Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Arūno Dirvono ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjai T. S., jos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu MGK patvirtino VMI prie FM 2008 10 08 sprendimą Nr. 68-251, kuriuo VMI prie FM patvirtino Utenos AVMI 2008 08 14 sprendimą Nr. (7.10.)-7.2-25, kuriuo Utenos AVMI nusprendė patvirtinti 2008 06 30 patikrinimo aktą Nr. 7.28-39, nurodydama pareiškėjai sumokėti į inspekcijos biudžeto sąskaitą 4899 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2543 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 1470 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą.

Paaiškina, kad MGK bei VMI prie FM neatsižvelgė į pareiškėjos šeimos iš 9 asmenų gautas 16 271 Lt pajamas (materialinę paramą), dėl ko susidarė situacija, kai pareiškėjos šeimos išlaidos 2003 m. viršijo šeimos pajamas ir dėl ko nepagrįstai buvo taikytas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnis.

Remiasi Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d., 2 d., 3.117 str. 1 d. Aiškina, kad S. šeimai taikytina NPD suma apskaičiuotina taip: 290 litų dauginama iš 24 mėnesių, dauginama iš 4 šeimos narių ir gaunama 27 840 Lt.

Tikrinimo metu nustatyta, kad V. T. parėmė T. S. šeimą maisto produktais, piniginėmis lėšomis, kitomis pramoninėmis prekėmis bendrai 1981 Lt sumai, I. P. parėmė S. šeimą 1500 Lt sumai, N. M. parėmė S. šeimą 1890 Lt sumai, E. Ž. – 1720 Lt sumai, J. S. – 1850 Lt sumai, I. Č. – 1950 Lt sumai, V. V. – 1780 Lt sumai, S. S. – 1900 Lt sumai, T. D. – 1700 Lt sumai, todėl paramos suma S. šeimai sudaro 16 271 Lt, t. y. 11 569 Lt mažesnė nei T. S. šeimai taikytina NPD suma. Todėl T. S. nėra prievolės papildomai mokėti GPM bei su šiuo mokesčiu susijusias kitas sumas.

Mano, kad atmestinas inspekcijos motyvas, jog metinėje privačių interesų deklaracijoje tinkamas nenurodymas apie iš minėtų asmenų gautas pajamas savaime suponuoja, kad šios pajamos nevertintinos. Dėl minėtos deklaracijos pildymo pažeidimų T. S. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Mano, kad nepagrįstas yra motyvas, jog T. S. nereikalinga kitų asmenų parama, nes ji įsigijo santykinai brangų turtą, naudojosi telefonu ir internetu. Mano, kad paramą teikę asmenys geriau žinojo, ar parama T. S. buvo reikalinga bei kokio dydžio parama jai buvo reikalinga. Mokesčių administratoriai tarsi paneigė devynių asmenų teiktą paramą. Aiškina, kad paramos teikimas buvo savarankiški sandoriai, kurie savo forma ir turiniu atitiko įstatymo reikalavimus. Mano, kad mokesčių administratorius negali spręsti dėl sandorių teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į gyventojų paaiškinimus, T. S. išlaidos, skaičiuojant du pajamas gavusius asmenis, visiškai atitinka T. S. šeimos pajamas.

Teismo posėdyje pareiškėja rėmėsi jau kita aplinkybe. Nurodė, kad 2003 metais ji gavo iš V. D. 70 000 Lt sumą bazės „Orsa“ Visagine pirkimui, pirko ½ dalį šio nekilnojamojo turto, mokėdama iš V. D. gauta paskola. Dėl to mano, kad nebuvo pagrindo vertinti jos pajamas vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 d. nuostatomis. Paaiškino, kad vienoje deklaracijų ji buvo nurodžiusi šią aplinkybę, tačiau, kadangi neturėjo paskolos raštelio, jai mokesčių inspekcijoje liepė perrašyti deklaraciją. Tai ji ir padarė mokesčių inspekcijos darbuotojo nurodymu. Šiuo metu ji gavo paskolos raštelį, todėl prašo juo ir vadovautis. Prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad VMI prie FM 2008 10 08 sprendimu Nr. 68-251 patvirtintas Utenos AVMI 2008 08 14 sprendimo Nr. (7.10)-7.2-25 dėl 2008 06 30 patikrinimo akto Nr. 7.28-39 tvirtinimo nurodymas pareiškėjai sumokėti į biudžetą 4899 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM), 2543 GPM delspinigius ir 1470 Lt GPM baudą. MGK skundžiamu 2008 12 18 sprendimu Nr. S-287(7-280/2008) VMI 2008 10 08 sprendimą Nr. 68-251 patvirtino. Paaiškina, kad pareiškėja skunde cituoja ankstesnį 2007 12 19 VMI sprendimą Nr. 68-226, kurį pareiškėja skundė MGK, kuri 2008 03 14 sprendime Nr. S- 52(7-7/2008) pažymėjo, kad VMI neteisingai taikė teisės normas bei netinkamai vertino ir ištyrė faktines aplinkybes, todėl VMI 2007 12 19 sprendimo Nr. 68-226 nurodymus sumokėti mokesčius panaikino ir skundą perdavė nagrinėti VMI iš naujo. MGK sprendimo Nr. S-52(7-7/2008) pareiškėja neskundė, todėl šio sprendimo nuostatos yra galiojančios, o dėl to ankstesnio VMI sprendimo nuostatos negalioja, nes sprendimas buvo panaikintas.

Paaiškina, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pateiktoje metinėje šeimos turto deklaracijoje ataskaitinio laikotarpio pabaigai deklaravo 21 000 Lt piniginių lėšų sumą ne banke. Pateiktoje pirminėje metinėje šeimos turto deklaracijoje už 2003 metus pareiškėja deklaravo 35 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) k., Visagino sav., dalį, kurią 2003 12 31 bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo kartu su fiziniu asmeniu V. D., 35 000 Lt paskolą, gautą iš šio asmens, bei 2003 12 16 įsigytas 60 Lt vertės UAB „VERTEX-AGRO“ paprastąsias vardines akcijas. Pareiškėja 2006 01 31 inspekcijai pateikė patikslintą šeimos turto deklaraciją už 2003 metus, kurioje vietoj gautos 35 000 Lt paskolos iš fizinio asmens deklaravo turimą 31 000 Lt piniginių lėšų likutį, turimą ne banke. 2006 Pareiškėja 09 08 pateikė inspekcijai dar vieną patikslintą šeimos turto deklaraciją už 2003 metus, kurioje jau nedeklaravo 31 000 Lt piniginių lėšų, o 2006 09 14 pateikė 9 Visagino miesto gyventojų paaiškinimus, kad jie dėl pareiškėjos sunkios materialinės padėties suteikė pareiškėjai ir jos šeimai 2003 metais 16 271 Lt paramą.

Mokesčių administratoriui pareiškėjai davus nurodymą pateikti paaiškinimus apie 2003 metais pragyvenimui skirtas šeimos išlaidas bei paaiškinti, už kokias lėšas pareiškėja įsigijo nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini) k., Visagino sav., pareiškėja pateikė 2006 02 06 ir 2006 02 20 paaiškinimus. 2006 02 06 paaiškinime pareiškėja nurodė, kad nekilnojamojo turto dalį ji įsigijo už turėtas 31 000 Lt šeimos santaupas ir 4000 Lt iš keturių artimų asmenų skolintas lėšas. 2006 02 20 paaiškinime pareiškėja dar kartą patvirtino minėto turto įsigijimą ir nurodė, kad tiek laikotarpiu nuo 2003 01 01 iki 2003 12 31, tiek šiuo metu jos šeima gyvena ūkiškai, turi sodą bei sodybą, kurioje augina gyvulius, paukščius, grūdines ir kitas kultūras. Taip pat nurodė, kad minėtu laikotarpiu pajamų gavo iš savo vyro tėvų, gyvenančių Ukrainoje ir Baltarusijoje. Tačiau mokesčių administratoriui 2005 12 06 apsilankius pareiškėjos nurodytame sode ir sodyboje, gyvulių ir naminių paukščių nebuvo, žemės sklypas buvo neįdirbtas. Dokumentų, patvirtinančių gautas pajamas iš Ukrainos ir Baltarusijos, pareiškėja nepateikė.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos šeima 2003 metais patyrė 8406,16 Lt išlaidų už UAB „Sugardas“, UAB „Transteleservis“, UAB „Visagino būstas“, VĮ „Visagino energija“, AB „Lietuvos telekomas“ suteiktas pareiškėjos šeimai paslaugas ir sumokėtą įmoką už pareiškėjos dukters O. S. studijas. Nustatyta, kad pareiškėjos šeimos 2003 metais vidutinės metinės namų ūkio vartojimo išlaidos pagal gyvenamąją vietą be išlaidų už būstą, vandenį, elektrą ir ryšius buvo 15 266,40 Lt. Nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, 2003 12 31 įsigydami nekilnojamojo turto dalį, patyrė 35 000 Lt išlaidų, o pareiškėja, 2003 12 16 įsigydama UAB „VARTEX-AGRO“ akcijų, patyrė 60 Lt išlaidų. Taigi iš viso 2003 metais patyrė 58 732,56 Lt išlaidų.

Nustatyta, kad pareiškėjos šeima 2003 metais gavo 19 406,31 Lt pajamų, kurias sudaro 11 323,24 Lt pareiškėjos sutuoktinio pajamos, 8 083,07 Lt pareiškėjos dukros O. S. su darbo santykiais susijusios pajamos. Pareiškėja 2003 metais pajamų negavo. Pareiškėja ir jos sutuoktinis deklaravo 21 000 Lt ne banko įstaigoje faktiškai turimų piniginių lėšų 2002 metų pabaigai. Taigi pareiškėjos ir jos šeimos pajamos 2003 metais sudarė 40 406,31 Lt.

Paaiškina, kad mokesčių administratorius ir ginčą nagrinėjusi MGK, vertindami pareiškėjos šeimos 2003 metų pajamas, šioms pajamoms pagrįstai nepriskyrė tariamai iš 9 fizinių asmenų suteiktos 16 271 Lt paramos. Paaiškina, kad pareiškėjos argumentai apie sunkią jos šeimos turtinę padėtį yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėja 2003 metais naudojosi mokamomis UAB „Sugardas“ teikiamomis kabelinės televizijos paslaugomis, UAB „Transteleservis“ teikiamomis interneto paslaugomis bei AB „Lietuvos telekomas“ paslaugomis. Logiškai nepaaiškinama, kodėl pareiškėjos šeima, būdama nepasiturinti ir kitų fizinių asmenų šelpiama maisto produktais, pinigais, naudojosi ne pirmo būtinumo prekėmis ir dėl to patyrė nemažas išlaidas. Be to, pareiškėja tais metais įsigyja už 35 000 Lt fiziškai pažeistą nekilnojamąjį turtą.

Nustatyta, kad pareiškėjos paaiškinimai, jog šeima gyveno ūkiškai, yra nepagrįsti, Be to, nėra duomenų, kad pareiškėja ar jos šeima dėl socialinės paramos kreipėsi į atitinkamas institucijas. Pareiškėja, turėdama prievolę deklaruoti privačius interesus, deklaracijoje 16 271 Lt fizinių asmenų suteiktos paramos nedeklaravo.

Atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos pateiktoje 2003 metų pajamų deklaracijoje įrašyti neteisingi duomenys apie gautas pajamas, todėl jos 2003 metų pajamų apmokestinimui pagrįstai taikyta MAĮ 70 straipsnio 1 dalis. Mokesčių administratorius šiuo atveju vadovavosi ir Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 05 24 įsakymu Nr. VA-103, nuostatomis.

Teigia, kad gyventojų pajamų mokestis, delspinigiai ir bauda priskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai.

Skundas netenkinamas.

Ginčijami mokesčiai priskaičiuoti pareiškėjai pakartotinio patikrinimo metu Utenos AVMI 2008 06 30 patikrinimo aktu Nr. 7.28-39 (t. I, b. l. 29-36). Patikrinimo aktu papildomai priskaičiuota už 2003 m. 4899,26 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2543,20 Lt delspinigių už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Tokia išvada padaryta dėl to, kad vietos mokesčių administratorius apskaičiavo T. S. šeimos 2003 m. patirtas išlaidas, vadovaudamasis Statistikos departamento prie Vyriausybės namų ūkio biudžetų tyrimo rezultatais už 2003 m., nustatė, kad namų ūkio vartojimo išlaidos T. S. šeimai sudaro 15 266,40 Lt, konstatavo, kad 2003 12 31 įsigyta nekilnojamojo turto dalis už 35 000 Lt, 2003 12 16 įsigyta akcijų, kurių vertė 60 Lt. Vietos mokesčių administratorius apskaičiavo T. S. šeimos gautas pajamas, kurios patvirtintos dokumentais – V. S. 11 323,24 Lt deklaruotos su darbo santykiais susijusios pajamos, 8 083,07 Lt O. S. (dukters) deklaruotos gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, taip pat įvertinta, kad už 2002 m. T. S. ir V. S. deklaravo esant 21 000 Lt ne banko įstaigoje faktiškai turimas pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus paminėtas aplinkybes, nustatyta, kad 2003 m. T. S. šeimos patirtos išlaidos viršija pajamas 18 326,25 Lt, ši suma ir buvo apmokestinta.

Utenos AVMI 2008 08 14 sprendimu Nr. (7.10)-7.2-25 patvirtino patikrinimo aktą. Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu nustatomi mokesčių įstatymų pažeidimai, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo netgi, jeigu mokesčio mokėtojas neteikė dėl akto pastabų. Pagal MAĮ 145, 147, 150 straipsnio nuostatas mokestinis ginčas prasideda tuomet, kai vietos mokesčių administratoriaus sprendimas skundžiamas centriniam mokesčių administratoriui.

Pareiškėja padavė skundą centriniam mokesčių administratoriui (MGK byla, l. 13-15), prašydama panaikinti Utenos AVMI 2008 08 14 sprendimą. VMI prie FM 2008 10 08 sprendimu Nr. 68-251 patvirtino AVMI 2008 08 14 sprendimą.

Šį sprendimą pareiškėja skundė Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės, kuri 2008 12 18 sprendimu Nr. S-287(7-280/2008) patvirtino VMI prie FM sprendimą.

Nagrinėjamas mokestinis ginčas dėl pareiškėjos prievolės sumokėti gyventojų pajamų mokestį už 2003 metus.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad skundžiami sprendimai nenaikintini, nes yra teisėti ir pagrįsti.

Nustatyta, kad pareiškėja 2003 metų gruodžio mėnesį pirko (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, MGK byla, l. 31-36) dalį nekilnojamojo turto už 35 000 Lt, tačiau metinėje pajamų deklaracijoje už 2003 m. nedeklaravo jokių pajamų. Pareiškėja nenurodė jokio realaus pajamų šaltinio nekilnojamojo turto įsigijimui pagrįsti. Pirminėje turto deklaracijoje pareiškėja nurodė, kad gavo 35 000 Lt paskolą (MGK byla, l. 50). Po to, pareiškėja metinę turto deklaraciją už 2003 m. patikslino 2006 01 27 ir nurodė, kad turi piniginių lėšų 31 000 Lt, bet neturi gautų paskolų (MGK byla, l. 55). 2006 09 07 pareiškėja patikslino metinę turto deklaraciją dar kartą ir nurodė, kad neturi nei piniginių lėšų, nei gautų paskolų (MGK byla, l. 59-60). Esant tokiai prieštaringai informacijai, mokesčių administratorius atliko mokestinį tyrimą.

Buvo atliekamas tyrimas, ar iš tikrųjų pareiškėja 2003 metais gavo paskolą iš V. D. Pareiškėja buvo įpareigota pateikti mokesčių administratoriui paskolos sutartį, tačiau ji tokios sutarties nepateikė.

Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėja pateikė jos pačios rašytą pakvitavimą (t. III, b. l. 24-25), patvirtinantį, kad pareiškėja 2003 12 24 gavo iš V. D. 70 000 Lt bazės „Orsa“ pirkimui. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. D. (t. II, b. l. 202-203) paaiškino, kad Visagine objektą pirko kartu su T. S. Paaiškino, kad į jį kreipėsi 3 asmenys, kad jis finansuotų šio objekto įsigijimą. Jis finansavo, o tie 3 asmenys turėjo nupirkti ir parduoti bazę, pusė gautų pinigų turėjo atitekti jam, o kita pusė tiems 3 partneriams. Paaiškino, kad bazė turėjo būti perkama jo vardu. Žino, kad įgaliojimas buvo išrašytas T. S. vardu, bet jau po to, kai viskas buvo įforminta. Paaiškino, kad nekilnojamas turtas buvo nupirktas per pusę jo ir T. S. vardu. Kur dingo dar 2 partneriai, jis nežino. Teigė, kad buvo pasirašytas dokumentas, kuris patvirtino, kad jis davė pinigus T. S., ji pasirašė. Jis paaiškino, kad T. S. anksčiau iš jo neprašė pateikti tą jos pasirašytą dokumentą, jis nežinojo, kad tą dokumentą reikėjo pateikti VMI. Teigė, kad bazė neparduota, pinigų jis neatgavo.

Būtina įvertinti naujai pateiktą įrodymą. MAĮ 153 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs, mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Taip pat sprendžiant šį ginčą būtina vadovautis ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Dėl nurodyto teisinio reguliavimo, būtina nustatyti, ar pareiškėja grindė savo skundus mokestinio ginčo metu ta aplinkybe, kad pinigus 2003 m. jai paskolino V. D.

Nustatyta, kad pareiškėja Metinėje privačių interesų deklaracijoje pateiktoje 2004 05 05 (MGK byla, l. 29-30) nurodė, kad gavo paskolą iš V. D. 2004 04 23 pildytoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2003 m. (MGK byla, l. 48-53) taip pat nurodyta gauta paskola – 35 000 Lt. Pildant priedo formą, nurodyta, kad šią paskolą suteikė V. D. Byloje yra duomenų, kad 2005 09 07 pareiškėjai buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. 7.21-192 pateikti paskolos sutartį su V. D. bei kitus dokumentus. Tokia informacija yra 2008 06 30 Patikrinimo akte Nr. 7.28-39, šios informacijos ginčo šalys neneigia. Priešingai, T. S. deklaracijos duomenų už 2003 metus taisymą 2006 m. būtent tuo ir motyvuoja, kad mokesčių administratorius pareikalavo iš jos pateikti paskolos sutartį su V. D., kurios ji tuo metu neturėjo, todėl pareiškėjos aiškinimu ji ir taisė deklaraciją už 2003 metus.

Patikslintoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2003 m., pildytoje 2006 01 27 (MGK byla, l. 54-58), jau nenurodoma gauta paskola, taip pat ji nenurodoma patikslintoje 2006 09 07 Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (MGK byla, l. 59-62). Teikiant 2008 09 03 skundą dėl Utenos AVMI 2008 08 14 sprendimo (MGK byla, l. 13-15), šis skundas buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino pareiškėjos nurodytų fizinių asmenų jai suteiktą paramą, kad pareiškėjos šeimos pajamos ir išlaidos sutampa ir pan., bet skunde nieko nebuvo nurodoma apie paskolą, gautą iš V. D.. Šis skundas taip pat nebuvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja gavo 2003 m. pabaigoje paskolą iš V. D. Tuo pačiu, kartu su skundais nebuvo teikiami su V. D. paskola susiję dokumentai, nebuvo prašoma apklausti V. D., patikrinti jo Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenis, taigi pareiškėja apie negalimumą pateikti tokius įrodymus (nurodant svarbias to priežastis) nenurodė nei viename skunde, mokesčių administratorius nėra atsisakęs priimti tokius įrodymus. Priešingai, mokesčių administratorius, susipažinęs su pareiškėjos 2004 m. pildyta deklaracija už 2003 m., pasiūlė pateikti pareiškėjos nurodomą paskolos sutartį, tačiau pati pareiškėja jos nepateikė, pati taisė deklaraciją, jau nenurodydama gautos paskolos, nors turėjo galimybę pasirinkti ir netaisyti 2004 m. pildytos deklaracijos. Skunde ir patikslintame skunde teismui taip pat nebuvo nurodoma apie paskolą, gautą iš V. D. Tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, pareiškėja ėmė teigti, kad ji iš V. D. gavo paskolą 35 tūkst. Lt, kad jis paėmė iš jos raštelį (2009 03 25 teismo posėdžio protokolas, t. I, b. l. 64-67). Tačiau pareiškėja teigė, kad V. D. po Naujųjų metų liepė kuo greičiau atiduoti pinigus. Pareiškėja aiškino, kad surinko tą sumą ir atidavė V. D., prašė, kad jis atiduotų raštelį, bet jis sakė, kad pametė. Pareiškėja paaiškino, kad ji deklaravo, kad pasiskolino iš V. D. 35 000 Lt, nors praktiškai tuoj po Naujųjų metų tą sumą jau buvo atidavusi. Paaiškino, kad 2005 m. VMI pareiškėjos pradėjo klausinėti apie tą sumą, nes jie tikrino V. D. Ji vėl klausė jo, kas vyksta. Jis liepė užmiršti apie skolą, nes ji jam jau neskolinga, atsisakė jai atiduoti raštelį. Tuomet pati pareiškėja nuvyko į VMI ir klausė, ką jai daryti. VMI inspektorė pareiškėjai liepė anuliuoti deklaraciją. Po to buvo pradėtas jos pajamų tyrimas.

Tačiau mokestinio ginčo bylos medžiaga rodo, kad pati pareiškėja, teikdama patikslintas deklaracijas 2006 metais, kartu pateikė Utenos AVMI paaiškinimus (MGK byla, l. 37, 38), kuriuose ji teigia, kad tai, jog ji skolinosi iš V. D. 35 000 Lt, neatitinka tikrovės (deklaracijoje už 2003 metus). Ji paneigė gavusi šią paskolą. Aiškino, kad to asmens pavardę įrašė, manydama, kad, jeigu jie kartu pirko nekilnojamąjį turtą, tai reikia jį nurodyti. Paaiškinimuose ji teigė pirkusi nekilnojamąjį turtą už jos ir jos sutuoktinio asmenines lėšas. Taigi, mokestinio ginčo medžiaga patvirtina, kad pareiškėja neteikė įrodymų dėl pasiskolintų lėšų, neaiškino, kad negali pateikti paskolą patvirtinančio dokumento, nenurodė to priežasčių, todėl mokesčių administratoriai ir neprivalėjo remtis šiomis aplinkybėmis dėl galimos paskolos, juo labiau jie neprivalėjo įskaityti gautą paskolą, apskaičiuodami pareiškėjos šeimos pajamas 2003 metais, kadangi pareiškėjos veiksmai ir paaiškinimai šiuo klausimu yra prieštaringi ir nepatvirtinami jokiais objektyviais įrodymais. Pati pareiškėja atsako už deklaruojamų duomenų teisingumą, ji pati taisė deklaraciją, davė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad paskolos nebuvo. Dėl to mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi tik tinkamai patvirtinta informacija apie pareiškėjos šeimos pajamas ir išlaidas 2003 metais.

Be to, teismas išreikalavo pareiškėjos atstovo prašymu (t. I, b. l. 64-67) ir V. D. atlikto mokestinio patikrinimo už 2003 m. medžiagą. Šioje medžiagoje, nors buvo tirtas ir 2003 m. laikotarpis, duomenų apie suteiktą T. S. 35 000 Lt paskolą nėra. Yra užfiksuota, kad V. D. 2003 m. įsigijo ½ bazės, sandėlio Visagine (t. II, b. l. 66). Taip pat yra duomenų, kad 2002 08 09 V. D. yra paėmęs paskolas (t. II, b. l. 76-80, 82, 85-87 ir kt.), pateiktos kreditų suteikimo sutartys, pagal kurias V. D. mokėjo palūkanas. V. D. mokestinio ginčo medžiagoje yra ir jo pildyta Metinė pajamų mokesčio deklaracija už 2003 m., pildyta 2004 04 27 (t. I, b. l. 189—204), tačiau šios deklaracijos ir jos priedų užpildymo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 12 30 įsakymu Nr. V-343, nereikalavo pildyti priedų apie gautas ar suteiktas paskolas.

Iš Vilniaus AVMI 2006 01 31 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos (t. II, b. l. 181-188) galima tik konstatuoti, kad V. D. vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 12 31 turėto turto deklaracijoje yra deklaravęs 408 700 Lt piniginių lėšų likutį ne banke ir 3814 Lt banke (7 ataskaitos lapas). Nenurodyta, kad būtų deklaravęs suteiktas paskolas.

Taigi, objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad V. D. 2003 12 24 būtų suteikęs pareiškėjai 35 000 Lt paskolą. Vertinant pateiktą pakvitavimą, būtina atsižvelgti į prieštaravimus V. D. paaiškinime ir T. S. paaiškinime. V. D. aiškina, kad duota T. S. pinigų suma bazei Visagine įsigyti nebuvo niekada grąžinta, o V. S. teigia, kad labai greitai, iš karto po 2003 12 31 ji tą sumą V. D. grąžino. Be to, iš V. D. parodymų teisme galima daryti išvadą, kad jis nedavė paskolos pareiškėjai, o davė 70 000 Lt, manydamas, kad nekilnojamas turtas bus perkamas tik jo vardu. Dėl to šie asmenys abu yra suinteresuoti, kad paskola būtų pripažinta kaip egzistuojanti, nors abu tikisi iš šios aplinkybės skirtingų pasekmių. Taip pat visai nėra pagrindo tikėti pareiškėjos T. S. nurodoma aplinkybė, kad ji 35 000 Lt grąžino V. D., neatsiimdama iš jo raštelio, patvirtinančio, kad ji gavo iš V. D. 70 000 Lt bazės Visagine pirkimui tuo metu, kai ji jos teigimu pinigus grąžino, t. y. 2004 metų pačioje pradžioje.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad šiuo metu pateiktas pareiškėjos T. S. rašytas raštas, neva patvirtinantis, kad 2003 12 24 ji gavo bazės pirkimui iš V. D. 70 000 Lt, negali būti pripažintas pakankamu įrodymu, kuris patvirtintų nekilnojamojo turto įsigijimui panaudotų lėšų kilmę – gautą 35 000 Lt paskolą.

Kadangi mokesčių administratoriai neturėjo jokių duomenų apie 35 000 Lt paskolą, suteiktą nekilnojamam turtui įsigyti, be to, pati pareiškėja nedeklaravo, kad nekilnojamas turtas įgytas už paskolintus pinigus, o nurodė kitus turto įsigijimo lėšų šaltinius, tai pareiškėjos pajamas ir išlaidas jie už 2003 m. pagrįstai apskaičiavo, remdamiesi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galiojusiomis mokestinio ginčo metu.

MAĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (1 d.). Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (2 d.).

Pagal Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (suderintų su finansų ministru 2004 m. gegužės 24 d.), 4 punktą įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas. Pagal Taisyklių 6.1 punktą, mokesčių administratorius, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą, konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas. Mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl mokesčio apskaičiavimo pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomos bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 p. Šiuo atveju sprendžiant iš VMI prie FM 2008 10 08 sprendimo Nr. 68-251 turinio, mokestis buvo apskaičiuotas pagal įvertinimą, remiantis Taisyklių nuostata, kad tai galima, kai mokesčių mokėtojas į mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, o mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas.

Dėl to, kad pareiškėja patikslino deklaraciją už 2003 m., mokesčių administratorius įvertino patikslintas deklaracijas ir nustatė, kad kiekvieną kartą teikiant deklaracijas buvo nurodomi skirtingi duomenys apie turimas pinigines lėšas, įsipareigojimus. Mokesčių administratorius surinko visą informaciją, patvirtintą juridinę galią turinčiais dokumentais, apie pareiškėjos šeimos 2003 metais patirtas išlaidas ir gautas pajamas, konstatavo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo pajamas 18 326,25 Lt. Dėl nustatytų prieštaravimų mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė Taisyklių 14 – 17 punktuose nustatytą išlaidų metodą. Daroma išvada, kad mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjos ir jos šeimos pajamas, pagrįstai atmetė pareiškėjos pateiktus 2006 metais surašytus asmenų paaiškinimus, kad šie asmenys šelpė pareiškėjos šeimą. Šie paaiškinimai neparemti jokiais įrodymais, pvz., kad konkretus asmuo mokėjo už pareiškėjos komunalines paslaugas. Tokie paaiškinimai negali atitikti tikrovės ir dėl to, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis Metinėje gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijoje deklaravo 21 000 Lt ne banko įstaigoje turimų lėšų 2002 metais (t. III, b. l. 2-5 ir 6-9). Taip pat ir 2006 01 27 pildytoje deklaracijoje už 2003 metus nurodytos piniginės lėšos – 31 000 Lt., už kurias pareiškėja aiškina pirkusi nekilnojamą turtą. Be to, pareiškėjos šeima naudojosi mokamomis kabelinės televizijos paslaugomis, interneto paslaugomis, buvo AB Lietuvos telekomas abonentas. Jeigu šeima naudojosi tokiomis ne pirmo būtinumo paslaugomis, dėl to patyrė gana dideles išlaidas, visiškai neįtikinamas yra teiginys, kad šią šeimą turėjo materialai remti Visagino gyventojai. T. y. visai nepagrįstas ir įtikinamai nemotyvuotas tampa pašalpos teikimo faktas. Be to, ši parama nebuvo deklaruota deklaracijoje už 2003 metus. Pareiškėja tikrinimo laikotarpiu buvo Visagino miesto savivaldybės tarybos narė, todėl pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 ir 4 straipsnius privalėjo deklaruoti (ir deklaravo) privačius interesus, tačiau Metinėje privačių interesų deklaracijoje nenurodė fizinių asmenų, iš kurių gavo paramą. Pareiškėja nepagrindė ir savo paaiškinimų, kad gavo pajamų iš savo ir sutuoktinio tėvų, gyvenančių Ukrainoje ir Baltarusijoje. Nepateikti įrodymai ir dėl to, kad 2003 metais pareiškėja gyveno ūkiškai ir augino gyvulius, paukščius, grūdines ir kitas kultūras. Be to, toks pareiškėjos aiškinimas prieštarauja jos paaiškinimui, kad jos šeimai buvo būtina pašalpa maisto produktais. Kadangi pareiškėjos paaiškinimai dėl paramos iš gyventojų gavimo, dėl gyvenimo ūkiškai yra prieštaringi, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, šie paaiškinimai pagrįstai buvo atmesti.

Mokesčių administratorius pagrįstai, įvertinęs tai, kad yra Taisyklių 4 p. nurodytas pagrindas, o tuo pačiu ir MAĮ 70 str. 1 d. nurodytas pagrindas, mokestį apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 str. 1 dalies nuostatomis.

Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratorius besąlyginai privalo atsižvelgti į sandorius, sudarytus tarp piliečių (šiuo atveju dėl paramos teikimo pareiškėjai), kurie atitinka Civilinio kodekso reikalavimus. Visų pirma, jokie sandoriai dėl paramos teikimo pareiškėjai 2003 metais nebuvo pateikti mokesčių administratoriui. Buvo pateikti tik asmenų paaiškinimai, rašyti 2006 metais. Nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų paramos teikimą 2003 metais (MGK byla, l. 39-47). Antra, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Mokesčių administratorius pateikė pagrįstus argumentus, kodėl nėra galimybės pripažinti, kad pareiškėjos nurodyti asmenys jai teikė paramą. Be to, šis ginčas yra dėl gyventojo pajamų mokesčio apskaičiavimo pareiškėjai. Tai reiškia, kad tokiems santykiams taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kokiu pagrindu mokestis apskaičiuotas, taikant MAĮ 70 str. nuostatas – pareiškėja į mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis. Ši aplinkybė leido mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą. Šiuo atveju nebuvo aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti MAĮ 69 straipsnio nuostatas, nes mokesčių administratorius, įvertinęs keletą aplinkybių (parama nedeklaruota, nebuvo poreikio teikti paramą pagal šeimos turimą turtą, nėra pateikta paramos teikimą patvirtinančių įrodymų, šeima nėra kreipusis dėl paramos į valstybės institucijas), padarė išvadą, kad tokia parama nebuvo teikiama iš viso.

Pareiškėja neginčija baudos ir delspinigių skaičiavimo. Nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai teisingai ir pagrįstai skaičiuoti vadovaujantis MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., o bauda nustatyta atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, mokesčio mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, t. y. pagrįstai skirtas baudos vidurkis pagal MAĮ 139 str. 1 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos T. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.