Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1170-945/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-28
Bylos Nr.
e2S-1170-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00322-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
M. P., G. B.
Kategorijos
  • 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1170-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00322-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.1.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3256-876/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams M. P., G. B., antstolei R. P. ir antstoliui R. S. dėl turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. P., G. B., antstolei R. P. ir antstoliui R. S. dėl turto grąžinimo ir 1 000 Eur per mėnesį skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 10 d. priteisimo iš G. B..

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

3. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį pripažino nepaduotu, konstatavęs, kad patikslintame ieškinyje ieškovė neištaisė teismo nurodytų trūkumų.

5. 2020 m. gegužės 19 d. gautas ieškovės dokumentas pavadinimu „Ieškinys (pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą)“, kuris buvo užregistruotas kaip atskirasis skundas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutartyje įvardintiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

7. 2020 m. gegužės 27 d. teisme gautas ieškovės patikslintas atskirasis skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė procesinės pareigos pašalinti atskirojo skundo trūkumus, nes teismui pateiktas patikslintas atskirasis skundas, kaip ir pirminis jo variantas, neatitinka įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų, skunde nenurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai, faktinės aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (nėra skundo pagrindo).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas esminiais šiais argumentais:

1.1. Ieškinį turėjo surašyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė J. T., kuri nuo balandžio mėn. pradžios iki gegužės mėn. pabaigos nieko neparašė. Teismas neteisėtai reikalauja iš ieškovės asmeniškai padaryti tai, ką turėjo padaryti jai paskirta atstovė.

1.2. Ieškovės pateiktame skunde buvo nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai, argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, t. y. nurodyta, kad teisėja tyčia kenkia ieškovės teisėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismui, kaip apeliacinės instancijos teismui, buvo perduota nagrinėti civilinė byla su ieškovės atskiruoju skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3256-876/2020 panaikinimo. Taigi apeliacijos dalykas šioje byloje yra Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria ieškovės atskirasis skundas buvo pripažintas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinamas.

12. Kitų ieškovės atskirajame skunde nurodomų Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3256-876/2020 priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nėra apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, šių nutarčių teisėtumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

13. Absoliučių skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo

14. Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šis teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas yra universalus, jis įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje: 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 ir 13 straipsniuose, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje.

15. Kita vertus, nurodyta asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Toks reguliavimas, be kita ko, taip pat gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo nustatymo. Įtvirtindamos tokias procesines taisykles susitariančios valstybės turi vertinimo nuožiūros laisvę (žr. EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimo byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70, 38 punktą). Šios nuostatos, reglamentuojančios kreipimosi į teismą tvarką, yra skirtos tinkamam teisingumo administravimui bei teisiniam aiškumui užtikrinti (žr. EŽTT 2002 m. spalio 15 d. sprendimo, peticijos Nr. 55782/00, 36 punktą). Taigi vien nurodytos tvarkos kreiptis į teismą buvimas, formalių reikalavimų nustatymas dar savaime nereiškia, kad yra dirbtinai suvaržyta teisė kreiptis į teismą, nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas ar pažeidžiama pati teisė į teisminę gynybą.

16. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas turi būti kiekviename procesiniame dokumente, CPK 306 straipsnis reglamentuoja, kas be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apeliaciniame skunde, o, vadovaujantis CPK 338 straipsniu, tapatūs turinio reikalavimai keliami ir atskirajam skundui. Jeigu atskirasis skundas neatitinka įstatymu jam keliamų reikalavimų, teismas nustato apeliantui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316, 338 straipsniai). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

17. Įvertinus ieškovės 2020 m. gegužės 19 d. pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento, įvardinto ieškiniu (pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą), turinį, jame išreikštą ieškovės prašymą aukštesnės instancijos teismui nagrinėti ieškovės ieškinį iš esmės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktą procesinį dokumentą vertino kaip atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys pripažintas nepaduotu, ir, spręsdamas šio procesinio dokumento priėmimo klausimą, vertino jo atitiktį CPK 306 straipsnyje apeliaciniams (atskiriesiems) skundams keliamiems reikalavimams.

18. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje, nustatydamas ieškovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, ieškovei aiškiai ir konkrečiai nurodė šalintinus jos pateikto atskirojo skundo trūkumus, t. y. teismas įpareigojo ieškovę išdėstyti skundo argumentus glausta forma, susiejant su teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumu ir teisėtumu (tinkamai suformuluoti skundo pagrindą), taip pat įpareigojo skunde suformuluoti konkretų reikalavimą (skundo dalyką) teismui. Vykdydama teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį, ieškovė 2020 m. liepos 27 d. pateikė du to paties turinio patikslintus atskiruosius skundus (DOK-17314, DOK-17315), t. y. tas pats procesinis dokumentas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas du kartus. Skundžiama 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės atskirąjį skundą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovė neįvykdė procesinės pareigos pašalinti atskirojo skundo trūkumus, nes teismui pateiktas patikslintas atskirasis skundas, kaip ir pirminis jo variantas, neatitinka įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų, skunde nenurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai, faktinės aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (nėra skundo pagrindo).

19. Ieškovė, nesutikdama su šia nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad jos pateiktame skunde buvo nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai, argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

20. Atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, atskirajame skunde, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas). Pažymėtina, kad atskirojo skundo pagrindas, taip pat kaip ir atskirojo skundo dalykas (apelianto prašymas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas), yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Todėl CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti reiškiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą.

21. Kaip matyti iš ieškovės 2020 m. gegužės 19 d. pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento (atskirojo skundo), jame buvo nurodomi Europos Z?mogaus Teisiu? Teismo sprendimai (nurodant sprendimų priėmimo datas ir bylų numerius), aptariama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, aiškinant teisės į teisminės gynybą principą, taip pat aptariama neturtinės žalos samprata ir jos atlyginimo principai, tačiau tai niekaip nebuvo susieta su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat buvo dėstoma ieškovės nuomonė apie bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją, kaip asmenį. Kita vertus, tai, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (t. y. atskirojo skundo pagrindas), pateiktame procesiniame dokumente nebuvo nurodyta. Vien ieškovės išdėstyti abstraktūs teiginiai, kad yra neginamos, tyčia per proceso reikalavimus žalojamos ieškovės teisės, negali būti vertinami kaip tinkamas atskirojo skundo pagrindo suformulavimas. Todėl nustačius, kad ieškovės pateiktame atskirajame skunde nebuvo tinkamai, aiškiai ir suprantamai suformuluotas ir nurodytas skundo pagrindas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tarp jų ir tinkamai suformuluoti skundo pagrindą.

22. Kaip matyti iš ieškovės pateikto patikslinto atskirojo skundo turinio, pateiktame patikslintame atskirajame skunde ieškovė suformulavo skundo dalyką, t. y. nurodė, kad prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Tačiau kitas esminis atskirojo skundo trūkumas – tinkamo atskirojo skundo pagrindo nesuformulavimas – pašalintas nebuvo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės patikslinto atskirojo skundo turinys yra tapatus pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties tekstui, t. y. ieškovė patikslintame atskirajame skunde tik nukopijavo nutarties tekstą (jo dalį). Tačiau jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas (atskirojo skundo pagrindas), patikslintame atskirajame skunde ieškovė nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė procesinės pareigos pašalinti visus atskirojo skundo trūkumus.

23. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad ieškovė netinkamai įgyvendino teisę į apeliaciją – pateikė procesinį dokumentą, neatitinkantį atskirajam skundui keliamų turinio reikalavimų, nepašalino visų teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų (nenurodė aiškaus skundo pagrindo), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi pagrįstai ieškovės atskirąjį skundą pripažino nepaduotu ir jį grąžino ieškovei (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

24. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovei paskirta advokatė nevykdo savo pareigų, nerengia ir neteikia teismui CPK reikalavimus atitinkančių procesinių dokumentų, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog byloje dalyvaujančiam asmeniui yra paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, neatleidžia jo nuo procesinės pareigos teikti įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, taip pat ir nuo neigiamų pasekmių, šios pareigos tinkamai nevykdant.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas