Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-297/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-03-30
Bylos Nr.: 2A-297/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sulinkiai“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Biznio draudimo brokeris“

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-297/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 73.1; 73.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sulinkiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1418-54/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sulinkiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Biznio draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Sulinkiai“ 2008 m. sausio 21 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 246 000 Lt draudimo išmoką bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Sulinkiai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė draudimo sutartį, kuria atsakovas apdraudė ieškovo turtą nuo ugnies, gamtinės jėgos, vandens, vagystės ir turto sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veikos. Draudimo sutartis galiojo nuo 2005 m. rugpjūčio 27 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d. Šia draudimo sutartimi buvo apdraustas ir ekskavatorius ATLAS 1305. 2006 m. kovo 27 d. ekskavatorius dirbo Sulinkių durpyno durpių sandėliavimo aikštelėje, po to vyko į technikos stovėjimo aikštelę, tačiau dėl gedimo jos nepasiekė, o nakčiai buvo paliktas stovėti netoliese. Naktį ekskavatorius sudegė. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi, jo manymu, šis įvykis nėra draudiminis – ekskavatorius sudegė būdamas ne UAB „Sulinkiai“ priklausančiame žemės sklype.

Ieškovas pažymėjo, kad pagal atsakovo Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 nuostatas (toliau – Taisyklės), draudimo vieta yra draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pastatai, patalpos, žemės sklypai ar teritorijos, kuriose galioja draudimo apsauga. Draudimo sutarties apdrausto turto vietos aprašyme nurodyta, kad apdrausti Slėnio g. 9, 10, Durpių g. 2, Radviliškyje, Radviliškio rajone Šiaulėnų seniūnijoje Sulinkių durpyne ir Varėnos rajone Burbinių durpyne esantys gamybiniai įrengimai (įskaitant ir ekskavatorių). Įvykis neturi nė vieno nedraudiminio įvykio požymio. Ieškovo įsitikinimu, tik aiškinant draudimo taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į draudimo sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, galima atskleisti „draudimo vietos“ sąvokos turinį. UAB „Sulinkiai“ durpių žaliavos perdirbimas vyksta gamybinėje bazėje, esančioje Durpių g., Radviliškyje. Durpių žaliava išgaunama Puodžių durpyne Varėnos rajone ir Sulinkių durpyne Radviliškio rajone. Pastarajame ekskavatorius dirbo ne vien durpių gavybos plotuose kasant durpes, tačiau vykdė ir krovos darbus durpių sandėliavimo aikštelėje. „Sulinkių durpyno“ terminas visada buvo ir yra suvokiamas kaip durpių gavybos plotus, technikos stovėjimo aikštelę ir durpių sandėliavimo aikštelę apimanti teritorija. Nors gaisras kilo ne ieškovui priklausančioje teritorijoje, tačiau tai iš esmės patenka į įprastą ekskavatoriaus buvimo ir veiklos bei į draudiminės apsaugos zoną. Be to, ekskavatorius technikos stovėjimo aikštelės nepasiekė dėl gedimo, o ieškovas neturėjo galimybių tą dieną įrenginį nugabenti į kitą vietą. Atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Gaisro metu apgadinto įrenginio remontas kainavo 286 000 Lt. Pagal draudimo sutarties nuostatas, kiekvienam įvykiui pagal ugnies riziką taikoma 40 000 Lt dydžio besąlyginė išskaita, todėl atsakovas turi sumokėti 246 000 Lt dydžio draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovo UAB „Sulinkiai“ ieškinį atmetė.

Sprendime nurodoma, kad ieškovas UAB „Sulinkiai“ su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ 2005 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimą ITU Nr. 105693. Atsakovas apdraudė ieškovo įmonės turtą nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens, vagystės, turto sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veikos. Draudimo sutarties priede buvo pateiktas draudžiamųjų įrengimų sąrašas, kuriame yra įrašytas ir ekskavatorius ATLAS 1305. Prie draudimo sutarties taip pat buvo pasirašytas priedas, nurodantis turto draudimo vietą. 2006 m. kovo 27 d. pasibaigus darbo dienai ekskavatorius ATLAS 1305, grįždamas į stovėjimo aikštelę Sulinkių durpyne, sugedo. Ekskavatorininkas tarnybiniame pranešime nurodė, jog pastebėjęs bėgantį tepalą sustabdė ekskavatorių ir gavęs nurodymus jį palikti, paliko Sulinkių durpyno apsauginėje zonoje. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma patvirtina, kad 2006 m. kovo 28 d. Sulinkių durpyno apsauginėje teritorijoje, Šiaulėnų seniūnijoje Radviliškio rajone kilo gaisras, kurio metu sudegė ekskavatorius ATLAS 1305. Draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovo parengtų ir patvirtintų Taisyklių pagrindu, o taip pat pasirašant individualius draudimo sutarties priedus, kuriuose nustatyta, kas yra draudžiama bei kurioje teritorijoje galioja draudimas. Ieškovas UAB „Sulinkiai“ parašu draudimo sutartyje patvirtino, kad gavo Taisyklių kopiją, susipažino su Taisyklių sąlygomis ir su jomis sutinka, taip pat abiejų šalių yra pasirašyti draudimo sutarties priedai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog Taisyklėse nurodyta, kad draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pastatai, patalpos, žemės sklypai ar teritorijos, kuriose galioja draudimo apsauga. Individualiame draudimo sutarties priede nurodyta, kad buvo apdrausti ieškovo UAB „Sulinkiai“ gamybiniai įrengimai, esantys Slėnio g. 9 ir 10, Durpių g. 2, Radviliškyje, Radviliškio rajone Šiaulėnų seniūnijoje Sulinkių durpyne, Puodžių ir Burbinių durpynuose Varėnos rajone. Draudimo sutarties priedas dėl apdrausto turto vietos aprašymo buvo sudarytas šalims konkrečiai suderinus savo valią, todėl CK 6.193 straipsnyje numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės čia netaikytinos. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių draudiminio įvykio vietą. Atsakovas pateikė UAB „Ertera“ (buvusi IĮ „Ertera“) atliktų geodezinių matavimų rezultatus, pavaizduotus žemėlapiuose. Atlikus geodezinius matavimus nustatytos draudiminio įvykio koordinatės bei tai, kad įvykis įvyko P. U. priklausančiame žemės sklype Mantviliškio kaime Radviliškio rajone, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas valstybinės žemės nuomos sutartimi išsinuomojo 64,0883 ha žemės sklypą, esantį Radviliškio rajone Sulinkių kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas neginčijo įvykio vietos geodezinių matavimų rezultatų, nors teismo posėdžio metu jo atstovas teigė, kad įvykis įvyko žemės sklype, kadastrinio žemėlapio ištraukoje pažymėtame numeriu 83. Liudytojas UAB „Ertera“ direktorius E. P. nurodė kitą įvykio vietą žemės sklype, pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini). Liudytojo nurodytą vietą patvirtina ir geodezinių matavimų duomenys. Teismas nusprendė, kad draudiminis įvykis įvyko ne Sulinkių durpyno apsauginėje zonoje, o privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype, kuriame negalioja ieškovo apdraustų įrengimų draudiminė apsauga, todėl ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas UAB „Sulinkiai“ atsakovo sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką gavo 2006 m. gruodžio 18 d. Nuo šios datos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Terminas baigėsi 2007 m. gruodžio 19 d., tačiau ieškovas 2007 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismui per paštą pateikė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2007 m gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Sulinkiai“ ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Teismo manymu, ieškovas dėjo pastangas laiku ir tinkamai kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl esant tokioms aplinkybėms ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Sulinkiai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

„Sulinkių durpyno“ terminas yra ir buvo suvokiamas kaip durpių gavybos plotus, technikos stovėjimo aikštelę ir durpių sandėliavimo aikštelę apimanti teritorija. Nors gaisras kilo ne ieškovui priklausančio sklypo teritorijoje, tačiau iš esmės tai patenka į įprastą ekskavatoriaus buvimo ir veiklos, o tuo pačiu draudiminės apsaugos zoną. Teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartyje ar kitame dokumente aiškiai ir vienareikšmiškai nėra apibrėžta „Sulinkių durpyno“ sąvoka, nėra nustatytos šios teritorijos, kaip draudimo vietos, ribos geografine prasme. Aplinkybė, kad ekskavatorius sudegė P. U. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nei paneigia, nei patvirtina fakto, jog tai yra Sulinkių durpyno teritorija. Teismas galimai buvo suklaidintas terminologijos, siedamas „Sulinkių durpyno“ sąvoką su UAB „Sulinkiai“ įmonės pavadinimu ir darydamas išvadą, jog „Sulinkių durpynas“ reiškia UAB „Sulinkiai“ nuosavybės ar kokia kita teise valdomą ir eksploatuojamą durpyną. Įmonės pavadinimas yra kilęs nuo eksploatuojamo durpyno ir greta jo esančio kaimo pavadinimų. „Sulinkių durpyno“ sąvoka tiek įmonėje, tiek vietos gyventojų suprantama ne tik kaip faktiškai eksploatuojami durpyno plotai, tačiau ir gana didelė teritorija aplink. Bendrinėje kalboje „Sulinkių durpyno“ sąvoka yra iš esmės įgijusi geografinio vietovardžio reikšmę. Nėra pagrindo teigti, kad P. U. priklausantis žemės sklypas ir jame buvęs apelianto ekskavatorius būtų buvę už Sulinkių durpyno ribų. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ekskavatorius savo eiga vyko iš ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype esančios durpių sandėliavimo aikštelės į technikos stovėjimo aikštelę, o jos nepasiekė dėl įvykusio elektrotechnikos sistemos gedimo. Tolimesnis judėjimas buvo neįmanomas, gedimas įvyko po darbo dienos, todėl ieškovas neturėjo galimybių tą dieną išsikviesti garantinio serviso tarnybos. Apdrausto įrenginio atsiradimo už draudimo vietos ribų faktas automatiškai neatleidžia atsakovo nuo draudimo išmokos mokėjimo. Draudimo vieta sutartyje apibrėžiama kaip viena iš sąlygų, įgalinančių nustatyti ir įvertinti draudiko prisiimamą draudiminio įvykio riziką. Pagal draudimo taisyklių 17.1.1 punktą, jeigu toks draudimo vietos ribų pažeidimas padidintų draudimo riziką, tai galėtų būti pagrindu mažinti draudimo išmoką.Teismas nepagrįstai „draudimo vietos“ sąvoką aiškino siauriausia prasme, susiedamas ją su žemės sklypo nuosavybės teise. Draudimo vieta šalims yra reikšminga kaip kriterijus, nustatantis apdraustų daiktų buvimo vietą, o taip pat kaip viena iš sąlygų, leidžiančių nustatyti draudiminio įvykio kilimo riziką. Jeigu ir būtų konstatuota, kad įvykio metu sudegęs ekskavatorius buvo už draudimo vietos ribų, tektų pripažinti, jog šis draudimo sutarties sąlygos pažeidimas yra neesminis, nedidina draudiminio įvykio tikimybės rizikos ir negali būti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Apeliantas draudimo vietą apibrėžė pasikliaudamas atsakovo ir trečiojo asmens rekomendacijomis, nurodydamas ją taip, kaip manė esant tikslingiausia ir informatyviausia. Reikalavimo nurodyti itin tikslius draudimo vietos žemės sklypų identifikacinius duomenis bei sklypų naudojimo pagrindą nebuvo, todėl apeliantas ir naudojo, jo manymu, tiksliausią, informatyviausią ir esamomis aplinkybėmis tinkamiausią „Sulinkių durpyno“ sąvoką.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas atsiliepimu į ieškovo UAB „Sulinkiai“ apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme.

Atsiliepime rašoma, kad draudimo sutarties šalys standartinėse draudimo sutarties sąlygose esančias nuostatas dėl draudimo vietos patikslino 2005 m. rugpjūčio 26 d. pasirašydamos įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimo ITU Nr. 105693 apdrausto turto draudimo vietos aprašymą, tokiu būdu draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo vietos darydamos individualiai aptartomis sutarties sąlygomis. Apeliantas, geriausiai žinodamas jam reikalingos draudimo apsaugos poreikį teritoriniu aspektu, taip pat kuriose vietose apdraustas turtas yra naudojamas įmonės veiklai vykdyti, kuriose vietose šis turtas saugomas ne darbo metu, kokiais maršrutais juda nuo vieno objekto iki kito, turėjo šią informaciją kuo tiksliau nurodyti draudikui. Draudėjui tenka pareiga kuo tiksliau įvardinti draudikui visas draudimo sutarties sąlygas, kad būtų maksimaliai apsaugomi jo interesai. Apeliantas turėjo galimybę derėtis dėl ginčijamos draudimo sutarties sąlygos maksimalaus aiškumo, siekdamas užtikrinti didžiausią savo turtinių teisių apsaugą, ir tai padarė pasirašydamas su atsakovu apdrausto turto draudimo vietos aprašymą. Už šios sąlygos nepakankamą atskleidimą atsakomybė tenka pačiam apeliantui. Bylos įrodymai ir liudytojo UAB „Ertera“ direktoriaus parodymai patvirtina, kad įvykis atsitiko ne Sulinkių durpyno apsauginėje zonoje, o privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype, kuriame negalioja draudiminė apsauga. Draudimo objekto palikimas be priežiūros nakčiai svetimame žemės sklype, techniškai netvarkingą (su išbėgusiu tepalu), pažeidžia Taisyklių 2.10.1 punkte numatytą draudėjo pareigą imtis visų įmanomų protingumo, atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo UAB „Sulinkiai“ ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Byloje iš esmės kilo ginčas dėl draudimo apsaugos galiojimo vietos apibrėžimo aiškinimo bei su šiuo aiškinimu tiesiogiai sietinos atsakovo pareigos išmokėti ieškovo reikalaujamą draudimo išmoką. Ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas draudimo sutartis, yra konstatavęs (2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006), kad draudimo sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu, tai yra pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko atitinkamos draudimo rūšies taisyklių pagrindu, tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas arba polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimams, taikoma CK 6.187 straipsnyje nustatyta contra proferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, tai yra individualiai šalių aptartoms sąlygoms.

UAB DK „PZU Lietuva“ Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimas ITU Nr. 105693 patvirtina, kad buvo apdraustas UAB „Sulinkiai“ turtas pagal aprašą (įmonės pastatai, gamybiniai įrengimai) nuo sutartyje nurodytų draudiminių įvykių (ugnis, gamtinės jėgos, vanduo, vagystė, turto sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veikos), tarp jų ir ekskavatorius ATLAS 1305. Draudimo sutarties pradžia 2005 m. rugpjūčio 27 d., pabaiga – 2006 m. rugpjūčio 26 d. Draudimo sutarties priedai – Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklės Nr. 059 bei Apdraudžiamo turto aprašas (b. l. 7, 8-12, 15-20). 2005 m. rugpjūčio 26 d. UAB DK „PZU Lietuva“ Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimo ITU Nr. 105693 apdrausto turto draudimo vietos aprašyme nurodyta, jog apdrausti pastatai visa atstatomąja (statybine) verte, esantys Slėnio g. 9 ir 10, Durpių g. 2, Radviliškyje, Radviliškio rajono Šiaulėnų seniūnijos Sulinkių durpyne; gamybiniai įrengimai visa atstatomąja verte pagal prie poliso pridedamą priedą Nr. 2 (įrengimų detalus aprašas) Slėnio g. 9 ir 10, Durpių g. 2, Radviliškis, Radviliškio rajono Šiaulėnų seniūnijos Sulinkių durpynas, Puodžio, Burbinų durpynai Varėnos rajone. Draudėjas ir draudikas susitarė, kad prie poliso pridedamame gamybinių įrengimų apraše nurodyti objektai yra apdrausti kaip įrengimai. Prirašytame patikslinime nurodyta: Puodžių ir Burbinių durpynai Varėnos rajone. Nurodytą vietos aprašymą pasirašė draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjas UAB „Sulinkiai“ (b. l. 13). Ieškovo UAB „Sulinkiai“ pasirašytose UAB DK „PZU Lietuva“ Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklėse (b. l. 7, 15-20) Nr. 059 draudimo vieta apibrėžta, kaip draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pastatai, patalpos, žemės sklypai ar teritorijos, kuriose galioja draudimo apsauga (1.51 p.). Jose taip pat nurodyta, kad jeigu draudėjas pageidauja draustis individualiomis (nestandartinėmis) draudimo sąlygomis, remiantis Taisyklėmis gali būti sudaryta individuali draudimo sutartis. Tokiu atveju, jeigu draudimo sąlygos, nurodytos individualioje draudimo sutartyje ir šiose taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi individualioje draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis (5.6 p.). Turtas draudžiamas sutartyje nurodytoje draudimo vietoje. Draudimo vieta gali būti pastatai, patalpos arba žemės sklypai, teritorijos. Šis apribojimas netaikomas turtui, kuris buvo perkeltas iš draudimo vietos dėl atsitiktinio ar realiai grėsusio draudiminio įvykio ir dėl to buvo sunaikintas, sugadintas arba dingo, tačiau draudėjo pareiga saugoti turtą išlieka (10.1 p.). Apdraustas turtas, paimtas iš nuolatinės laikymo vietos eksperimentų, tyrimo darbų atlikimo bei eksponavimo parodose laikotarpiu, apdraudžiamas atskira sutartimi, kurioje nurodoma nauja draudimo apsaugos galiojimo vieta bei kitos draudimo sąlygos (10.2 p.). Draudimo išmokos nemokėjimo ir mažinimo atvejai nurodyti Taisyklių 17 punkto nuostatose. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, pagal standartines sąlygas, kurias parengė draudikas, tačiau draudimo sutarties šalys draudimo vietą (dėl kurios ir kilo teisminis ginčas) nustatė bendru sutarimu, tai yra pagal individualias sąlygas, kurioms teikiama pirmenybė. Individualiose draudimo sutarties sąlygose yra nurodyta tik išimtis dėl draudimo vietos.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006 m. gegužės 22 d. pažymoje Nr. 5-194 nurodyta, kad 2006 m. kovo 28 d. Radviliškio PGT VPPI gavo pranešimą, jog yra sudegęs ekskavatorius ATLAS 1305 LC, priklausantis UAB „Sulinkiai“. Gaisras kilo Sulinkių durpyno apsauginėje teritorijoje, Šiaulėnų seniūnijoje Radviliškio rajone (b. l. 22). Draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl 2006 m. kovo 28 d. įvykio, nurodęs, kad draudiko užsakymu 2006 m. lapkričio 20 d. IĮ „Ertera“ atliko 2006 m. kovo 28 d. įvykio vietos nustatymą GPS sistema, siekiant išsiaiškinti, ar įvykis įvyko UAB „Sulinkiai“ priklausančiame žemės sklype. 2006 m. gruodžio 11 d. UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gautas 2006 m. gruodžio 4 d. IĮ „Ertera“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog remiantis UAB DK „PZU Lietuva“ Šiaulių žalų centro eksperto, atlikusio pirminę 2006 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūrą, nurodyta įvykio vieta, geodeziniais matavimais nustatytos įvykio koordinatės, pagal kurias žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini), adresas - Mantviliškio kaimas Radviliškio rajonas, sklypo savininkas – P. U. . UAB DK „PZU Lietuva“ priėmė sprendimą nemokėti UAB „Sulinkiai“ draudimo išmokos dėl 2006 m. kovo 28 d. įvykio, kadangi įvykis nėra draudiminis: UAB „Sulinkiai“ įrengimams 2006 m. kovo 28 d. įvykusio įvykio vietoje, remiantis Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimu ITU Nr. 105693 ir jo priedais, negaliojo draudimo apsauga teritoriniu aspektu (b. l. 23, 36).

UAB „Sulinkiai“ 2006 m. kovo 30 d. pranešime apie įvykį draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ nurodyta, kad 2006 m. kovo 27 d. pasibaigus darbo dienai ekskavatorius ATLAS 1305, grįžtant į stovėjimo aikštelę Sulinkių durpyne, sugedo. Ekskavatorininkas sustabdė, užgesino ir užrakino ekskavatorių. Ekskavatorininkas informavo durpyno meistrą apie gedimą. Nuvykęs ryte prie ekskavatoriaus ekskavatorininkas A. Ž. rado jį sudegusį (b. l. 40). UAB „Sulinkiai“ gamybos meistras S. T. 2006 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad ekskavatorininkui davė nurodymus palikti ekskavatorių sustojimo dėl gedimo vietoje ir grįžti į namus (b. l. 41). Minėtas aplinkybes nurodė ir ekskavatorininkas A. Ž. (b. l. 42). UAB „Sulinkiai“ sargo A. M. paaiškinimuose nurodyta, kad meistras davė nurodymą prižiūrėti paliktą ekskavatorių. Kaip ir kada ekskavatorius užsidegė - jis nematė. Kadangi saugoma teritorija yra labai didelė, visą laiką stebėti ekskavatorių nebuvo galimybės (b. l. 43).

Draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, tai yra sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Draudimo sutarties šalių santykiuose be bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 str.) ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d.). Sudarydamos sutartį, abi šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, kuria disponuojant kiekviena iš šalių galėtų objektyviai apsispręsti dėl sutarties sudarymo tikslingumo. Šalių pasirašytame draudimo vietos aprašyme nurodyta, kad apdrausti gamybiniai įrengimai pagal prie poliso pridedamą priedą Nr. 2 (įrengimų detalus aprašas) Slėnio g. 9 ir 10, Durpių g. 2, Radviliškis, Radviliškio rajono Šiaulėnų seniūnijos Sulinkių durpynas, Puodžio, Burbinių durpynai Varėnos rajone. Nurodytos individualių sutarties sąlygų nuostatos iš esmės reiškia, kad draudimas galioja tuo atveju, jeigu yra apdraustas nurodytas turtas ir jis yra nurodytoje vietoje.

Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių draudimo įvykio vietą. Jis neginčijo atsakovo užsakymu atliktų geodezinių matavimų, kuriais buvo nustatytos draudiminio įvykio koordinatės (b. l. 82, 83-84), neginčijo fakto, kad pagal draudiminio įvykio vietos koordinates žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas - Mantviliškių kaimas Radviliškio rajone, sklypo savininkas – P. U. (b. l. 36). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad draudiminis įvykis įvyko ne Sulinkių durpyno apsauginėje zonoje, o kitam fiziniam asmeniui priklausančiame privačiame žemės sklype, kuriame negaliojo ieškovo apdraustų įrengimų draudiminė apsauga vietos požiūriu. Teisėjų kolegija laiko neįrodytais apelianto argumentus, kad vieta, kurioje sudegė apeliantui priklausantis ekskavatorius, patenka į draudiminės apsaugos zoną.

Apelianto manymu, teismas netinkamai aiškino „Sulinkių durpyno“ sąvoką. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teigimu, kad draudimo dokumentuose nebuvo aiškiai apibrėžta „Sulinkių durpyno“ sąvoka, nenustatytos teritorijos, kaip draudimo vietos, ribos geografine prasme. Tačiau tokią pareigą turėjo būtent draudėjas, siekdamas kuo maksimaliau apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių bei apginti savo turtinius interesus. Ieškovas, siekdamas apdrausti savo interesus ir sudarydamas papildomą individualų susitarimą dėl draudiminio įvykio vietos, geriausiai žinojo jam reikalingos draudimo apsaugos poreikį teritoriniu aspektu (tai yra, kuriose vietose apdraustas turtas naudojamas įmonės veiklai vykdyti, kuriose saugomas ne darbo metu, kokiais maršrutais juda nuo vieno objekto iki kito ir pan.). Tokią informaciją draudėjas turėjo pateikti draudikui kuo tiksliau ir aiškiau. Tam jis galėjo įforminti draudimo vietos schemą, pateikti draudimo apsaugos teritorijos kadastrinius planus, tačiau tokie dokumentai, kaip sudėtinės draudimo sutarties dalys nebuvo parengti ir pateikti. Šiuo atveju draudikas, draudimo sutartimi taip pat siekdamas tam tikrų komercinių interesų, negalėjo žinoti visos draudėjo veiklos specifikos bei to, kaip ir kur bus naudojamas apdraudžiamas turtas. Draudėjas turėjo derėtis dėl draudimo sutarties vietos sąlygos maksimalaus aiškumo, siekdamas užsitikrinti didžiausią savo interesų apsaugą. To nepadarius, jam ir tenka atsakomybė už draudimo vietos sąlygos nepakankamą atskleidimą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, gaisro kilimo vieta žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - Mantviliškių kaimas Radviliškio rajonas, sklypo savininkas – P. U. , nustatyta teisingai. Skunde nėra argumentų, paneigiančių šią faktinę gaisro įvykio vietą. Bylos įrodymų pagrindu negalima daryti objektyvios išvados, jog tai yra draudimo sutartyje apibrėžta Sulinkių durpyno teritorija. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad minėtas žemės sklypas, kuriame įvyko gaisras, yra kokiu nors teisiniu pagrindu naudojamas apelianto veikloje kaip durpių gavybos plotas, durpių sandėliavimo aikštelė ar jo gamybinės technikos aikštelė. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad teismas neteisingai aiškino „Sulinkių durpyno“ sąvoką. Šalys aptarė individualią draudimo sąlygą dėl draudimo vietos. Joje nurodyta, kad draudimo apsauga galioja Sulinkių durpyne. Apelianto skunde pateiktas „Sulinkių durpyno“ sąvokos aiškinimas, kad sąvoka apima ne tik faktiškai eksploatuojamus durpyno plotus, tačiau ir gana didelę teritoriją aplink juos, kad bendrinėje kalboje „Sulinkių durpyno“ sąvoka yra iš esmės įgijusi geografinio vietovardžio reikšmę, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neatitinka draudimo sutartyje apibrėžtos „Sulinkių durpyno“ vietos aiškinimo, nes ji taip individualiai nebuvo aptarta draudimo sąlygose. Tokio aiškinimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Šiuo atveju gaisro kilimo vieta buvo žemės sklype, esančiame Mantviliškio kaime Radviliškio rajone, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra už Sulinkių durpyno ribų (b. l. 92, 93). Šiame sklype negaliojo ieškovo apdraustų įrengimų draudiminė apsauga vietos požiūriu. Teisėjų kolegija nurodytų motyvų pagrindu nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai draudimo vietos sąvoką aiškino siauriausia prasme. Pirmosios instancijos teismo pateiktą draudimo vietos - „Sulinkių durpynas“ aiškinimą patvirtina draudimo sutarties nuostatos ir bylos įrodymai.

Teisėjų kolegijos manymu, nepagrįsti apelianto vertinimai, kad jeigu ir būtų konstatuota, jog įvykio metu sudegęs ekskavatorius buvo už draudimo vietos ribų, galima pripažinti, kad toks draudimo sutarties sąlygos pažeidimas yra neesminis, nedidina draudiminio įvykio tikimybės rizikos ir negali būti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Šalys dėl draudimo vietos susitarė individualiai, todėl jos įtaka šalis siejusiems draudimo teisiniams santykiams laikytina svarbia ir esmine. Draudėjas, individualiai derindamas sąlygą dėl draudimo vietos, turėjo pareigą nurodyti kuo tikslesnius draudimo vietos žemės sklypų identifikacinius duomenis, kadangi draudimo vietos apibrėžimas turėjo įtaką draudėjo tikslui gauti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. Pagal UAB DK „PZU Lietuva“ Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059, su kuriomis pasirašytinai susipažino ir kurių kopiją gavo UAB „Sulinkiai“ generalinis direktorius, nuostatas draudimo objektui nesant draudimo vietoje, draudimo apsauga jam negalioja nepriklausomai nuo to, ar jis bus sunaikintas/sugadintas dėl draudžiamo ar nedraudžiamo įvykio. Draudimo objektui nesant draudimo vietoje, draudimo sutartis šiam objektui tiesiogiai negalioja, o jis pats nustoja būti draudimo sutartinių santykių objektu.

Draudimo sutartyje apibrėžus vietą, kurioje galioja draudimo apsauga, o ekskavatoriui sudegus žemės sklype, kuriame negaliojo ši apsauga, apelianto nurodytos aplinkybės, kad ekskavatorius savo eiga vyko iš ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype esančios durpių sandėliavimo aikštelės į technikos stovėjimo aikštelę, tačiau jos nepasiekė dėl įvykusio gedimo, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (17.7 p.). Šiuo atveju draudikas įrodė, kad apdraustas įrenginys (ekskavatorius ATLAS 1305) sudegė už draudimo apsaugos vietos ribų, todėl draudikas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Taisyklėse nurodyta, kad draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo imtis reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai. Draudėjo veikla turi atitikti saugumo reikalavimus, kurie nustatyti įstatymuose, norminiuose aktuose ir draudimo sutartyje, išlaikyti tvarkingos būklės pastatus, saugoti juos nuo konstrukcijų perkrovimo (2.10.1 p.). Šių Taisyklių nuostatų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad draudimo objekto palikimas be reikiamos ir efektyvios priežiūros nakčiai svetimame žemės sklype, be to, techniškai netvarkingą (su išbėgusiu tepalu), pažeidžia Taisyklių 2.10.1 punkte numatytą draudėjo pareigą imtis visų įmanomų protingumo, atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Netenkinant apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo, iš jo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 302 str.). Byla apeliacine tvarka ieškovui prašant, o atsakovui neprieštaraujant išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.). Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų buvimą, todėl šis atsakovo prašymas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš uždarosios akcinės bendrovės „Sulinkiai“ 13,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis