Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui P. G. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui, nedalyvaujant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovams, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatorius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų LAVL veiksmų, pateikus NDNT neišsamius duomenis apie pareiškėjo sveikatą, užtęsus 10 mėnesių darbingumo lygio nustatymą, daug kartų vežiojant etapais į LAVL ir atgal į įkalinimo įstaigas, nes LAVL nesuorganizuodavo pareiškėjo pristatymą į Santariškių klinikas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – LAVL) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui P. G. iki 2011-10-12 buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o NDNT 2012-08-14 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4096 nuo 2012-07-26 iki 2014-07-25 jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b.l. 34-39, 69, 75-81, byla Nr. 23468).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenų sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Nagrinėjam ginčui taikytinas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-03-05 įsakymas Nr.30/38 Dėl medicininės socialinės ekspertizės atlikimo asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, tvarkos (toliau - Tvarkos). Tvarkos 2 punktas nustato, kad kalinamųjų ir nuteistųjų laisvės atėmimu medicininė socialinė ekspertizė KD prie TM laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliekama šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos siuntimu. Tvarkos 3 punktu nustatyta kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo įstaigų vadovams: užtikrinti, kad esant ligonio raštiškam sutikimui, medicininei socialinei ekspertizei iš laisvės atėmimo vietų bei kalinimo įstaigų į KD prie TM laisvės atėmimo vietų ligoninę būtų pasiųstas kiekvienas nuteistasis bei kalinamasis, kurio sveikatos būklė atitinka invalidumo kriterijus, taip pat kiekvienas invalidu pripažintas nuteistasis, kuriam iki nustatyto invalidumo termino pabaigos yra likęs vienas mėnuo ir šis terminas pasibaigs šio asmens buvimo laisvės atėmimo vietoje metu, bei kalinamieji, jeigu jų buvimo kardomojo kalinimo įstaigoje metu pasibaigia invalidumo grupės galiojimo terminas; pavesti kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo įstaigų auklėjimo tarnyboms, socialiniams darbuotojams padėti kalinamiesiems ir nuteistiesiems rengiant bei tvarkant invalidumo pensijos skyrimui ir mokėjimui reikalingus dokumentus ir užtikrinti jų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) skyriams, kurių teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta; organizuoti MSEK sprendimų dėl ligonių profesinės ir socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Tvarkos 4 punktas numato, jog gydytojams, siunčiantiems ligonius medicininei socialinei ekspertizei, pildantiems dokumentus ir priimantiems sprendimus, vadovautis invalidumo nustatymą, medicininę socialinę ekspertizę reglamentuojančiais teisės aktais, invalidumo nustatymo kriterijais, taip pat socialiai svarbiais laisvės atėmimo vietų veiklos organizavimo ypatumais. Draudžiama vadovautis bet kokiais kitais negu sveikatos ir socialiniais kriterijais ar motyvais.

Aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-07-24) 7 punktas numatė, kad asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys (toliau – asmuo) kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Aprašo 8 punktas nustatė, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK) šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į NDNT (1 priedas); medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a). Pagal Aprašo 9 punkto nuostatas GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia (išskyrus asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT) asmeniui. Pažymėtina, kad Aprašo 17 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 punktus, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų NDNT gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad 2011-09-30 pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui pateikė prašymą (skundą) dėl siuntimo į LAVL, kad būtų pratęstas invalidumas (b.l. 47), todėl 2011-05-10, 2011-10-04, 2011-11-15, 2012-01-06, 2012-04-13, 2012-05-03, 2012-05-17, 2012-08-24 pareiškėjas buvo etapuotas į LAVL (b.l. 48).

Gydymo stacionare istorijos patvirtina, kad 2011-05-10-2011-05-23 pareiškėjas buvo etapotas dėl ištyrimo. Ištyrimas atlikta, konsultuotas neurologo, su gydymo rekomendacijomis grąžintas atgal į Šialių TI (b.l. 18). 2011-10-04-2011-10-19 etapuotas ištyrimui ištyrimui dėl NDNT siuntimo užpildymo. Paduotos paraiškos endokrinologo, kardiologo, traumatologo, neurologo planinėms konsultacijoms 3 lygio specialistų (b.l. 19, 66). 2011-11-15-2011-11-23, 2012-01-06-2012-01-26, 2012-02-02-2012-02-20 buvo konsultuotas Santariškių klinikoje (b.l. 20-22). 2012-05-03-202-05-09 buvo atlikta stuburo kompiuterinė tomografija (b.l. 24). 2012-08-24-2012-09-03 konsultuotas Santariškių klinikoje (b.l. 26).

Tokiu būdu, tik 2011-10-04 LAVL gavo pirmą informaciją apie būtinumą pratęsti neįgalumą pareiškėjui (b.l. 63), todėl gydymo stacionare istorijos Nr. 2025-242 epikrizėje pažymėjo apie paraiškų padavimą būtinoms 3 lygio konsultacijoms užsakyti, o 2011-05-10 siuntime jokios informacijos apie būtinumą pratęsti neįgalumą nebuvo (b.l. 62).

2012-06-18 LAVL gavo Šiaulių TI 2012-06-14 raštą Nr. 14/01-12559 Dėl dokumentų pateikimo, kuriuo buvo pateikti pareiškėjo dokumentai, skirti darbingumo lygiui nustatyti (b.l. 64). Pareiškėjas 2012-07-20 pateikė LAVL direktoriui laisvos formos prašymą dėl siutimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (b.l. 72, byla Nr. 23468), todėl GKK 2012-07-25 parengė siuntimą NDNT darbingumo lygiui nustatyti (b.l. 64-66, byla Nr. 23468). 2012-07-26 LAVL raštu Nr. S-3559 Dėl dokumentų pateikimo išsiuntė į NDNT pareiškėjo dokumentus neįgalumo ir darbingumo lygiui nustatyti (b.l. 65), o 2012-07-26 NDNT buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl darbingumo lygio nustatymo (b.l. 73, byla Nr. 23468).

Įvertinus šiuos bylos duomenis, patvirtinančius, kad LAVL per trumpiausią protingą laiką padavė paraiškas endokrinologo, kardiologo, traumatologo, neurologo planinėms konsultacijoms 3 lygio specialistų, užtikrino pareiškėjo dokumentų parengimą ir pateikimą NDNT per Aprašo 9 punkte nustatytą terminą, nėra pagrindo atsakovo veiksmus šiuo aspektu vertinti neteisėtais, aplaidžiais, 10 mėnesių užtęsusiais darbingumo lygio nustatymą pareiškėjui ir tuo sukėlusiais pareiškėjui turtinę žalą. Teismo vertinimu, LAVL veiksmai susiję su darbingumo lygio nustatymu (pratęsimu) pareiškėjui sudaro pagrindą pripažinti, kad nebuvo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.

Aprašo 28 punktas reglamentuoja, kad kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos. Pažymėtina, kad 2012-07-26 prašyme NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo P. G. prašė darbingumo lygį nustatyti atgaline data dėl ligos (b.l. 73, byla Nr. 23468), tačiau į tokį prašymą nebuvo atsižvelgta.

Teismas akcentuoja, kad nors atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nei viename iš pateiktų medicininių dokumentų nenurodoma, kad 2011 metais pareiškėjas buvo gydomas stacionare ar dėl sveikatos būklės pablogėjimo buvo konsultuotas gydytojų specialistų, o visi 2012 metais P. G. darbingumo lygio vertinimui pateikti dokumentai registruoti 2012 metais ir nėra duomenų, kad asmuo anksčiau, dar prieš pasibaigiant darbingumo lygio terminui (iki 2011-10-12), buvo konsultuotas gydytojų specialistų, tačiau 2012-06-11 siuntime Nr. 12/106 į NDNT nurodyta, jog per paskutinius 12 mėnesių P. G. 8 kartus gydėsi LAVL (b.l. 64, byla Nr. 23468) ir buvo pridėti duomenys apie konsultacijas Santariškių klinikose (b.l. 40-46, byla Nr. 23468).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas P. G. 2012-08-27 kreipėsi į NDNT direktorių su skundu dėl NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-08-14 sprendimo pagrįstumo. Tačiau pareiškėjas sprendimą skundė tik dalyje dėl nustatyto darbingumo lygio dydžio ir nereiškė pretenzijų dėl darbingumo lygio nenustatymo atgaline data. NDNT sprendimų kontrolės skyrius išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir skundžiamą NDNT teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą ir pareiškėjui išaiškino tokio sprendimo apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo (b.l. 23-25, byla Nr. 23468). NDNT sprendimų kontrolės skyriaus 2012-09-18 sprendimas Nr. SS-3269 paneigia skunde nurodytas aplinkybes, kad dėl LAVL aplaidumo NDNT buvo pateikti neišsamūs dokumentai apie pareiškėjo sveikatą.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, kad 2012-04-13-2012-04-23 ir 2012-05-17-2012-05-24 pareiškėjas iš Šiaulių TI buvo etapuotas į LAVL, iš kur turėjo būti nukreiptas pas gydytojus į Santariškių klinikas, tačiau paskirtos konsultacijos neįvykdavo ir į Santariškių klinikas nebūdavo pristatomas (b.l. 48, 60). Tokia situacija kartojosi, todėl pareiškėjo teigimu, jis patyrė nepatogumus, stresą, įtampą, pablogėjo sveikata.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).

Teismas šiuo aspektu pažymi, jog nors byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo etapavimo iš Šiaulių TI į LAVL, iš kur turėjo būti nukreiptas pas gydytojus į Santariškių klinikas, tačiau paskirtos konsultacijos neįvykdavo, nesudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuotų pareiškėjo etapavimų į LAVL ir atgal į Šiaulių TI dėl neįvykusių konsultacijų, būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo etapavimų į LAVL ir atgal į Šiaulių TI dėl neįvykusių konsultacijų nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl paminėtų etapavimų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto betikslio etapavimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.