- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-873-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- O. V.
- Ieškovas
- V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-19578-728/201 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei O. V. dėl buto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. G. 2010-09-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės O. V. 50000 Lt dydžio kompensaciją už 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidžiant šią buto dalį atsakovės nuosavybėn bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę O. V. leisti ieškovei patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti šio buto vidutinės rinkos vertės nustatymą. Nurodė, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis 2 kambarių buto 49,89 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitos 2/3 dalis nurodyto buto priklauso atsakovei – ieškovės seseriai O. V.. Šiame bute iki 2009 m. lapkričio mėn. gyveno motina I. K., kuri 1/3 dalį buto padovanojo dar 1998 m. 2009-11-01 I. K. mirė. Motinos bute gyveno jos buvęs sutuoktinis K. K. bei atsakovės sutuoktinis L. V.. Po motinos mirties ieškovė negali patekti į butą, atsakovė neduoda atsarginių raktų, nors mokėdavo už visus komunalinius mokesčius, kurie priklausydavo pagal jai priklausančią dalį. Butas yra 2 kambarių, natūra atidalinti ieškovei ir atsakovei priklausančių dalių be neproporcingos žalos butui neįmanoma. Pagal ieškovei nuosavybės teise priklausančią 1/3 buto dalį, jai priklausytų 16,63 kv. m bendro buto ploto arba 10 kv. m. buto gyvenamojo ploto. Šiai dienai viso buto vidutinė rinkos vertė sudaro 150000 Lt. Įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovė ginčo bute negyvena ir kad sumokėjusi kompensaciją ieškovei ji galėtų disponuoti visu butu, iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydis sudarytų 1/3 dal viso buto vidutinės rinkos vertės , t.y. 50000 Lt. Siekiant teisingai išspręsti ginčą, priimti teisingą sprendimą bei jį įvykdyti, būtina nustatyti buto vidutinę rinkos vertę, o tam būtina patekti į butą. Ieškovė patekti į butą negali, todėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę (LR CK 4.80 str. 2 d., 4.76 str., LR CPK 135 str., 145 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė O. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės O. V. 25000 Lt dydžio kompensaciją ieškovės V. G. naudai už 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidžiant šią buto dalį atsakovės nuosavybėn, priteisti iš ieškovės V. G. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendraturčiai įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Atsakovės vardu Valstybės įmonės Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2/3 dalys į 49,89 kv. m. bendro ploto butą (duomenys neskelbtini). 1/3 buto dalį atsakovei perleido sesuo M. P. su sąlyga išlaikyti ją iki gyvos galvos. Atsakovė niekada netrukdė ieškovei naudotis butu pagal paskirtį. Ieškovei V. G. buvo duoti raktai nuo buto (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė juos pametė ir dėl savo kaltės negali patekti į butą. Atsakovė sutinka, kad ieškovė perleistų savo nuosavybės teisę į 1/3 buto dalį atsakovei, tačiau nesutinka, kad butų priteistą 50000 Lt dydžio piniginė kompensacija. 25000 Lt kompensacijos priteisimas ieškovei atitiktų proporcingumo principą bei užtikrintų bendraturčių interesų pusiausvyrą (LR CK 1.5 str., 4.75 str., 4.80 str., LR CPK 142 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė V. G. pateikė dubliką, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad ieškovė buto raktų niekada neturėjo, nes jų nereikėjo, kol bute gyveno ieškovės motina. Atsakovė savo nuosavybės teisės atsiradimą kildina iš sandorio, kurį sudarė neveiksniu pripažintas asmuo. Toks sandoris negalioja. Kaip matyti iš 1993-02-13 teismo sprendimo, O. V., sudarydama sandorį, žinojo, kad M. P. yra pripažinta neveiksnia, nes byla inicijuota pačios atsakovės. Ieškovė nesutinka su 25000 Lt kompensaciją už 1/3 buto dalį. Ieškovė pageidauja, kad buto įvertinimą atliktų kvalifikuota įmonė UAB „Impeksservis“, kuri nekilnojamojo turto vertinimo srityje dirba daugiau kaip 15 metų. Vertinant aplinkybes, kuriomis atsakovė įgijo ginčo buto dalį bei dviprasmišką atsakovės elgesį iki bylos iškėlimo, yra pagrindas manyti, kad kils grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (LR CPK 15 str. 1 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-13 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl O. V. priklausančių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalių nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas konstatavo, kad pritaikius minėtą apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, todėl padarė išvadą, kad ieškovo prašymas turi būti tenkinamas. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 50000 Lt yra ženkli. Ginčas yra susijęs su nekilnojamuoju daiktu, kurio perleidimas ar įkeitimas tretiesiems asmenims galėtų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba galėtų jį padaryti neįmanomu įvykdyti (LR CPK 144 str., 145 str.1 d. 1 p., 3 p., 148 str., 151 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė O. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis neatitinka civilinio proceso įstatymo reikalavimų, reguliuojančiu teismo sprendimų bei nutarčių turinį, kadangi šios nutarties aprašomoji bei rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai. Aprašomojoje dalyje teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl UAB „Feranta“ degalinės, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės ir įkeitimo draudimo, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taikė kitas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl O. V. priklausančių buto (duomenys neskelbtini), 2/3 dalių nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Atsiliepimas
Ieškovė V. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių esminių motyvų ar procesinių normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti nutartį. Atsakovės nurodomos procesinės normos negali sudaryti pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, rašymo apsirikimo ištaisymas nutarties iš esmės nekeistų (LR CPK 7 str. 2 d., 276 str. 2 d.).
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Tai, kad byloje yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal byloje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog apeliantė nenurodė jokių esminių motyvų ar procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos nutartį. Tai, kad apeliantei nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.
Apeliantės O. V. atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo rašymo apsirikimo nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui šalyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neužkirto kelio atsakovei pasinaudoti apeliacijos teise, siekiant įgyvendinti savo procesines teises, tuo patikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė: „atsakovas gera valia atsisako mokėti baudą, teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl UAB „Feranta“ degalinės (pastato - operatorinės), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teises teisės perleidimo ir įkeitimo draudimo“, vietoj „laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl O. V. priklausančių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalų nuosavybės teisės perleidimo draudimo“, laikytina rašymo apsirikimu, kurį gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga pakeisti motyvuojamosios dalies argumentus taip: vietoj „...atsakovas gera valia atsisako mokėti baudą, teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl UAB „Feranta“ degalinės (pastato - operatorinės), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises teisės perleidimo ir įkeitimo draudimo“ nurodyti „teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl O. V. priklausančių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalių nuosavybės teisės perleidimo draudimo.“ Tai, kad yra pakeista dalis nutarties motyvų, ištaisant aiškius rašymo apsirikimus, kurie nekeičia nutarties esmės, nereiškia apeliantės padėties pabloginimo, nes tokiu būdu užtikrinamas teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas procese, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, be to, rezoliucinėje dalyje duomenys dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyti teisingai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą, įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pareikštus reikalavimus nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai (LR CK 1.5 str., CPK 7 str., 144 str. –148 str., 276 str., 302 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atmetus atskirąjį skundą, atsakovė turi atlyginti valstybei 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 70) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 1 d., 92 str., 96 str., 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės O. V. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.