau atsakovas pareigos grąžinti pasiskolintą sumą ir mokėti sutartines palūkanas tinkami nevykdė. Kreditorė reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Gelvora“, todėl 8.820,87 Lt skola priteisina iš atsakovo. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl 6.013,33 Lt palūkanų, 1.603,33 Lt delspinigių ir 1.059,44 Lt palūkanų delspinigių priteisimo grindžiami pačios ieškovės sudarytais palūkanų ir delspinigių skaičiavimo aktais ir vartojimo kredito sutartimi. Atsakovui, laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius (CK 6.256 str.), nes Sutarties 5.1. ir 5.2. p. atsakovas įsipareigojo mokėti 13,5 proc. dydžio palūkanas, bei už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovei mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą, teismas konstatavo, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas laikyti, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė ir prieštarauja esminiams civilinių teisinių santykių principams: sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorė ieškovei perleido 2008 m. birželio 18 d., o ieškinį ji pareiškė tik 2014 m. gegužės 6 d. Palūkanos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sudarė tik 132,42 Lt sumą, delspinigiai – 15,57 Lt, palūkanų delspinigiai – 0,80 Lt. Ieškovė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė. Tokie reikalavimo teisę perėmusios ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias ir viršijančias skolos sumą palūkanas ir netesybas 6.013,73 Lt dydžio palūkanos paskaičiuotos net už 1778 dienas. Teismo nuomone, ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikiančia pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo ieškovės elgesio ir delspinigių dydžio. Nurodytais argumentais ieškovės reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies ir sumažino prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių sumą, kas laikytina pakankama atlyginti ieškovės nuostolius. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl teismas iš atsakovo priteisės sutartines 13,5 procentų metinės palūkanos bei 5 procentų metines palūkanas už negrąžintą 8.820,87 Lt dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti 403,66 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-15 sprendimo už akių dalį dėl palūkanų sumažinimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti – priteisti iš atsakovo 5.426,48 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 56-58). Nurodė, kad 5.426,48 Lt palūkanų suma nepriteista neteisėtai ir nepagrįstai, nes teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, negynė savo pažeistų teisių bei tai laikė priežastimi mažinti iš atsakovo priteistinas palūkanas. CK nenumato kreditoriaus pareigos imtis konkrečių veiksmų, siekiant išieškoti skolą ikiteismine tvarka. Tinkamą kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą užtikrina CK 1.125 straipsnyje nurodyti ieškinio senaties terminai, kurių apeliantė nepraleido. Teigti, kad apeliantė negynė savo teisių įstatymų numatyta tvarka, ir mažinti priteistinų palūkanų dydį nėra pagrindo. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas, vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas. Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-034859-GV numatytos 13,5 % sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies (palūkanų sumažinimo) ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu už akių nusprendęs ieškinį tenkinti iš dalies, atliko tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 177 str., 183 str.).
Byloje nustatyta, kad kreditorius AB „Swedbank“ 2008 m. balandžio 3 d. vartojimo kredito sutartį suteikė atsakovui D. D. 10.000,00 Lt kreditą; kredito grąžinimo terminas iki 2012-03-17 (b.l. 25-26). Kreditorius AB „Swedbank“ su ieškove UAB „Gelvora“ 2008 m. birželio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15 (b.l. 13-24). Iš byloje pateikto priėmimo – perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad UAB „Gelvora“ perėmė 8.8969,66 Lt skolą (b.l. 8). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2009-02-03 raštu, reikalaujant sumokėti 9.112,06 Lt skolą (b.l. 28). Atsakovas reikalavimų neįvykdė, todėl teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovei 8.820,87 Lt skolos, 587,25 Lt palūkanų, 158,78 Lt delspinigių, 13,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 8.820,87 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9.566,90 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė UAB „Gelvora“ nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje liko nepriteista 5.426,48 Lt palūkanų suma. Nurodo, kad teismas be pagrindo savo iniciatyva sumažino palūkanas, nes kreditorius ne kartą skolininką ragino sumokėti skolą. Be to, palūkanos yra minimalūs nuostoliai, todėl jų dydis gali būti mažinamas ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bet taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 str., 6.228 str.), juolab, kad sutartinis 13,5 proc. palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo ar sąžiningumo principams.
Vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, kurių pagrindu atsiranda sutarties šalims privalomos teisės ir pareigos (CK 1.136 str. 1 d. 2 p.). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę, o sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.154 str., 6.189 str.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal 2008 m. balandžio 3 d. vartojimo kredito sutartį atsakovas negrąžino 8.820,87 Lt gautos paskolos. Šalys susitarimu gali nustatyti palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką (CK 6.872 str.). Paskolos sutartyje nustatyta, kad už naudojimąsi paskola atsakovas mokės 13,50 % metinių palūkanų (b.l. 15). Ši sutarties sąlyga įstatymui iš esmės neprieštarauja. Ieškovė pagal 2008-06-18 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 08-20-15 6.1 punktą perėmė konkretų reikalavimą į konkretų skolininką visa apimtimi. Nesumokėtos palūkanos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu, t.y. 2009-01-26 sudarė 132,42 Lt, o 2013-12-09 sudarė 5.881,31 Lt (b.l. 8). Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas iki galutinio kredito grąžinimo termino įsipareigoja mokėti sutartyje numatytas palūkanas. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad kreditas yra negrąžintas.
Apeliantės teigimu, kad šalių susitarimu nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis gali būti mažinamas tik taikant sutarčių teisės normas (šalių susitarimu – CK 6.223 str., esant esminei šalių nelygybei – CK 6.228 str., kt.).
Įstatyme išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007, kt.).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažinta, kad teismas turi patikrinti, ar šalių susitarimas dėl palūkanų nepažeidžia sąžiningumo, protingumo, teisingumo reikalavimų (CK 1.5 str.) ir nustatęs, kad palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, yra neprotingai didelės, lupikiškos, turi teisę jas sumažinti, be to, teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Be to, spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012).
Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė priteisti palūkanas CK 6.37 ir 6.872 straipsniuose numatytais pagrindais, nurodydamas, kad ji turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų už faktišką naudojimosi negrąžintos piniginės paskolos suma laikotarpį. Toks faktinis ir teisinis ieškinio pagrindai reiškia, kad ieškovė iš esmės reikalauja priteisti dvejopo pobūdžio palūkanas, t.y. tiek palūkanas, kurioms būdinga atlyginimo mokėjimo kreditoriui už naudojimąsi paskolos pinigais iki visiško paskolos grąžinimo funkcija (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 ir 2 d.), tiek palūkanas, kurios atlieka nuostolių kreditoriui kompensavimo funkciją, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą (CK 6.2010 str., 6.874 str. 1 d.). Jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-751/2003). Pagal šioje byloje pareikšto ieškinio turinį matyti, kad ieškovė prašė priteisti 6.013,73 Lt palūkanų su delspinigiais už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2013-12-09 pagal paskolos sutartyje su atsakovu numatytas naudojimosi paskolos pinigais sąlygas, t.y. ieškovė pasirinko sutartinį teisių gynimo būdą, naudojantis palūkanų priteisimo institutu. Įvertinusi bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškovės pareikštas teisių gynimo būdas yra negalimas, nes nėra pagrindo pripažinti pačios ieškovės (teisių perėmėjos) teisių pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas mažindamas prašomą priteisti palūkanų su delspinigiais sumą 6.013,73 Lt (kuri beveik lygi negrąžintos paskolos sumai 8.820,87 Lt) iki 587,25 Lt, konstatavo, jog ieškovė (teisių perėmėja) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias ir viršijančias skolos sumą palūkanas ir netesybas ir suteikė pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo pačios ieškovės elgesio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo kriterijais, kuriuos jis taikė nustatydamas sumažintą palūkanų sumą. Vien pagrindinės prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis (reikalaujamai palūkanų sumai ženkliai viršijant paskolos dydį) kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu sumažinti priteistinų palūkanų sumą, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu ir CK 6.37 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Dėl paskolos grąžinimo teisminės gynybos ieškovas kreipėsi praėjus beveik 5 metams po sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, todėl laiko tarpas, už kurį skaičiuojamos palūkanos, yra pakankamai ilgas ir sutartinė palūkanų suma, lyginant su pagrindine prievole, taip pat yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma yra neprotingai didelė, atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, kad pasibaigus paskolų grąžinimo, raginimo sumokėti skolą terminams ieškovė ilgą laiką nereikalavo grąžinti skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo sumažintos iki 587,25 Lt palūkanų sumos nedidina.
Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.