- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-756-1388-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutarties G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. rugsėjo 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 16 d., 14.50 val., Vilniuje, prie Pelesos ir Dariaus ir Girėno gatvių, G. L. vairuodamas automobilį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo, ėjusio jo važiavimo krypties eismo juosta, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, 130² pastaboje.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimu už padarytą pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį G. L. nubaustas 150 Lt bauda, pagal ATPK 130² pastabą pažeidimą įvertinant 4 balais.
II.
G. L. kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos nuarimą panaikinti kaip neteisėtą. Nurodė, kad ginčo situacijoje pėsčiasis nėjo per perėją, o stovėjo ant šaligatvio ir kalbėjosi telefonu. Tuo metu, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo per sankryžą, policijos pareigūnai sėdėjo automobilyje užtemdytais stiklais. Jų automobilis atbulas stovėjo maždaug apie 300 metrų nuo sankryžos, todėl pareigūnai negalėjo matyti, kad pėsčiasis net neketina eiti per perėją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi G. L. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad G. L. padarytas pažeidimas įrodytas 2007 m. rugsėjo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, tos pačios dienos tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnų A. S. ir O. G. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, pažeidimo schema, iš dalies – ir G. L. pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių galima spręsti, kad perėja iš policijos automobilio buvo matoma. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, dėl kurių galėtų kilti abejonių policijos pareigūnų parodymais. J. L. yra pažeidėjo sutuoktinė, todėl jos duoti G. L. palankūs parodymai vertintini kaip siekis padėti išvengti atsakomybės, jie prieštarauja kitai bylos medžiagai. G. L. paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui.
III.
Apeliaciniu skundu G. L. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Nurodo, kad pareigūnai neteisingai nurodė atstumą nuo sankryžos iki jų automobilio. Apelianto teigimu, atstumas buvo 206 metrai, o ne apie 120 metrų. Be to, pareigūnai negalėjo apibūdinti pėsčiojo, kurio apeliantas neva nepraleido, lyties, amžiaus, išvaizdos, neprisiminė, ar sankryžoje buvo daugiau automobilių, ar vien tik G. L. . Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos J. L. parodymais. Nors ji ir yra apelianto sutuoktinė, tačiau prieš teikdama parodymus davė priesaiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1995 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų.
Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 75 punktu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.
Apelianto padarytas pažeidimas – nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo, ėjusio jo važiavimo krypties eismo juosta – yra įrodytas surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei teismo posėdyje apklaustų, pažeidimą mačiusių policijos pareigūnų parodymais. Policijos pareigūnų paaiškinimai bei parodymai bylos proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaravo. Netikėti policijos pareigūnais šiuo atveju nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai A. S. ir O. G. pažįsta G. L. ir yra dėl kokių nors priežasčių suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad policijos pareigūnai negalėjo prisiminti pėsčiojo išvaizdos, ar įvykio vietoje buvo daugiau automobilių, negali būti vertinama kaip jų nekompetentingumas ar suinteresuotumas apkaltinti G. L. . Pareigūnai eismo įvykius fiksuoja kiekvieną dieną, todėl, praėjus kuriam laikui, neįmanoma atsiminti konkrečių kiekvieno įvykio detalių. Vertinant paties apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktas nuotraukas, kolegijai nekyla abejonių, kad iš policijos pareigūnų automobilio įvykio vieta buvo matoma, todėl tikslus atstumas nuo automobilio iki įvykio vietos esminės reikšmės ginčui neturi, juo labiau, kad neaišku, kokiomis priemonėmis ar kada apeliantas atstumą išmatavo. Be to, pirmosios instancijos teismui jis teikė kitokius duomenis. J. L. paaiškinimais pirmosios instancijos teismas taip pat nesirėmė pagrįstai – jie prieštarauja net dviejų policijos pareigūnų, kuriais, kaip minėta, nėra pagrindo netikėti, parodymams.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju nėra jokių G. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Todėl Institucijos nutarimu jam pagrįstai paskirta bauda, atitinkanti ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį (LR ATPK 30² straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. N248-266/2008) ir atsižvelgdama į tai, jog 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., buvo pakeistas ATPK ir šio kodekso nuostatos dėl pažeidimų įvertinimo balais buvo panaikintos, daro išvadą, kad tokie pakeitimai nagrinėjamo ginčo atžvilgiu laikytini atsakomybėn traukiamo asmens padėties sušvelninimu, todėl šie pakeitimai taikytini atgal (LR ATPK 8 straipsnio 2 dalis), o Institucijos nutarimas keistinas, panaikinat jo dalį, kuria G. L. padarytas pažeidimas įvertintas 4 balais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartį pakeisti: Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo dalį, kuria G. L. padarytas pažeidimas įvertintas 4 balais, panaikinti, o nutarimo dalį, kuria G. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 124¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 150 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.