Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-01-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-3-334/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-04
Bylos Nr.
AN2-3-334/2023
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00028-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Švitinienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. P.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-3-334/2023
Proceso Nr. 4-37-3-00028-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo R. B. 2022 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) G. P. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje padarymą, subendrinus nuobaudas, paskirta 800 Eur bauda (baudos mokėjimas išdėstytas 16 mėnesių laikotarpiui) bei paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. gegužės 8 d. 15.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, 2022 m. gegužės 8 d. apie 15.59 val. nustatytas 0,61 prom. neblaivumas, antru pūtimu – 2022 m. gegužės 8 d. apie 16.17 val., nustatytas 0,56 prom. neblaivumas. Automobiliui neatlikta techninė apžiūra. Protokole nurodoma, kad šiais savo veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, G. P. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, tačiau to paties teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi G. P. skundas netenkintas, o Institucijos Nutarimas paliktas galioti nepakeistu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinių pažeidimų, dėl kurių yra nubaustas, jis nepadarė, t. y. jis apsiimdamas pažįstamo kaltę policijos pareigūnams pasakė, kad vairavo automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš tikro jis tik sėdėjo šiame automobilyje kaip keleivis, o iš tikro automobilį aptariamu laiku vairavo A. K.. A. K. jo paprašė apsiimti kaltę, nes buvo labiau girtas, žadėjo, kad už jam paskirtą piniginę baudą sumokės, todėl iki prieinant policijos pareigūnams jie susikeitė vietomis ir jis sėdo už vairo, tačiau A. K. dabar nebenori mokėti, todėl ir jam nebėra jokio pagrindo ir noro dangstyti tikrąjį pažeidėją.

3.2. Anot apelianto, šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir policijos pareigūnas V. B., kuris nurodė girdėjęs kalbas iš automobilio savininko (D. P.) apie susidariusią skolą tarp G. P. ir A. K. dėl galimo susikeitimo vairuoti. Tačiau teismas D. P. neapklausė, o policijos pareigūno V. B. parodymus laikė neinformatyviais ir padarė klaidingas išvadas dėl neva tarp šių asmenų susidariusią konfliktinę situaciją, dėl kurios G. P. turi interesą apkalbėti A. K..

3.3. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė tuo, kad apeliantas ne kartą yra baustas ANK tvarka, todėl gerai žinodamas gręsiančių sankcijų griežtumą prisipažino pirminiuose tyrimo veiksmuose ir toks prisipažinimas laikytas kaip jo kaltę grindžiantis.

3.4. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepagrįstai jo kaltę grindė trijų policijos pareigūnų parodymais, teigiant, kad pastarieji įsitikinę, jog automobilį vairavo G. P.. Šie liudytojai tik pagal savo vidinį subjektyvų išsivaizdavimą manė, kad nebuvo galimybės taip greitai, kaip jie priėjo prie vairuotojo, susikeisti tikrajam vairuotojui su šalia sėdėjusiu keleiviu, tačiau pareigūnų išsakyti argumentai nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl negalėjimo susikeisti yra paneigtos. Antai, laiko susikeisti vairuotojui su keleiviu buvo pakankamai, nes pareigūnai iki sustojus tarnybiniam automobiliui priėjo prie vairuotojo pusės durelių buvo praėję apie 10-15 sekundžių. Toks laikas yra pakankamas realiai susikeisti, juolab įvertinus ir tai, kad susikeitime dalyvavę asmenys yra nestambūs, pavyzdžiui, G. P. yra 160 cm ūgio, 58 kg svorio, automobilis yra krovininio tipo, tarp keleivio ir vairuotojo yra pakankama erdvė, nėra jokių konstrukcinių pertvarų, bėgių perjungimo svirties (ji įrengta panelėje prie vairo), didelę erdvę iš dalies patvirtina ir pridedamos prie skundo fotonuotraukos (pridedamos šiame procese, nes teismas, atsisakė tirti automobilio konstrukcinius ypatumus). Pareigūnų subjektyvų pamąstymą dėl susikeitimo negalimumo neva automobilis tokiu būdu būtų siūbavęs, paneigia ir tai, kad transporto priemonė buvo krovininė, jai yra sustiprinta važiuoklė, kuri yra labiau atspari krovinio judėjimui salone, be to, kaip minėta, dėl automobilio salone esančių pakankamai didelių erdvių, keitimasis vietomis nesukelia tokių perkrovų transporto priemonei, kaip kad tai gali vykti įprastame lengvajame automobilyje. Todėl neabejotina, kad G. P. turėjo realią galimybę susikeisti su vairuotoju.

3.5. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnas V. K. teisme teigė, kad prasilenkiant automobiliui, apie 30 m atstumu, matė, kad už vairo sėdėjo ir automobilį vairavo būtent G. P.. Tuo tarpu tyrimo pradžioje, tokios, kone reikšmingiausios aplinkybės pareigūnas nenurodė, o tai leidžia manyti, kad liudytojo parodymai yra tendencingi ir subjektyvūs. Taipogi apeliantas teigia, kad ir policijos pareigūnės R. T. parodymai, jog pravažiuojant automobiliui apie 30 m. atstumu, matė kokiais rūbais buvo apsivilkęs vairuotojas, juos įvardino, nėra objektyvūs, kadangi šias aplinkybes ji nurodė tik teismo posėdyje (praėjus daugiau nei 5 mėnesiams), be to, ji neslėpė, kad turėjo prieigą ir po įvykio žiūrėjo vaizdo įrašus, fiksuotus iš tarnybinių kamerų, todėl toks detalus ir tikslus liudijimas dėl G. P. aprangos kelia pagrįstų abejonių.

3.6. Kadangi neginčijamų svarių įrodymų, kad apeliantas vairavo transporto priemonę tyrimo metu negauta, apeliantas turėjo įvykio metu realią galimybę pasikeisti su transporto priemonę vairavusiu asmeniu, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai ir administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su G. P. skunde išdėstytu reikalavimu ir mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Institucijos nuomone, teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą G. P. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P.apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad byloje esančių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog automobilį vairavo būtent G. P.. Taigi, apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar G. P. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių visumos.

7. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, taip pat apklausęs liudytojus, padarė išvadą, jog be kita ko, G. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo veiksmai 2022 m. liepos 29 d. Institucijos Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis vairavo automobilį „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,61 prom. neblaivumas, antru pūtimu – nustatytas 0,56 prom. neblaivumas) bei tuo pačiu vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

9. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl G. P. vairavimo fakto, kurį G. P.kategoriškai neigia, teigdamas, kad jis automobilio nevairavo, tik prisiėmė pažįstamo (A. K.) kaltę pasakydamas policijos pareigūnams, kad jis vairavo automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš tikro jis tik sėdėjo šiame automobilyje kaip keleivis, o automobilį aptariamu laiku vairavo A. K.. Policijos pareigūnai liudytojai R. T., V. K. yra surašę tarnybinius pranešimus, pareigūnai R. T., V. K., V. B.ir liudytojas T. M.apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareigūnų duoti paaiškinimai dėl pagrindinių (esminių) aplinkybių yra nuoseklūs ir išsamūs nuo pradžių ir nekelia abejonių nustatytu faktu, jog G. P. būdamas neblaivus, nutarime nurodytu laiku vairavo automobilį „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas pirmu pūtimu 0,61 prom. neblaivumas, o antru pūtimu – nustatytas 0,56 prom. neblaivumas.

10. Policijos pareigūnai R. T., V. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2022 m. gegužės 8 d. dirbant (duomenys neskelbtini) kartu su policijos rėmėju T. M., (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėtas pilkos spalvos automobilis OPEL MOVANO, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priartėjus prie minėto automobilio iš galo, buvo įjungti raudonos ir mėlynos spalvos šviesos ir garso signalai, automobilis buvo stabdomas patikrinimui. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu. Sustojus minėtam automobiliui, pareigūnas taip pat sustojo prie šio automobilio iš galo ir staiga išlipęs iš tarnybinio automobilio, priėjo prie sustojusio automobilio OPEL MOVANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio iškart priėjo V. K. ir policijos rėmėjas T. M., po to tyrėja R. T.. Už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta, G. P.. Automobilyje kartu važiavo du keleiviai, tai A. K. ir R. K.. A. K. sėdėjo prie vairuotojo, o R. K. prie lango. Abu keleiviai sėdėjo ant priekinės automobilio sėdynės. Kadangi buvo vykdoma prevencinė priemonė „Alkotesteris“, G. P. buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą bekontakčiu alkotesteriu. Patikrinus girtumą užsidegė neleistinas raudonos spalvos signalas, rodantis alkoholio kvapą. G. P. iškart buvo pasiteirauta kada jis vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš kelias valandas, ryte. G. P. neneigė vartojęs alkoholio ir vairavęs automobilio. Patikrinus girtumą alkotesteriu G. P. buvo pirmu pūtimu 2022 m. gegužės 8 d., apie 15.59 val. nustatytas 0,61 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2022 m. gegužės 8 d., apie 16.17 val. - 0,56 prom. neblaivumas. Stabdant automobilį visą laiką buvo važiuojama prie pat automobilio, nebuvo atsiliekama nuo stabdomo automobilio, o sustojus automobiliui iškart prieita prie automobilio vairuotojo, kur už vairo sėdėjo G. P.. Visą laiką įforminant kelių eismo taisyklių pažeidimą, G. P. neneigė savo kaltės, visur pasirašė, su viskuo sutiko, Paaiškino, kad ryte vartojo alkoholio, taip pat teigė, kad su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi ir nori atvykti į bylos nagrinėjimą. G. P. visą laiką bendraujant neneigė vairavęs automobilio, teigė, kad jautėsi gerai, nesijautė išgėręs ir vairavo automobilį. Kiti du vyriškiai, kurie buvo kartu nepateikė jokios kitos versijos, nebuvo jokios kitos kalbos, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo. Taip pat buvo visą laiką važiuojama iš galo ir prie vairuotojo prieita iškart vos sustojus stabdomam ir tarnybiniam automobiliui.

11. Tiek policijos pareigūnų R. T., V. K.tarnybiniuose pranešimuose, tiek R. T., V. K. ir T. M. apklausose pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai nurodytos pagrindinės įvykio aplinkybės – kad sustabdžius automobilį OPEL MOVANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnai iškart priėjo prie automobilio, kuriame už vairo sėdėjo G. P.. Du pareigūnai ir policijos rėmėjas patvirtino tas pačias aplinkybes, jiems nekilo jokių abejonių. Be to, policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareigūnams priėjus prie automobilio „Opel“, iš vairuotojo vietos išlipa G. P.. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo. Kritiškai vertinami teiginiai apie šių liudytojų suinteresuotumą, nes jie niekuo nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir duoda neobjektyvius parodymus bei siekia nepagrįstai apkaltinti būtent G. P.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai tik teisme nurodė, jog prasilenkiant automobiliui, matė, kad už vairo sėdėjo ir automobilį vairavo būtent G. P., matė kokiais rūbais buvo apsivilkęs ir juos įvardino, tačiau sprendžiant iš byloje esančių įrodymų visumos, galima pagrįstai manyti, jog policijos pareigūnai turėjo realią galimybę matyti, kas vairavo automobilį, kadangi, kaip nurodė ir policijos pareigūnas V. K., jie vykdė prevencinę priemonę „Alkotesteris“ ir stebėjo automobilius. Be to, šis automobilis policijos pareigūnams yra gerai žinomas, juo važinėja linkę girtauti asmenys, todėl tik sustojus automobiliui, jie greitai išlipo ir nuėjo prie „Opel“ vairuotojo. Policijos pareigūnai - R. T. ir V. K. nurodė esantys visiškai įsitikinę, jog automobilį vairavo būtent G. P.. Jokių požymių, kad asmenys būtų apsikeitę vietomis, nebuvo matyti. Nors G. P. kategoriškai neigia, jog vairavo automobilį, teigdamas, jog prieš prieinant policijos pareigūnams prie automobilio, jis susikeitė vietomis su A. K., kadangi pastarasis buvo gana neblaivus, todėl prisiėmė A. K. kaltę, tačiau tokia pažeidėjo versija laikytina gynybine ir yra atmestina, sugalvota siekiant išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad iš vaizdo įrašo puikiai matoma, kaip policijos pareigūnams priėjus prie automobilio, G. P. bando atsisegti diržą, o įvertinus ne ilgą laiko tarpą, kurį pareigūnas užtruko ateidamas nuo tarnybinio automobilio iki pažeidėjo automobilio, tikėti G. P. iškelta versija, jog jam būtų pakakę laiko ne tik susitarti su A. K. dėl apsikeitimo (galimo atlygio), bet ir faktiškai apsikeisti vietomis bei užsisegti diržą, nepastebint policijos pareigūnams, nėra jokio pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad G. P. nuo pat nusižengimo padarymo momento savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, su viskuo sutiko, taipogi rinko asmenybę charakterizuojančius dokumentus ir teikė prašymą dėl baudos išdėstymo. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog įvykio loginė seka pagrįstai leidžia teigti, kad automobilį vairavo G. P.. Šios išvados nepaneigia ir apelianto pateiktos automobilio fotonuotraukos (b. l. 50-51).

12. Nors apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai neapklausė liudytojo D. P., o policijos pareigūno V. B. parodymus laikė neinformatyviais, tačiau apygardos teismas pažymi, kad G. P. pateikta pozicija dėl galimos skolos yra niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie negali būti pripažįstami įrodymais, t. y. nei įrodyti, nei paneigti fakto, jog G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir laikytini tik neargumentuotais jo gynybiniais teiginiais. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, kurie patvirtina G. P.kaltę, t. y. kad būtent jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį OPEL MOVANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

13. Įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent G. P.vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,61 prom. neblaivumas, antru pūtimu –0,56 prom. neblaivumas. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė