Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylą M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2014-06-25, apie 18.20 val., Vilniuje, Sietyno g. prie 23-io namo, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, elgėsi neatsargiai, atsitrenkė į gale stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadinos abu automobilius, eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 9, 132, 234 punktų reikalavimus bei padarė LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

M. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad birželio 25 d. Vilniuje Sietyno g. ties 23 namu apie 18.20 val. važiuodamas atbuline eiga šiek tiek kliudė VW Golf. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo automobilius, nepastebėjo akivaizdžių įbrėžimų, įlenkimų, nes tiek jo automobilis, tiek VW Golf turėjo nežymių apibraižymų ir bei abu automobiliai buvo purvini. Apžiūrėjęs abu automobilius nepastebėjo žalos padarinių, todėl išvažiavo iš kiemo. Mano, kad VW Golf vairuotojas galėjo pažeisti KET, nes protokole nieko nėra rašoma. 155 p. 6 d. nurodo, kad sustoti draudžiama ant pėsčiųjų perėjos, dviračio tako, taip pat arčiau 5 m. prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar dviračių taku, nes ten kerta pėsčiųjų takas. Parodžius eismo įvykio schemą (6 b.l.), pastarasis paaiškino, kad kiemas toks: jo automobilis stovėjo, tada yra šaligatvis, tada parkavimo vieta, ten yra įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą. Policijos nubraižytoje schemoje nėra atstumų. 155 p. 7 p. numatyta, kad tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinio ženklinimo linijos, t.y. bortelio yra mažesnis atstumas nei 3 metrai. Tarp bortelių, mano, kad yra tikrai mažiau nei 3 metrai. Jis nepamatavo, bet taip mano. Pagal 155 p. 5 p. 10 pp. Kai VW Golf stovėjo ant įvažiavimo, tai jam trukdė. Buvo per maža vietos pravažiuoti. Jo automobilio Toyota Avensis, platumo nenurodys. Jo automobilis stovėjo prie konteinerių. Lygiagrečiai prie linijos ir jis atbuline eiga važiavo. Gale stovėjo mašinos, tai šiek tiek kampu kliudė. Kito automobilio stovėjimo vieta teisingai nubraižyta schemoje. Kliudė bamperiu kito automobilio galinį bamperį. Automobilis stovėjo pravažiavime, kuris skirtas automobiliams pravažiuoti. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tai neturėjau jokių ketinimų, nes jo automobilio technikinė apžiūra, tiek civilinis draudimas, tiek „Kasko“ yra galiojantis. Ten gyvena jo pusseserė, ji kraustėsi į kitą butą, jos daiktus padėjo pervežti į kitą butą. Sužinojęs, kad buvo iškviesta policija jis valandos bėgyje nuvyko į policiją, kodėl taip buvo ir parašyti pasiaiškinimą. Išvažiavau iš įvykio vietos, nes išlipęs apžiūrėjo tiek savo automobilį, tiek kitą. Jo automobilis nėra apgadintas, jis mechaniškai daug nubraižytas, nes ne vienas su juo važinėjęs, tai yra darbo automobilis, jis yra 2008 m., tai įmonės mašina. Prieš tai dirbęs asmuo su ja važinėjo ir turėjęs ne vieną eismo įvykį. Darbdavys leidžia eksploatuoti automobilį. Ofisus turi ir Vilniuje, ir Kaune, tai tenka važinėt per visą Lietuvą pas klientus. Jis išlipęs nepastebėjo nei ant savo, nei ant kito automobilio žalos, bamperiniai buvo purvini. Stuktelėjimo nepajautė, tik pamatė, kad kitas automobilis labai arti ir smūgio nepajuto. Savo automobilį buvo atvaręs į kelių policiją, ten viską matavo. Ant kito automobilio buvo daug apibraižymu, todėl nemano, kad vienu prisilietimu visas bamperis buvo apibraižytas. Bamperis buvo nešvarus ir nepamatė jokių padarinių, todėl išvažiavo. Bakstelėjimo nepajuto. Schemą teisingai nubraižė. Kai atvažiavo nematė policijos. Nepastebėjo ir garso negirdėjau. Kadangi apgadinimų nepastebėjo ir išvažiavo. Tiek jo, tiek kito automobilio galai buvo purvini. Kaip ir minėjo, mergina yra jos pusserė. Važiavo į Aguonų g. Jos į ėsimo įvykio vietą nesiuntė. Pakeliui ją paleido, o ji pamačiusi pareigūnus, pasiteiravo kas nutiko. Tik išklausius pareigūno paaiškinimus, suprato, kad automobilis Toyota stovėjo nepažeisdamas KET. Sūsidūrimas įvyko, nes važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo kito automobilio. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad automobilis Toyota labai arti, todėl išlipo pažiūrėti ar atsirėmė. Vairuoja 2 metus. Už KET nebaustas. Neatsimena, kad baustas už gatvės perėjimą ne vietoje, gal labai seniai buvo.

Nukentėjusysis G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudimo išmokos negavo, nes neryškus nubrėžimas. Žalos dydžio nežino. Jam žala padaryta, tik ji draudimo įmonės neįvertinta. Bamperį reikia nudažyti, dažymas kainuoja apie 200 Lt. Tikslios sumos reikia klausti specialistų.

Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmens nepažįsta, Jakuntavičiaus irgi nepažįsta. Gyvena Blindžių g. 20. Atvežė tą dieną siuntą į Sietyno g., pasistatė automobilį ir kol iškrovė siuntas, išgirdo kaip susidūrė automobiliai. Iškišo galvą ir pamatė Toyotą susidūrusį į VW Golf. Matė kaip į Avensis automobilį dėjosi vyras ir moteris. Jis pasiėmęs siuntą paskambino į domofoną ir išgirdo kaip susidūrė automobiliai, bumbtelėjo, tada apsidairė ir pamatė, kad automobilis Avensis įvažiavo į stovintį VW Golf. Avensis atbulai važiavo, o Golf buvo priparkuotas. Pagal nubraižytą schemą, tai jo automobilis didesnis už Avensis ir jam nekliudė Golf. Tikrai automobilis Golf niekam nekliudė. Yra šaligatvis, truputį vejos ir aikštelė. Jei jam nepatiko kaip Golf priparkuotas, galėjo išsikviesti pareigūnus. Avensis buvo labiau į dešinį kampą atsirėmęs, Golf bamperis buvo atšokęs nuo laikiklio. Avensis vairuotojas vyras, abu ir vyras ir moteris išlipo pažiūrėt apgadinimus ir savo, ir Golf automobilį. Jis pakilo laiptais iki laiptinės, jam atidarė duris ir jis užėjo į laiptinę, tačiau matė kaip jie nuvažiavo. Jis nunešęs siuntą privažiavo prie Golf automobilio, pažiūrėjo, kad apgadinta. Buvo švieži apgadinimai. Matėsi, kad apgadinimas šviežias, buvo nubrozdinimas ir atšokęs bamperis dešinės pusės. Kai skambino pareigūnams, buvo dar kaimynas kažkoks, jis irgi įsidėmėjo numerį. Laukė policijos ir kaip tik išėjo savininkas, tai jis liko vienas, o jis išvežė siuntą. Atvažiavo po 20 minučių ir surašė pareiškimus. Jiems berašant pareiškimus, tas automobilis Avensis grįžo prie kito įvažiavimo, išleido moteriškę, jai pasakė, kad gali kviesti vairuotoją, ji atsakė, kad ten nieko nėra. Tai reiškia, kad jie buvo išlipę pasižiūrėt. Jis jai pasakė nueiti ir pasižiūrėti, ji nuėjo pažiūrėti, policininkai, savininkas buvo ir bandė skambinti. Tada pareigūnai pasakė, kad gali važiuot į Mėnulio komisariatą. Automobilis privažiavo prie kito įvažiavimo ir išvažiavo. Pareigūnai nelinkę laukt kada atvažiuos. Nubrozdinimai matėsi ir matėsi, kad švieži yra.

Liudytojas D. N. teismo posėdžio paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje specialistu. Tiria eismo įvykius. Įvykio neprisimena.

Parodžius Transporto priemonės techninės apžiūros aktus (b.l. 19-20), pastarasis paaiškino, kad šiuos aktus surašė jis. Jis surašomas apžiūrint automobilį ir nustatant apgadinimus. Šie aktai surašyti VW Golf ir Toyota Avensis automobiliams. Apžiūra atlikta kelių policijos valdybos aikštelėje, Mėnulio g. 11, Vilnius. Papildomus duomenis apie eismo įvykį pildo patruliai. Šioje byloje matyti, kad pasišalinęs automobilis yra Toyota Avensis. Sprendžia iš to, kad VW vairuotojo duomenys suvesti, o Toyotos ne. VW Golf apgadintas užpakalinis bamperis dešinėje pusėje. Tai matosi nuotraukose. Toyota automobiliui ties viduriu matosi nubraukimas per bamperį. Sugretinus automobilius, nubrozdinimai sutampa. Pagal galimą eismo įvykio padarymo mechanizmą, tai VW automobiliui apgadinimas yra kampe. Apgadinimas gali būti padaromas, jei automobilis yra išsikišęs. Apgadinimas padarytas susukant vairą. Dažų likučių nebuvo, buvo tik apgadinimai. Jie matėsi akivaizdžiai. Apgadinimai sulyginti, atitiko vieni kitus. Negali pasakyti ar proceso dalyviai matė ir jautė apgadinimus. Esant panašiai situacijai, vairuotojas neatleidžiamas nuo atsakomybės, jei kitas automobilis stovi neleistinai pastatytas. Vertinama pagal pažeidimą, net jei ir kitas automobilis stovi netinkamai. Įvykio vietoje surašomas protokolas, jei pakanka įrodymų. Negali komentuoti kolegos darbo. Greičiausiai, jam užteko įrodymų protokolui surašyti.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei nukentėjusiojo, nei M. K. nepažįsta. Bylos aplinkybių neprisimena.

Pagarsinus liudytojo surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, pastarasis paaiškino, kad atvyko į Sietyno gatvę dėl eismo įvykio. Pagal liudytojo paaiškinimus vienas automobilis atsitrenkė į kitą ir pasišalino. Įvykio vietoje rado vieną apgadintą automobilį ir liudytoją. Jis paliudijo, kad vairuotojas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus ir išvažiavo iš įvykio vietos. Neprisimena, kurį automobilį rado įvykio vietoje. Jam buvo padaryti maži apgadinimai, jų vietos negali nurodyti. Nebuvo stipriai deformuotas kėbulas, nebuvo sudužusių detalių, buvo įbrėžimas ar nedidelis įlenkimas.

Parodžius eismo įvykio schemą, pastarasis paaiškino, kad schemą braižė kolega, ne jis. Turi būti papildomi duomenys, iš kurių matyti apgadinimai. Schemoje užbraižytas plotas - plotas, kuriame eismas nevyksta (pvz. žolynas, vaikų žaidimų aikštelė ir pan.). Pravažiavimas turi būti laisvas apie 3,5 m. Braižant schemą laikomasi mastelio, bet šioje schemoje nėra nurodytas mastelis. Paprastai 1 langelis – 1 metras. Automobilis Toyota stovėjo nepažeidžiant KET. Kadangi iš eismo įvykio vietos pasišalino vienas automobilis, visa bylos medžiaga buvo perduota paieškos skyriui. Nėra praktikos, kad jie aprašinėtu apgadinimų pobūdį įvykio vietoje. Jei techninės galimybės leidžia, tai padaro. Šiuo atveju galimybės nebuvo. Abejonių dėl kaltininko nekilo, nes apgadinimų aukštis buvo tame pačiame lygyje, sutapo ir pobūdis (abu automobiliai apgadinti lengvai). M. K. pasakė, kad atvyko dėl eismo įvykio. Dar bebūnant eismo įvykio vietoje priėjo mergina ir pasiteiravo, kas atsitiko. Jie pasiteiravo, kodėl ji domisi. Ji atsakė, kad galbūt jos vaikinas padarė eismo įvykį. Jie liepė paskambinti M. K. ir atvykti į Kelių policijos valdybą. Ten buvo apžiūrėtas automobilis ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neprisimena, ką M. K. tada sakė. Jis davė paaiškinimus, jie turi būti prie bylos.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje M. K. pripažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Iš esmės paaiškino, jog protokole nurodytu laiku, vietoje vairavo automobilį Toyota. Kaip vėliau paaiškėjo policijos įstaigoje, jis, važiuodamas atbulas, savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į protokole nurodytą stovintį automobilį. Be to, kontakto jo vairuojamo automobilio su minėtu stovinčiu automobiliu jis nepajuto, automobilių susidūrimo metu esminio, aiškaus garso nebuvo. Neneigė, jog jis po automobilių susidūrimo išlipo iš savo automobilio apžiūrėti.

Teisme apklaustas liudytojas P. B. iš esmės paaiškino, kad jis protokole nurodytu laiku, vietoje matė, kaip automobilis Toyota atbulai važiuodamas atsitrenkė į automobilį VW Golf, kuris buvo priparkuotas bei išgirdo minėtų automobilių susidūrimo garsą. Avensis buvo labiau į dešinį kampą atsirėmęs, Golf bamperis buvo atšokęs nuo laikiklio. Avensis vairuotojas vyras, abu ir vyras ir moteris išlipo pažiūrėt apgadinimus ir savo, ir Golf automobilį. Jis pakilo laiptais iki laiptinės, jam atidarė duris ir jis užėjo į laiptinę, tačiau matė kaip jie nuvažiavo. Jis nunešęs siuntą privažiavo prie Golf automobilio, pažiūrėjo, kad apgadinta. Buvo švieži apgadinimai.

Ištyręs, įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę. Todėl jis administracine tvarka baustinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

M. K. administracine tvarka kaltinamas už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeidė KET reikalavimus. Teisme M. K. prieštaravo, jog sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

KET 231.4 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 234 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. KET 234 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

M. K. pripžindamas, kad policiji nepranešė, neigia tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad nesuvokė, jog padarė autoįvykį ir iš jo pasitraukė. Šį M. K. argumentą teismas pripažįsta nepagrįstu, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad jis suprato, jog padarė autoįvykį.

Liudytojas P. B. patvirtino, kad išgirdo kaip susidūrė automobiliai, bumbtelėjo pamatė, kad automobilis Avensis įvažiavo į stovintį VW Golf. Avensis atbulai važiavo, o Golf buvo priparkuotas. Automobilis Golf niekam nekliudė. Avensis automobilio vairuotojas vyras, bei buvusi moteris išlipo pažiūrėt automobilių apgadinimus. Matė kaip jie apžiūrėję išvažiavo. Atvykus policijos pareigūnams bei berašant pareiškimus, automobilis Avensis grįžo prie kito įvažiavimo, išleido moterį, kuri buvo priėjusi prie policijos pareigūnų ir domėjosi kas įvyko.

Liudytojas D. N. patvirtino, kad automobilių pžiūra atlikta kelių policijos valdybos aikštelėje. Pasišalinęs automobilis yra Toyota Avensis. VW Golf apgadintas užpakalinis bamperis dešinėje pusėje. Toyota automobiliui ties viduriu matosi nubraukimas per bamperį. Sugretinus automobilius, nubrozdinimai sutampa. Pagal galimą eismo įvykio padarymo mechanizmą, tai VW automobiliui apgadinimas yra kampe. Apgadinimas gali būti padaromas, jei automobilis yra išsikišęs. Apgadinimas padarytas susukant vairą. Apgadinimai matėsi akivaizdžiai. Apgadinimai sulyginti, atitiko vieni kitus.

Liudytojas M. M. patvirtino, kad įvykio vietoje rado vieną apgadintą automobilį ir liudytoją P. B., kuris patvirtino, kad vairuotojas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus ir išvažiavo iš įvykio vietos. Automobilui VW Golf buvo padaryti apgadinimai. Nebuvo stipriai deformuotas kėbulas, nebuvo sudužusių detalių, buvo įbrėžimas ar nedidelis įlenkimas. Schemoje užbraižytas plotas - plotas, kuriame eismas nevyksta. Pravažiavimas turi būti laisvas apie 3,5 m. Automobilis Toyota stovėjo nepažeidžiant KET. Abejonių dėl kaltininko nekilo, nes apgadinimų aukštis buvo tame pačiame lygyje, sutapo ir pobūdis (abu automobiliai apgadinti lengvai). Esant eismo įvykio vietoje priėjo mergina ir pasiteiravo, kas atsitiko. Jie pasiteiravo, kodėl ji domisi. Ji atsakė, kad galbūt jos vaikinas padarė eismo įvykį. Jie liepė paskambinti M. K. ir atvykti į Kelių policijos valdybą.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas atmeta M. K. iškeltas versijas, kad jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuvokė, kad automobilis VW Golf stovėjo neleistinoje vietoje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo M. K. veikoje yra tyčia. Pagal visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad M. K. vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į gale stovintį automobilį ir jį apgadino bei jautė kontaktą su kitu automobiliu, o ti patvirtina, kad jis jis su keleive buvo išlipęs iš automobilio, matė padarytus apgadinimus, neiškvietė policijos pareigūnų ir išvažiavo iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad jis grįžo atgal, kadangi išleido kartu su juo buvusią keleivę, kuri priėjusi prie policijos pareigūnų pasiteiravo kas nutikę, kad gali būti, kad jos vaikinas padarė įvykį. Jo iškelta versija, kad automobilis buvo purvinas, nesimatė jokių sugadinimų bei tai, kad automobilis VW Golf pastatytas neleistinoje vietoje paneigti liudytojų parodymais ir laikoma kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Be išsamių, nuoseklių liudytojų P. B., D. N., M. M. teisme duotų paaiškinimų, M. K. kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l.3,5), eismo įvykio schema (b.l.6), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b.l.19-20),fotelentele (b.l. 21-22). Šiais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina protokole nurodytas automobilio Renault Espace apgadinimo aplinkybes. Todėl šie yra M. K. kaltės įrodymai.

Ištyręs, įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Todėl jis administracine tvarka baustinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 250 str. 1 p., teisėja

nutarė:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias M. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą-3000 LT (trijų tūkstančių litų) (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.