Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. Š. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės valstybės įmonės Turto banko prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonė Turto bankas pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. M. ir M. Š. 9 213,38 Eur žalos atlyginimą ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas. Pareikštam materialiniam subjektiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei M. Š. priklausantį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti nurodo, jog ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl yra reali tikimybė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės M. Š. butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio suma yra didelė, todėl, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė M. Š. pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:Ieškinio suma, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra didelė. Atsakovės turtinė padėtis yra gera: atsakovė gauna nuolatines stabilias darbo pajamas, laiku vykdo savo turtines prievoles ir neturi didelių skolinių įsipareigojimų. Todėl neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizika. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, kokie atsakovės veiksmai patvirtina jos nesąžiningumą, be to, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų galimą atsakovės vengimą vykdyti teismo sprendimą. Todėl, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo ieškovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika. Asmuo, prašantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi nurodoma, jog yra didelė reikalavimo suma, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės gali pasunkėti arba tapti neįmanomas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Priešingai negu nurodoma skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo riziką (grėsmę), kaip tokią, gali patvirtinti asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, valiniai nesąžiningi veiksmai ar tokių veiksmų atlikimo galimybė. Nesąžiningumas reiškia siekį išvengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pagrįsti, jog priešinga teisinių santykių šalis ėmėsi ar ketina imtis tokių nesąžiningų veiksmų (nutarties 8 punktas). Reikalaujant tokio pagrindimo, reikia turėti omenyje, kad gali būti sudėtinga numatyti asmens būsimą elgesį ir atitinkamai pagrįsti asmens nesąžiningų ketinimų galimybę (ypač tais atvejais, jeigu ginčo šalis sieja ar siejo vienkartiniai teisiniai santykiai). Be to, gali būti komplikuotas (pirmiausia dėl ribotų prieinamumo prie asmens privačios informacijos galimybių) ir jau atliktų galimai nesąžiningų veiksmų pagrindimas. Nebent priešinga ginčo šalis išviešintų savo galimai nesąžiningus ketinimus ir / ar veiksmus. Todėl pareiga pagrįsti asmens nesąžiningus ketinimus ir / ar veiksmus, kaip pagrindą teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikai konstatuoti, neturi būti suabsoliutinta. Galimi atvejai, kai toks (visapusiškas) pagrindimas nėra objektyviai galimas ir reikalavimas taip pagrįsti gali reikšti reikalavimą įrodyti tą, ko objektyviai negalima įrodyti. Todėl nesąžiningų ketinimų galimybei, kaip hipotetinei teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmei, pagrįsti ir atitinkamai nustatyti gali būti pakankami faktiniai duomenys, patvirtinantys asmens galimai nesąžiningą elgesį, pasireiškusį teisiniuose santykiuose, iš kurių yra kilęs atitinkamos bylos ginčas. Visgi, kad ir kaip bebūtų, teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmė, kaip sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra preziumuojama. Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet kuriuo atveju turi nurodyti aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, patvirtinančius realią ar hipotetinę teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmę. Ieškovė savo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti, be ieškinio sumos kriterijaus, kuris, kaip jau buvo nurodyta, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos, nepateikė argumentų ir faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog apeliantė gali būti nesąžininga ir imtis veiksmų, nukreiptų į siekį išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė akcentuoja, jog apeliantė buvo įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, akcininkė. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog apeliantė, kas iš esmės pagrįstai nurodoma ir atskiruoju skundu, nebuvo įtraukta į bylos procesą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (bylos numeris B2-2341-653/2015), ir kartu teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi) nebuvo tiriamas bei vertinamas apeliantės, kaip įmonės akcininkės, elgesys. Todėl nėra pagrindo remtis ieškovės nurodomais teismų procesiniais sprendimais, svarstant klausimą, egzistuoja ar ne teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika.Ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika. Vadinasi, nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – atmeta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas yra patenkintas. Todėl apeliantei iš ieškovės priteisiamas 21 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio – atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti valstybės įmonės Turto banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Priteisti M. Š. iš valstybės įmonės Turto banko 21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.