Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Danguoles Šiugždinytes, teiseju Romualdo Linceviciaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posedyje nagrinejo nuteistojo J. K. skunda del Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškiu 2-uju pataisos namu - atvirosios kolonijos administracijos teikimas del J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. K. atlieka bausme Pravieniškiu 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Klaipedos apygardos teismo 2003-03-13 nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 118 straipsnio 4 dali, 118 straipsnio 3 dali, 297 straipsnio 2 dali, 227 straipsni, bausmes subendrinus, laisves atemimo bausme dešimciai metu.

2009-05-19 Kaišiadoriu rajono apylinkes teisme gautas Pravieniškiu 2-uju pataisos namu – atvirosios kolonijos teikimas del J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.

Teismo posedžio metu prokurore praše nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmiu vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. istatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisves atemimo bausme pataisos istaigose atliekantys asmenys, kuriuos imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, bet prižiurimus, gali buti lygtinai paleisti iš pataisos istaigu.

Iš istatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos istaigu gali buti taikomas asmenims, atliekantiems bausme laisves atemimo vietose, jeigu imanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, taciau prižiurimus.

Ši atleidimo nuo bausmes rušis gali buti taikoma esant šioms pagrindinems salygoms:1) nuteistasis yra atlikes istatymo nustatyta minimalia bausmes dali; 2) nuteistaji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes, bet prižiurima.

Teiseju kolegija pažymi, kad sprendžiant klausima del lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmiu Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje itvirtintu bausmes vykdymo individualizavimo principu, kurio esme yra ta, kad pataisos priemones nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant i ju asmenybe bei elgesi bausmes atlikimo metu, taip pat i nuteistojo pavojinguma bei pavojinguma ir pobudi nusikalstamos veikos, už kuria atlieka bausme. Todel vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybes, turincios reikšmes sprendžiant lygtinio paleidimo tikslinguma, ju tarpe ir padarytos veikos, už kuria atlieka bausme, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtini paleidima iš laisves atemimo istaigos tik tuo atveju, jei ivertinus visas aplinkybes, galima pagristai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeite savo elgesi, kad toliau ji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmes tikslu realizavima bei teisingumo principo igyvendinima. Be to, taikyti lygtini paleidima yra teismo teise, o ne pareiga.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko butinaja istatyme numatyta bausmes dali. Nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus per visa bausmes atlikimo laikotarpi nuteistasis pažeide 2 (du) kartus, 1 (viena) karta baustas drausminemis nuobaudomis, skatintas 9 (devynis) kartus. Pravieniškiu 2-uju pataisos namu- atvirosios kolonijos psichologines tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis J. K. primityviai ir gynybiškai analizuoja padaryta nusikaltima. Yra darbštus, bendravimo igudžiai pakankami, taciau orientacija situacijose (ypac stresinese) apsunkinta. Psichologines tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad tiketina patenkinama integracija i visuomene, taciau svarbus išlieka socialiniai ir aplinkos faktoriai. Pravieniškiu 2-uju pataisos namu – atvirosios kolonijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad nuteistojo J. K. bendravimo igudžiai patenkinami, valios savybes išugdyto silpnai, sunkiai orientuojasi stresinese situacijose.

Pirmosios instancijos teismas ivertino nuteistojo elgesi per visa bausmes atlikimo laikotarpi, atsižvelge i skatinimus, nuteistojo asmenybe, likusia bausmes dali. Taip pat, ivertino tai, nuteistasis bausme atlieka už sunkius nusikaltimus. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybes pagristos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Medžiagoje esantys duomenys patvirtina ta aplinkybe, kad J. K. anksciau buvo teistas. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausme už tyciniu, tame tarpe ir sunkiu nusikaltimu padaryma. Šios aplinkybes neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybe sprendžiant del galimybes taikyti lygtini paleidima ir i jas teismas privalo atsižvelgti spresdamas klausima ar asmeni galima toliau taisyti neizoliuota nuo visuomenes. Be to, sprendžiant ar asmeni toliau galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, butina ivertinti atliktos bei neatliktos bausmes dydi, nes bausmes tikslai susije ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisviu apribojimo taikymas turi buti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausima ir vertinant likusios neatliktos bausmes dalies reikšme atsižvelgiama i aplinkybiu visuma, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas. J. K. atlieka laisves atemimo bausme, šiuo metu atlikes 2/3 bausmes, taciau likusi bausmes dalis dar gana didele. Ivertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiama charakteristika, kad bausmes atlikimo metu dirba, skatintas 9 kartus, neturi galiojanciu drausminiu nuobaudu, bei atsižvelgiant i likusia bausmes dali, kuri yra pakankamai didele lyginant su skirtaja bausme, pataisos namu charakteristika, padarytu nusikaltimu sunkuma ir pavojinguma, teiseju kolegija daro išvada, jog teigiamai charakterizuojancios aplinkybes del lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistaji neigiamai charakterizuojanciu aplinkybiu ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesu toliau nebenusikals, laikysis isipareigojimo laikytis istatymu, t.y. nera pakankamo pagrindo spresti, jog nuteistasis jau pasitaise tiek, jog toliau ji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes, bet prižiurima.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdestyta nuostata kas yra bausme ir jos paskirtis. Šioje istatymo normoje teigiama, kad bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima padariusiam asmeniui ir bausmes paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo; 2) nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu; 5) užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Todel sprendžiant ar asmeni toliau galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, butina ivertinti atliktos bei neatliktos bausmes dydi. J. K. atlieka laisves atemimo bausme, šiuo metu atlikes dali bausmes, taciau likusi neatlikta bausmes dalis yra didele. Pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino likusia neatlikta bausmes dali, nes bausmes tikslai susije ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisviu apribojimo taikymas turi buti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Teismas nurode, kad BK 41 str. 2 d. 2 p., kur kalbama apie bausmes paskirti, nurodyta, kad viena iš bausmes paskirciu yra nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni. Todel teismas pagristai ivertino ir šia aplinkybe.

Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti i tai, kad atlikdamas bausme susirgo cukriniu diabetu. Teiseju kolegija pažymi, kad spendžiant klausima del lygtinio paleidimo yra atsižvelgiama i aplinkybiu visuma. Tai kad nuteistasis serga cukriniu diabetu, negali buti pagrindu ji lygtinai paleisti iš pataisos istaigos.

Remdamasi išdestytomis aplinkybemis, kolegija daro išvada, kad apylinkes teismas tinkamai ivertino visas aplinkybes ir padare pagrista išvada, kad nuteistojo atžvilgiu nera pagrindo taikyti Bausmiu Vykdymo Kodekso 157 straipsni ir ji lygtinai paleisti iš pataisos istaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagristos byloje esancia rašytine medžiaga ir abejoniu teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybems, teikimas atmestas pagristai. Todel nera istatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skunda ir naikinti nutarti. Nuteistojo J. K. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. K. skunda atmesti ir palikti galioti Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 16 nutarti.

Nutartis neskundžiama.