- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2-1461/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės PAREX BANKAS
- Trečiasis asmuo
- Z. L.
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-1175-392/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės PAREX BANKAS ieškinį atsakovui S. L. , tretiesiems asmenims Z. L. , Z. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB PAREX BANKAS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. L. , tretiesiems asmenims Z. L. , Z. L. , prašydamas priteisti iš atsakovo S. L. 3 341 392,76 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 39 390 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo S. L. ieškovui AB PAREX BANKAS 3 341 392,76 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 39 511 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas S. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas S. L. taip pat pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio, kuriuo prašė teismą atleisti jį nuo žyminio mokesčio arba jo dalies mokėjimo, o neatleidus, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Atsakovo teigimu, visas jo turtas yra areštuotas, todėl šiuo metu jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė įpareigoti apeliantą iki 2010 m. liepos 7 d. apmokėti apeliacinį skundą 37 414 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, išaiškinti, kad priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.
Teismas nurodė, kad apeliantas ginčija Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo ieškovui 3 341 392,76 Lt. Teismas pažymėjo, kad skundas, remiantis CPK 80 straipsnio ketvirtąja dalimi, turi būti apmokėtas 37 414 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad įstatymas leidžia atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą tik esant motyvuotam prašymui ir atsižvelgiant į teismui pateiktus, sunkią pareiškėjo turtinę padėtį patvirtinančius, įrodymus, kurie patvirtintų tokių išlygų būtinumą, nes kitaip būtų iškraipomi atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutų tikslai. Teismo teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad S. L. savo tėvų vardu iš banko paėmė 3 070 000 Lt dydžio kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde jis nurodo, kad tikrasis skolininkas yra ne kredito gavėjai, o būtent jis. Dėl šių aplinkybių, teismo nuomone, negalima teigti, kad asmuo, paėmęs tokio dydžio kreditą, negali sumokėti žyminio mokesčio. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad S. L. prašymas dėl žyminio mokesčio atmestinas, kaip nepagrįstas ir apeliantas įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. L. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovą S. L. nuo žyminio mokesčio arba jo dalies mokėjimo, o neatleidus, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Apeliantas nurodo, kad apeliantas pateikė motyvuotą prašymą bei įrodymus, kad negali sumokėti reikalaujamo 37 414 Lt žyminio mokesčio. Apeliantas pažymi, kad nors savo skunde ir prašo pripažinti jį skolininku, tačiau tai nėra aplinkybė, pagrindžianti S. L. mokumą. Apeliantas nurodo, kad teismui yra pateikti įrodymai, kad šiuo metu visas S. L. turtas yra areštuotas, todėl akivaizdu, kad nėra piniginių lėšų, už kurias būtų galima sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį, be to, S. L. šiuo metu yra bedarbis, todėl neturi papildomų pajamų. Apelianto nuomone, atsisakymas priimti apeliacinį skundą, remiantis tik žyminio mokesčio nesumokėjimu, prieštarautų teisingumui. Apeliantas pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į prašymą leisti žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui S. L. atidėtinas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio trečioji dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas S. L. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo, o nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti jo mokėjimą. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtas atsakovo prašymas atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o su prašymu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, kuriais paprastai laikytini dokumentai apie gaunamas pajamas, esamą finansinę-turtinę padėtį, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turimų įsiskolinimų pažymos ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. L. , siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį, pateikė į bylą VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 2 d. pažymą apie S. L. valstybinį socialinį draudimą bei Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus apie S. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą, patvirtinančius, jog atsakovo turto atžvilgiu yra taikomos didelio masto laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti duomenis nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kadangi į bylą nepateikti duomenys apie atsakovo turimas lėšas bankuose, apie atsakovui priklausantį registruotiną kilnojamąjį turtą ir pan. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant pagrindo atleisti atsakovą S. L. nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo prašymą.
Kaip minėta, atsakovas S. L. prašė, nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti jo mokėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį – 37 414 Lt bei į bylą pateiktus įrodymus apie S. L. turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, yra pagrindas atidėti atsakovui S. L. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia asmens nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui S. L. atidėtinas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovui S. L. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.