- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-31
- Bylos Nr.
- N-62-420-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingos (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Tauragės rajono Policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Tauragės rajono Policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu P. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 3 d. ir 134 str. numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas subendrintąja nuobauda - 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. P. K. apkaltintas tuo, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 70 p., 240 p. numatytus reikalavimus ir draudimus, 2005 m. kovo 25 d., apie 8 val., Tauragėje, Stoties gatvėje, vairavo lengvąjį automobilį neblaivus ir vengė būti patikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka, ar nėra neblaivus bei važiavo neužsisegęs saugos diržo.
Šalies argumentai
P. K. kaip pareiškėjas, nesutikęs su policijos nutarimu dėl jo nubaudimo, kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame nurodė, kad policijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl prašė nutarimą panaikinti, nes jis nepadaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Buvo tvirtinama, kad nevengė patikrinimo medicininės apžiūros metu.
Apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo skundo argumentus konstatavo, kad skundas tenkintinas iš dalies. Nurodė, kad nors nubaustasis asmuo prašo panaikinti visą skundžiamą nutarimą, tačiau, kad jo kaltė dėl ATPK 134 str. numatytojo administracinio teisės pažeidimo (važiavo neprisisegęs saugos diržo) padarymo nekelia abejonių. Paskirta tinkama nuobauda, todėl ši skundo dalis netenkintina, nes nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimo dalį.
Kita policijos nutarimo dalis – dėl paskyrimo 2500 litų baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams už ATPK 126 str. 3 d. numatyto padarymą – panaikinta ir ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis nutraukta. Nutartyje nurodyta, kad vairuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsena nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 nutarimu Nr. 92 patvirtintą tvarką (toliau - tvarka). Pagal surinktų įrodymų visumą pripažinta, kad neįrodyta, jog P. K. pažeidė KET 70 punkte numatytą draudimą ir padarė ATPK 126 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apklausiama liudytoja gydytoja J. M. , atlikusi medicininį patikrinimą, patvirtino, kad jai pakako klinikinių duomenų apsispęsti dėl tiriamojo asmens blaivumo būsenos, todėl ji neatliko alkoholio koncentracijos kraujyje ir šlapime tyrimų. Ji taip pat nurodė, kad išvados pagrįstumui neturėjo įtakos ta aplinkybė, kad P. K. atsisakė testavimo prietaisu. Nors buvo atlikta ekspertizė, tačiau jos dokumente vartojama sąvoka kaip dalinis vengimas patikrinimo, nenumatyta nei Tvarkoje, nei Kelių eismo taisyklėse, nei ATPK 126 str. 3 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad tiriamojo asmens veiksmų vertinimas, neatitinkantis teisės aktuose išdėstytų sąvokų, negali būti pripažinta tinkamu įrodymu. Pažymėti ir kiti akto išvadų teiginiai, neatitinkantys teisėje įprastų vertinimo kriterijų, akcentuota, jog medicininės apžiūros išvadas peržiūri Teismo psichiatrijos centro gydytojų psichiatrų komisija, o ne vienas gydytojas psichiatras ekspertas. Asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Visos abejonės dėl padarytos veikos ir asmens kaltės įrodymų vertintinos apkaltintojo asmens naudai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apelianto nuomone, apygardos administracinio teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Pažymėta, kad pareigūnams bendraujant su automobilio vairuotoju buvo įtarta, jog jis neblaivus, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, o kadangi tai padaryti jis atsisakė, todėl buvo pristatytas į ligoninę. Gydytojas nepilnai atlikdamas testavimą, surašė Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kurio išvadoje nurodė, kad P. K. blaivus pagal klinikinius požymius. Po to policijos komisariatas kreipėsi į Valstybinę teismo psichiatrijos ir narkologijos komisiją, iš kurios buvo gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad medicininė apžiūra atlikta gan paviršutiniškai, aktas surašytas neinformatyviai ir užpildytas nesilaikant nustatytų reikalavimų ir todėl išvada, kad blaivus, duota nepagrįstai. Po apygardos administracinis teismo posėdžio, kur buvo konstatuota, kad turėjo būti pateikti kitokie klausimai, rajono Policijos Komisariatas pakartotinai kreipėsi į Teismo psichiatrijos centro gydytojų psichiatrų komisiją dėl medicininės apžiūros akto išvados peržiūrėjimo. Gautas psichiatrijos komisijos specialisto tyrimo dokumentas su išvada, kad P. K. vengė neblaivumo patikrinimo ir tikslaus girtumo laipsnio nustatymo, jog buvo neblaivus. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, Tvarką aiškino kūrybiškai, neatsižvelgdamas į tai kad joje tiksliai nurodoma medicininės apžiūros atlikimo eiga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad atsisakymas duoti tyrimui kraują (medicininės apžiūros akto 21 punktas) negali būti vertinamas vengimu medicininės apžiūros, nes gydytojo, dariusio medicininę apžiūrą išvada buvo, jog tiriamas asmuo yra blaivus, todėl nebuvo prasmės duoti kraujo, yra neteisus, kadangi Tvarkos 38 punkte nurodoma, kad alkoholio koncentracija kraujyje arba šlapime įvertinant neblaivumo (girtumo) būseną turi būti tiriama tik tuomet, jeigu nepakanka klinikinių simptomų neblaivumo (girtumo) nustatymui. Klinikinių požymių dažniausiai nebūna, kai svaigimą keičia blaivėjimas. P. K. medicininės apžiūros metu pripažino, kad 2005 m. kovo 24 d., 16 val. išgėrė l litrą alaus, todėl manoma, kad atsisakydamas duoti kraujo, jis vengė medicininės apžiūros. Manoma, kad gydytojui nepakako klinikinių požymių neblaivumui (girtumui) nustatyti. Teismo teiginys, kad gydytojui pakako klinikinių duomenų apsispręsti dėl tiriamojo asmens blaivumo būsenos, o tiriamajam duoti kraują pasiūlė tik dėl to, kad jautė iš policijos pareigūnų nepasitikėjimą taip pat laikytinas neteisingu. Teismas, kritikuodamas eksperto teiginį dėl dalinio vengimo, neatsižvelgė į tai, kad šis teiginys buvo panaudotas tik aiškinamojoje specialisto išvados dalyje. Tiksli ir konkreti eksperto išvada, kad P. K. vengė neblaivumo patikrinimo ir tikslaus girtumo laipsnio nustatymo. Teigiama, kad teismas neteisingai nurodė, jog pažeistas Tvarkos 51 punktas, nes medicininės apžiūros aktas buvo peržiūrėtas Teismo psichiatrijos centro gydytojų psichiatrų komisijos, kuri pateikė specialisto tyrimo išvadą patvirtintą Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos antspaudu. Todėl prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Atsiliepimas
P. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą ir Tauragės rajono Policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti, apelianto teiginiai jau buvo nagrinėti ir liudytojų parodymais paneigti apygardos administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal rajono policijos komisariato pareigūno 2005 m. kovo 25 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame buvo inkriminuoti ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 134 str. numatyti pažeidimai. Tauragės rajono Policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio 2005 m. birželio 9 d. nutarimu P. K. už šių pažeidimų padarymą buvo nubaustas 2250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal nubaustojo asmens skundą, 2005 m. liepos 7 d. nutartimi eismo priežiūros poskyrio 2005 m. birželio 9 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, kad būtų tinkamai kvalifikuoti padaryti teises pažeidimai. Teismas taip pat pripažino, kad pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas neišsamiai. Buvo nurodyta, kad pagal incidento aplinkybes veika turėjo būti kvalifikuojama ne kaip ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, o pagal ATPK 126 str. 3 d. dispoziciją. Akcentuota, kad policija su tinkamais klausimais turi pakartotinai kreiptis į Teismo psichiatrijos centro gydytojų psichiatrų komisiją dėl medicininės išvados.
Kaip matyti, ir po papildomo incidento aplinkybių tyrimo nebuvo pašalinti neaiškumai dėl pagrindinio kaltinimo, kad apeliantas vairavo automobilį neblaivus ir vengė patikrinimo, nes nėra tinkamų būtinų įrodymų, kaip nurodyta apskųstoje apygardos administracinio teismo nutartyje. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nutarties apibendrintomis išvadomis, tačiau jos teisiniais argumentais, nors ir operuojama norminių aktų nuostatomis, nepaneigiamos. Teismo nutartis atitinka jai keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti apygardos administracinio teismo nutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors pareiškėjas pripažino, kad buvo išgėręs alaus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo girtumą, išskyrus administraciniame teisės pažeidimo byloje esančius pažymėjimus, kurie nepagrįsti materialiais duomenimis. Todėl, kada nenustatytas girtumo laipsnis, negali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes vairuotojo sustabdymo metu jo girtumas galėjo neviršyti leistinos ribos. Apelianto nurodytoji situacija negali būti traktuojama kaip vengimas medicininio patikrinimo. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, patraukusiai asmenį administracinei atsakomybėn. Neužtenka, nežiūrint kiek jie realūs, policijos pareigūnų įtarimų ir spėjimų pagal sustabdytojo vairuotojo elgesį, kad jis neblaivus ir vengia patikrinimo. Pagrįstai apygardos administracinio teismo nutartyje pripažinta, kad nėra būtiniausių, nekeliančių abejonių, dokumentų. Tikėtinomis išvadomis negali būti grindžiamas kaltinimas ir, tuo labiau, priimamas apkaltinamasis nutarimas. Teisingai nutartyje pažymėta, kad visos abejonės dėl padarytos veikos ir asmens kaltės įrodymų vertintinos apkaltintojo asmens naudai.
Beje, byloje pastebimi ir tokie trūkumai, dėl kurių nesiskundžiama, tačiau į juos būtina atkreipti dėmesį ir jų nekartoti. Komisariato pareigūnas, surašydamas 2005 m. rugsėjo 9 d. naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenurodė, kad tai pakartotinis dokumentas ir neaišku koks likimas ankstesniojo protokolo, nes nėra duomenų, jog 2005 m. kovo 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų panaikintas ar pan. Kadangi įstatymas nenustatė šios procedūros tvarkos, tai ji gali būti įvairi. Naujajame protokole nėra apkaltintojo asmens paaiškinimo dėl naujai inkriminuotų pažeidimų. Yra tik parašas, iš kurio neaišku, ar jis sutiko su kaltinimais ir nenorėjo paaiškinti, ar jam tokia teisė nebuvo užtikrinta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 1 p.,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, Tauragės rajono Policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.