Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (LR CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2012 m. gegužės 12 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. R10-53, kuriame užfiksuota, kad atsakovas neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, dvaro teritorijoje, esančioje Jutkonių k., Panevėžio r., valstybinėje žemėje, nupjovė 10 vnt. žalių uosio medžių, kurių visų kelmų skersmenys sudaro 425 cm (b.l. 6-7). Dėl minėtų neteisėtų veiksmų atsakovui 2012-12-03 nutarimu pagal LR ATPK 78 str. 1 d. paskirta bauda 450 Lt, nutarimas yra įsiteisėjęs (b.l. 4, 5). Iš žalos paskaičiavimo rašto matyti, kad neteisėtai nukirsti 10 vnt. uosių, kurių kelmų skersmenys yra 55 cm, 23 cm, 15 cm, 38 cm 30 cm, 54 cm, 50 cm, 60 cm, 40 cm, 60 cm, viso 425 cm (b.l. 9). Pagal LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“, atsižvelgiant į medžių grupę, uosių medžiai priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainuotas 32,00 Lt. Nuostoliai, padaryti gamtai sudaro 13600,00 Lt. Vadovaujantis minėtu aplinkos ministro įsakymu 8.3 punktu, gyvenamose teritorijose augantiems medžiams, padaryta aplinkai žala didinama 1,5 karto, todėl atsakovo padaryta žala gamtai yra 20400,00 Lt.

Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.) ir žala (LR CK 6.249 str.). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (LR CK 6.249 str. 1 d.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, administraciniu nutarimu - nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto valstybinėje žemėje (dvaro teritorijoje) medžius. Atsakovo neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (LR CPK 178 str.). Atsakovo aplinkai padaryta žala apskaičiuota pagal nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodiką, patvirtintą LR Aplinkos ministro įsakymu 1995 m. gruodžio 14 d. Nr. 198, pagal LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“. Ieškovui nurodžius, kad iškirsti uosiai priskirtini III grupei, nuostolių, padarytų gamtai dydis 20400,00 Lt. Atsakovas medžių kirtimo metu neturėjo reikiamo leidimo šių darbų atlikimui, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė (LR CK 6.246 str. 3 d.). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (LR CK 6.251 str. 1 d.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą žalos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteistinas 612,00 Lt žyminis mokestis, valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20400,00 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus litų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742529, naudai.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 612,00 Lt (šešis šimtus dvylika litų 00 ct) žyminį mokestį – valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.