Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos (toliau-Institucija) Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. M., būdamas neblaivus (1,51 promilių), viešoje vietoje – Kaune, Šv. Gertrūdos g. ties 38 namu, 2011m. rugsėjo 5 d., apie 00.40 val. vaikščiojo važiuojamąja gatvės dalimi, o paprašytas pasitraukti, policijos pareigūnus išplūdo necenzūriniais žodžiais, pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jis toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, vedamas muistėsi, tuo įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, kuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir jam paskirta 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl žemiau išdėstytų aplinkybių.

Pirma, byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Teismas nutarime konstatavo, kad teismo posėdžio protokolas nebus rašomas, tačiau sutinkamai su teismų praktika, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolo nebuvimas yra grubus procesinis pažeidimas, todėl A. M. negali nustatyti, kas buvo atvykęs į teismo posėdį, kokius argumentus pateikė institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuo remiantis teismas pripažino A. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesant teismo posėdžio protokolo, yra ribojamos A. M. teisės apskųsti apylinkės teismo sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių įvertinti teisme atliktą įrodymų tyrimą bei asmenų duotus žodinius paaiškinimus.

Antra, byloje nebuvo apklausti 2011m. rugsėjo 5 d. įvykius matę asmenys. Sutinkamai su teismų praktika, vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi išskirtinai rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, administracinio sulaikymo protokolu bei pažyma apie galiojančias nuobaudas. Kadangi nėra teismo posėdžio protokolo, daroma išvada, kad teismas neapklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių policijos pareigūnų. Teismas nieko nepasisakė dėl A. M. prašymo į teismo posėdį iškviesti liudytojus. Tokiu būdu buvo pažeista A. M. teisė į teisingą ir sąžiningą procesą. Įvertinus tai, kad teismas ištyrė tik rašytinius įrodymus, netyrė jokių žodinių pareigūnų parodymų, nieko nepasisakė apie A. M. prašymą iškviesti į teismą liudytojus, skunde konstatuojama, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai.

Trečia, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta A. M. nedalyvaujant. Įstatyme imperatyviai nurodoma, jog nagrinėjant ATPK 187 str. numatyto pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Asmuo gali būti atvesdinamas, jeigu pagal šaukimą jis vengia atvykti. Jeigu ir tuomet vengia atvykti ar būti atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Šiuo gi atveju A. M. dalyvavimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo privalomas, jam nedalyvaujant teismas negalėjo priimti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta A. M. teisė į tinkamą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą, dėl ko skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.

Ketvirta, teismas nepagrįstai atsisakė atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad A. M. nėra tinkamai atstovaujamas P. M., tačiau nurodė, kad 2011 m. spalio 13 d. bylos nagrinėjimas dėl tos priežasties negali būti atidedamas. Pagal ATPK 272 str. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine pagalba. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas notaro patvirtintas įgaliojimas, kad A. M. atstovauja P. M., tačiau teismas nurodė, kad P. M. užimtumas kitoje byloje nėra priežastis atidėti nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą. Apelianto nuomone, P. M. negalėjimas atvykti į teismo posėdį turėjo būti pripažintas objektyvia priežastimi dėl nedalyvavimo teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokiu būdu apylinkės teismas, nepagrįstai atsisakydamas atidėti administracinio teisės pažeidimo bylą, sukliudė A. M. pasinaudoti įstatyme numatyta teise - atstovo pagalba. Toks pažeidimas laikytinas esminiu teisės į teisingą ir sąžiningą teismo procesą pažeidimu, todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Institucija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas. A. M. kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija, tačiau pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo, pažeisdamas procesinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis turi būti panaikintas.

Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo dėl šių nustatytų aplinkybių.

Pirma, sutinkamai su skundo argumentu, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į tinkamą ir sąžiningą procesą, nes A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, publikuota "Administracinė jurisprudencija" Nr. 12).

Šiuo atveju nei teismo posėdžio protokolo, nei detalių rašytinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų dėl administracinio teisės pažeidimo byloje (ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų) nėra. Pasirašyti ant administracinio teisės pažeidimo protokolo bei pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo A. M. atsisakė, jo parašo nėra ir ant pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo, daiktų paėmimo laikinai saugoti bei administracinio sulaikymo protokolai taip pat nepasirašyti. Tokiu būdu buvo pažeista A. M. teisė duoti paaiškinimus dėl pažeidimo padarymo fakto. Pažeidėjas dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neapklaustas, jo versija teisme nebuvo patikrinta. Priimant ginčijamą nutarimą nuomonės neišreiškė ir Institucija. Teismas skundžiamą nutarimą priėmė vienasmeniškai, nutarime nenurodyta teismo posėdžio sekretoriaus pavardė, iš ko galima spręsti, kad teismo posėdžio nebuvo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų trūkumų (nesant teismo posėdžio protokolo) neturi galimybės patikrinti ir įvertinti nutarime nurodytų motyvų teisingumo ir pagrįstumo.

Antra, visiškai pagrįstai apeliantas skundžiasi dėl to, kad byloje nebuvo apklausti 2011m. rugsėjo 5 d. įvykį matę asmenys. Tokiu būdu yra netinkamai ištirti administracinį teisės pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismas nesilaikė šių įstatymo nuostatų.

Šiuo gi atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra nevertinti, neanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Teismas padarė deklaratyvią išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4, 5), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (b. l. 3), administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 7), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 12). Pažeidimą užfiksavę pareigūnai apklausti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, nors privalėjo visapusiškai ištirti visus pažeidimo padarymą patvirtinančius įrodymus, vadovavosi tik byloje esančia rašytine medžiaga, ir žodžiu įrodymų teisme netyrė. Remiantis vien byloje esančia medžiaga priimtas procesinis sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Tuo buvo pažeistas bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas, kuris reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas gi to nepadarė. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Kauno miesto apylinkės teismas ištyrė tik rašytinius įrodymus, netyrė jokių žodinių administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių pareigūnų parodymų, taip pat visiškai nepasisakė dėl A. M. prašymų iškviesti ir apklausti liudytojus, todėl konstatuojama, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta netinkamai.

Trečia, visiškai pagrįstai A. M. skundžiasi, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors pagal galiojančio ATPK 272 str. 2 d., nagrinėjant 187 str. numatytą pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, tik tada administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje A. M. nedalyvavo (pranešta tinkamai, šaukimas įteiktas 2011-10-08). Jis prašė atidėti teismo posėdį dėl jo atstovo užimtumo kitame teisme kitoje byloje, prašė iškviesti liudytojus, tačiau teismas neatsižvelgė į jo prašymą, motyvavo tuo, jog A. M. apie teismo posėdį pranešta, jo neatvykimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis, ir padarė išvadą, kad jis vengia atvykti į teismą, ir išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Teismas gi net ir tinkamai pranešęs apie bylos nagrinėjimo laiką privalėjo imtis įstatyme nustatytų priemonių pristatyti A. M. į teismo posėdį ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, tačiau to nepadarė.

Įvertinus visa išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė neteisėtą sprendimą, neužtikrino pačių svarbiausių asmens teisių, padarė esminius administracinių bylų teisenos pažeidimus, numatytus ATPK 248 str., 272 str., 275 str., 276 str., 285 str., 286 str., todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 13 d. nutarimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutarė:

A. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.