Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-03-25 · Administracinė byla Nr. eI3-669-362/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-25
Bylos Nr.
eI3-669-362/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02564-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
Šiaulių apygardos, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį in teresą,
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius
Kategorijos
  • 15.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-669-362/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02564-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, teismui pateikė pareiškimą ir patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo: 1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-29-(14.31.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į C. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1455 ha žemės, bei perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,1455 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiu A. K. (0,0300 ha), visas sklypas 0,1755ha. 2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į C. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 5,7545 ha žemės, atlyginant pinigais – 11500 Eur (vertė neindeksuota). 3. Pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto l-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko V. L. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. L. paveldi 1455/1755 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 4. Pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko V. L. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. L. paveldi 11 500 Eur piniginę kompensaciją. 5. Taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 1455/1755 dalis 0,1755 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 23 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 31SD-6508-(14.31.7) (toliau – Raštas) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai atkūrė nuosavybės teises C. L. ir jo įpėdinio V. L. (kai kuriuose dokumentuose rašomas V. L.) nuosavybėn neteisėtai perleido 0,1455 ha dalį 0,1755 ha ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei priėmė neteisėtą sprendimą skirti 11 500 Eur piniginę kompensaciją C. L. už atkurtą nuosavybės teisę į G. L. (kai kuriuose dokumentuose rašoma G. L.) iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomotą 5,7545 ha žemės sklypą. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo C. L. į buvusios savininkės G. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Šiaulių mieste teisėtumo nustatyta, kad 1992 m. kovo 31 d. C. L. pateikė prašymą Šiaulių miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5 ha žemės. (duomenys neskelbtini). C. L. mirė. 1992 m. gruodžio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo patenkino pareiškėjo V. L. prašymą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L. mirė 1943 metais Šiaulių gete. 1992 m. gruodžio 17 d. mirusio C. L. sūnus V. L. pateikė prašymą Šiaulių miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5 ha žemės. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 1996 m. rugpjūčio 13 d. archyvo pažymėjime Nr. 13-570, adresuotame Šiaulių miesto valdybai, nurodė, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Šiaulių miesto žemės rūšiavimo 1931 - 1939 m. dokumentų byloje, miesto ūkininkų, kurie moka žemės mokesčius, 1937 m. lapkričio 25 d. sąraše įrašyta G. L., mokėjusi mokesčius už 0,69 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), o toje pačioje byloje Šiaulių miesto žemės savininkų sąraše, eilės Nr. 88 įrašyta G. L., turėjusi 0,69 ha I rūšies ariamos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), eilės Nr. 228 skiltyje: „Žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyta: „Šiaulių miesto savivaldybė, išnuom. skl. L. g.“; skiltyje: „Ūkio ar atskiro žemės ploto vardas“ įrašyta: (duomenys neskelbtini)“, skiltyje: „Žemės plotas, hektarais“ įrašyta: „5,90“, skiltyje: „Tame skaičiuje ariamos“ įrašyta: „5,90“; tame pačiame archyviniame fonde, Šiaulių apskrities Šiaulių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938 metų sąraše, patvirtintame 1938 m. balandžio 5 d., įrašyta G. L., Vilniaus g. turėjusi 0,69 ha II rūšies ariamos žemės. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Nr. 1V-661 V. L. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. V. L. įgaliotas asmuo C. K. 2019 m. birželio 14 d. V. L. vardu pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl naujo žemės sklypo (ar jo dalies) individualiai statybai pasirinkimo, kuriuo prašė svarstyti naujo 0,1755 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 0,1455 ha, perdavimo neatlygintinai V. L. nuosavybėn. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-29-(14.31.3.) atkūrė nuosavybės teises į C. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1455 ha žemės bei perdavė neatlygintinai nuosavybėn naują kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo 0,1455 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrities Šiaulių miesto savivaldybės Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiu A. K. (0,0300 ha) – visas sklypas 0,1755 ha. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g.(duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.) atkūrė nuosavybės teises į C. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 5,7545 ha žemės, atlyginant pinigais 11 500 Eur (vertė neindeksuota) išperkant žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., už 5,7545 ha žemės. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas 2019 m. rugpjūčio 26 d. išdavė V. L., gyvenančiam Izraelyje, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą notarinio registro Nr. 1-8898, pagal kurį V. L. paveldi 1455/1755 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas 2019 m. rugpjūčio 26 d. išdavė V. L., gyvenančiam Izraelyje, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą notarinio registro Nr. 1-8902, pagal kurį V. L. paveldi 11 500 Eur piniginę kompensaciją, priklausančią mirusiajam C. L. pagal 2019 m. liepos 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 31S-38-(14.31.3.) už atkurtą nuosavybės teise turėtą 5,7545 ha žemės sklypą. 2019 m. rugpjūčio 28 d. V. L. 2019 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-8898 pagrindu įregistravo nuosavybės teisę į 1455/1755 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba Rašte nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. papildomai peržiūrėjus visus C. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 13 d. pažymėjimą Nr. 13-570, nustatyta, kad nėra dokumento, patvirtinančio, kad G. L. nuosavybės teise valdė 5,9 ha ploto žemės sklypą Šiaulių mieste, todėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai neteisingai nustatė G. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą, nes šiame pažymėjime nurodytas 5,9 ha plotas buvo nuomojamas, o nuosavybės teise G. L. valdė tik 0,69 ha plotą (duomenys neskelbtini). Raštu taip pat informuojama, kad piniginė kompensacija pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 31S-38-(14.31.3.) neišmokėta.

Žemesnės instancijos teismas

Turto savininkė G. L. nuosavybės teise Šiaulių mieste valdė 0,69 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 5,9 ha ploto žemės sklypą jai buvo išnuomojusi Šiaulių miesto savivaldybė, tai yra, ji nuosavybės teisių į šį žemės sklypą neturėjo ir nebuvo šio turto savininkė. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos tik asmeniui (jo įpėdiniams), kuriam turtas priklausė nuosavybės teise ir kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, be kitų dokumentų, turi būti pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą į G. L. turėtą žemę C. L. byloje yra pateiktas tik Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 13 d. archyvo pažymėjimas Nr. 13-570, kuriame nurodyta, kad G. L. nuosavybės teisių į 5,9 ha ploto žemės sklypą Šiaulių mieste neturėjo, šį žemės sklypą jai buvo išnuomojusi Šiaulių miesto savivaldybė. Daugiau jokių dokumentų, patvirtinančių, kad G. L. nuosavybės teise priklausė šis 5,9 ha žemės sklypas Šiaulių mieste nėra, todėl nuosavybės teisės į šį 5,9 ha žemės sklypą atkurtos neteisėtai, pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 2, 11, 12, punktų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju 0,69 ha žemės sklypo savininkė buvo G. L.. Jos sūnus C. L. laiku pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai atkurti nuosavybės teises į G. L. priklausiusį žemės sklypą, tačiau kartu su prašymu nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėjo, kad iš viso nėra jokių duomenų apie tai, kad C. L. būtų priėmęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Atkurtų nuosavybės teisių perdavimo neteisėtumą sąlygoja ne tik nuosavybės teisės C. L. atkūrimo neteisėtumas, bet ir ta aplinkybė, kad V. L. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Nr. 1V-661 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir jis yra Izraelio pilietis. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu C. L. nuosavybės teisės būtų atkurtos teisėtai, jos vis tiek negalėtų būti perduotos V. L., kadangi jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir toks atkurtų nuosavybės teisių perdavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-29-(14.31.3.), 2019 m. liepos 29 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.), yra neteisėti, nes priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 2, 11, 12, punktų nuostatas, ir šie ginčijami administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taikoma restitucija.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu ir patikslintu pareiškimu sutinka.

Nurodė, kad C. L. buvo pateikęs Šiaulių miesto valdybai 1992 m. kovo 31 d. prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo į jo mamos žemę Šiaulių mieste Radviliškio gatvėje, su prašymu buvo pateikęs gimimo liudijimo kopiją. Po jo mirties (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto valdybai 1992 m. gruodžio 17 d. teikė prašymą C. L. sūnus V. L., prie jo prašymo buvo pridėta Šiaulių m. apylinkės teismo 1992 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriame nustatytas juridinis faktas dėl G. L. mirties datos, V. L. gimimo pažymėjimo, C. L. mirties liudijimo Nr. CA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija gavo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 13 d. pažymėjimą Nr. 13-570. Kadangi žemė buvo valstybės išperkama, C. L. buvo įrašytas į eilę (1993 m. spalio 25 d. sąraše C. L. buvo įrašytas eil. Nr. 2612). C. L. pretendavo į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą (turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį). Nuosavybės teisų atkūrimą vykdanti Šiaulių apskrities viršininko administracija 2008 m. sausio 18 d. raštu Nr. 12-164-(1-44) „Dėl duomenų apie piliečių gyvenamąją vietą“ kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, siekdama gauti duomenis apie V. L. gyvenamąją vietą ir C. L. paskutinę gyvenamą vietą ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos buvo gautos 2008 m. vasario 29 d. pažymos, kurios patvirtino, kad apie C. L. gyventojų registre duomenų nėra, o V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nedeklaravo. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2015-2019 metais ne kartą bandė surasti V. L. kontaktinius duomenis, susisiekti, kad vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, atliko paiešką Gyventojų registre, tačiau Gyventojų registre nebuvo duomenų apie jo gyvenamosios vietos adresą. Buvo nurodyta, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 10 d. išvyko gyventi į užsienio valstybę (Izraelį).

Viešai paskelbus apie susirinkimą, į 2019 m. birželio 14 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje vykusį komisijos posėdį atvyko V. L. įgaliotas asmuo C. K., kuris pateikė V. L. 2019 m. birželio 10 d. įgaliojimo kopiją, paveldėjimo liudijimų nepatvirtintas kopijas (Testamento kopiją, 1994 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ir 1994 m. gruodžio 15 d. papildomą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintus Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notarės R. S.), iš kurių buvo matyti, kad visą turtą paveldėjo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Komisijos posėdžio metu V. L. įgaliotas asmuo pasirinko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, atkuriant nuosavybės teises kartu su kitu pretendentu.

Kadangi C. L. buvo miręs, nuosavybės teisės, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, neįsitikinus, kad C. L. nebuvo pateikęs Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento, buvo atkurtos mirusio C. L. vardu, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 31S-29-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisų atkūrimo mieto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo C. L. vardu į buvusios savininkės C. L. motinos G. L. (L.) nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį 0,1455 ha Šiaulių apskrities Šiaulių miesto sav. Šiaulių mieste, buvusiame žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1455 ha žemės sklypo, esančio Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) dalį bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiu A. K. (0,0300 ha), visas sklypas 0,1755 ha (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 31S-38-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisų atkūrimo mieto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo C. L. vardu į buvusios savininkės C. L. motinos G. L. (L.) nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto 5,7545 ha žemės dalį Šiaulių apskrities Šiaulių miesto sav. Šiaulių mieste, buvusiame žemės sklype prie (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės atkurtos už 5,7545 ha atlyginant pinigais 11500 Eur, išperkant žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d. Buvo parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-07-30 pažyma Nr. 31PAŽ1-11-(14.31.47.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo įteikti V. L. įgaliotam asmeniui C. K.. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus darbuotojai, perduodami sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neįvertino duomenų apie C. L. įpėdinio pagal testamentą V. L. (V. L.) turimą Izraelio valstybės pilietybę, nurodytą 2019 m. birželio 10 d. įgaliojime Nr. 9186. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir L. C. testamento pagrindu išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą dokumentus V. L.. Šių dokumentų pagrindu VĮ Registrų centre buvo įregistruota V. L. nuosavybė į 0,1455 ha žemės sklypo, esančio Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) dalį. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriuje 2019 m. rugsėjo 23 d. papildomai peržiūrėjus visus C. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 13 d. pažymėjimą Nr. 13-570, buvo pastebėta klaida, t. y. nustatyta, kad nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad G. L. nuosavybės teise valdė 5,9 ha ploto žemės sklypą Šiaulių mieste. Vertintina, kad Šiaulių skyriaus darbuotojai neteisingai nustatė G. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą, atlikus paiešką teisės aktų registre, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 1V-661 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ įsigaliojimo V. L. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl sprendimai dėl nuosavybės teisių mirusio C. L. vardu nebegali būti įgyvendinami (negali būti išmokama kompensacija ar perduodamas žemės sklypas).

Atsakovo V. L. atstovo advokato padėjėjo E. P. pateiktame atsiliepime nurodoma, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad V. L. tėvas C. L. (duomenys nekelbtini) gimė Šiauliuose, Lietuvoje. Tai patvirtina ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus į bylą pateiktas C. L. gimimo liudijimas. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, C. L. nuo 1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tarnybos vieta buvo paskirta Marijampolės apskrityje. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, jog pagal tuo metu galiojusį 1920 m. rugpjūčio 13 d. Steigiamojo Seimo priimtą „Naujokų šaukimo įstatymą“ Lietuvos kariuomenėje tarnauti galėjo tik asmenys buvę Lietuvos Respublikos piliečiais. Faktą, jog C. L. gyveno Šiauliuose įrodo ir jo karinis bilietas Nr. 681515, išduotas Šiaulių miesto karinio komisariato. Šiame kariniame biliete nurodoma, jog C. L. į tikrąją karo tarnybą buvo pašauktas 1926 m. Šiauliuose. C. L. po tarnybos visą laiką garbingai gyveno Šiauliuose. Čia iki pat savo mirties, 1992 m., dirbo Ch. Frenkelio avalynės fabrike (po sugriauto fabriko atstatymo, fabriko pavadinimas pakeistas į „Elnias“), buvo žinomas ir gerbiamas tiek Šiaulių miesto bendruomenės, tiek ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys.1948 m. birželio 6 d. ten gyvendamas su žmona D. L. susilaukė sūnaus, atsakovo V. L.. (duomenys neskelbtini), visą savo gyvenimą Lietuvoje nugyvenęs C. L. Šiauliuose ir mirė. Pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Pilietybės įstatymą, Lietuvos piliečiais ex lege buvo laikomi asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR pilietybės įstatymą. Pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punktą Lietuvos TSR piliečiais buvo laikomi asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Pareiškėja su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu į šią bylą nėra pateikusi jokių duomenų, paneigiančių, jog C. L. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog C. L. 1989 m. buvo kokios nors kitos valstybės pilietis. Taigi, darytina išvada, jog C. L. minėtų įstatymų pagrindu įgijo Lietuvos TSR, o vėliau ir Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. jis atitiko sąlygas, numatytas 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte (gimė tuometinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, o po okupacijos nuolat gyveno Lietuvos TSR teritorijoje, nebuvo kitos valstybės piliečiu).

Atsakovas V. L. neginčija fakto, jog 2015 m. rugpjūčio 25 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir tapo Izraelio Valstybės piliečiu. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog tiek C. L. prašymo atkurti nuosavybės teises (1992 m. kovo 31 d.), tiek ir V. L. 1995 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimo, kuriuo išreiškė savo valią perimti tėvo C. L. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikimo momentu, V. L. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovo V. L. valią perimti savo tėvo C. L. turtą, taip pat ir teisę atkurti teises į išlikusį neįkilnojamąjį turtą šiam mirus parodo ir 1994 m. rugpjūčio 1 d. bei gruodžio 15 d. atsakovui V. L. išduoti Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimai. Be to, atsakovas V. L. 1997 m. gruodžio 30 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi perleido (pardavė) nuosavybės teisę į paveldėtą tėvo C. L. turto dalį (žemės sklypą ir statinius, esančius adresu Dvaro g. 104B, Šiaulių m.), kas parodo, jog disponavimas šia, pagal 1994 m. rugpjūčio 1 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodyta C. V. palikimo dalimi atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus.

Paaiškėjus, jog atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus tarnautojai, priėmę ginčijamą 2019 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.) padarė klaidą, atsakovas V. L. mano, jog šio sprendimo galiojimo klausimas turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-29-(14.31.3.) buvo įgyvendintos C. L. teisės natūra atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1455 ha ploto žemės, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos pateiktame 1996 m. rugpjūčio 13 d. archyvo pažymėjime Nr. 13-570 nurodoma, jog G. L. valdė ir mokėjo mokesčius už 0,69 ha žemės, tikslinga iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos už tarp natūra atkurto žemės sklypo (0,1455 ha ploto) ir G. L. faktiškai valdyto sklypo (0,69 ha ploto) vertės skirtumą (dėl 0,5445 ha žemės ploto). Dėl šios priežasties, keistinas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus 2019 m. liepos 29 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.) ir iš naujo apskaičiuotina kompensacija už išperkamą, G. L. priklausiusio 0,69 ha ploto sklypo, 0,5445 ha ploto dalį. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, atsakovas prašo teismo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrių pakeisti savo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.) ir iš naujo apskaičiuoti kompensaciją už išperkamą, G. L. priklausiusio 0,69 ha ploto sklypo, 0,5445 ha ploto dalį.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas ir patikslintas pareiškimas tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui V. L., teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnis).

ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis įtvirtina inter alia prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Analogišką teisę prokurorui suteikia ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis. Byloje nėra ginčo, jog keliamais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Vertintina, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės interesu, t. y. viešuoju interesu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiau (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas” sietinas su „socialiai svarbiais” tikslais, t. y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc (liet. šiam (laikinam) tikslui ar specifinei situacijai) nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori (iš anksto; nepatikrinus) pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A17-742/2007).

LVAT praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad jo ginamas viešasis interesas pasireiškia reikalingumu panaikinti neteisėtus, imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 4 dalies normoms prieštaraujančius, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kuriais atsakovui V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į G. L. iki nacionalizacijos nuomotą žemę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisminę praktiką ir prokuroro pareiškime nurodytų materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, pripažįsta, jog prokuroro įvardintas imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese laikytinas viešuoju interesu, nes padaryti teisės pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

Byloje nustatyta, kad 1992 m. kovo 31 d. C. L. pateikė prašymą Šiaulių miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5 ha žemės. (duomenys neskelbtini) C. L. mirė. 1992 m. gruodžio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo patenkino pareiškėjo V. L. prašymą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L. mirė 1943 metais Šiaulių gete. 1992 m. gruodžio 17 d. mirusio C. L. sūnus V. L. pateikė prašymą Šiaulių miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 5 ha žemės. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 1996 m. rugpjūčio 13 d. archyvo pažymėjime Nr. 13-570, adresuotame Šiaulių miesto valdybai, nurodė, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Šiaulių miesto žemės rūšiavimo 1931 - 1939 m. dokumentų byloje, miesto ūkininkų, kurie moka žemės mokesčius, 1937 m. lapkričio 25 d. sąraše įrašyta G. L., mokėjusi mokesčius už 0,69 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), o toje pačioje byloje Šiaulių miesto žemės savininkų sąraše, eilės Nr. 88 įrašyta G. L., turėjusi 0,69 ha I rūšies ariamos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), eilės Nr. 228 skiltyje: „Žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyta: „Šiaulių miesto savivaldybė, išnuom. skl. L. g.“; skiltyje: „Ūkio ar atskiro žemės ploto vardas“ įrašyta: (duomenys neskelbtini)“, skiltyje: „Žemės plotas, hektarais“ įrašyta: „5,90“, skiltyje: „Tame skaičiuje ariamos“ įrašyta: „5,90“; tame pačiame archyviniame fonde, Šiaulių apskrities Šiaulių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938 metų sąraše, patvirtintame 1938 m. balandžio 5 d., įrašyta G. L., (duomenys neskelbtini) turėjusi 0,69 ha II rūšies ariamos žemės. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Nr. 1V-661 V. L. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. V. L. įgaliotas asmuo C. K. 2019 m. birželio 14 d. V. L. vardu pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl naujo žemės sklypo (ar jo dalies) individualiai statybai pasirinkimo, kuriuo prašė svarstyti naujo 0,1755 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies - 0,1455 ha, perdavimo neatlygintinai V. L. nuosavybėn. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., ,(duomenys neskelbtini)“ Nr. 31 S-29-( 14.31.3.) atkūrė nuosavybės teises į C. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1455 ha žemės bei perdavė neatlygintinai nuosavybėn naują kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo 0,1455 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrities Šiaulių miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiu A. K. (0,0300 ha) - visas sklypas 0,1755 ha. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.) atkūrė nuosavybės teises į C. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 5,7545 ha žemės, atlyginant pinigais 11 500 Eur (vertė neindeksuota) išperkant žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., už 5,7545 ha žemės. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas 2019 m. rugpjūčio 26 d. išdavė V. L., gyvenančiam Izraelyje, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą notarinio registro Nr. 1-8898, pagal kurį V. L. paveldi 1455/1755 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. rugpjūčio 26 d. išdavė V. L., gyvenančiam Izraelyje, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą notarinio registro Nr. 1-8902, pagal kurį V. L. paveldi 11 500 Eur piniginę kompensaciją, priklausančią mirusiajam C. L. pagal 2019 m. liepos 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 31S-38-(14.31.3.) už atkurtą nuosavybės teise turėtą 5,7545 ha žemės sklypą. 2019 m. rugpjūčio 28 d. V. L. 2019 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-8898 pagrindu įregistravo nuosavybės teisę į 1455/1755 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Nuosavybės teisių atkūrimas pradedamas pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dokumentai (1 dalis). Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ginčijamais sprendimais C. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 13 d. archyvo pažymėjimu Nr. 13-570, kuriame nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Šiaulių miesto žemės rūšiavimo 1931 - 1939 m. dokumentų byloje, miesto ūkininkų, kurie moka žemės mokesčius, 1937 m. lapkričio 25 d. sąraše įrašyta G. L., mokėjusi mokesčius už 0,69 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), o toje pačioje byloje Šiaulių miesto žemės savininkų sąraše, eilės Nr. 88 įrašyta G. L., turėjusi 0,69 ha I rūšies ariamos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), eilės Nr. 228 skiltyje: „Žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyta: „Šiaulių miesto savivaldybė, išnuom. skl. L. g.“; skiltyje: „Ūkio ar atskiro žemės ploto vardas“ įrašyta: (duomenys neskelbtini)“, skiltyje: „Žemės plotas, hektarais“ įrašyta: „5,90“, skiltyje: „Tame skaičiuje ariamos“ įrašyta: „5,90“; tame pačiame archyviniame fonde, Šiaulių apskrities Šiaulių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938 metų sąraše, patvirtintame 1938 m. balandžio 5 d., įrašyta G. L., Vilniaus g. turėjusi 0,69 ha II rūšies ariamos žemės.

Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, kad priimant Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-29-(14.31.3.) buvo klaidingai įvertinti pateikti dokumentai, t. y. Šiaulių skyriaus darbuotojai nustatė, jog G. L. iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojamas 5,9 ha ploto žemės sklypas buvo jos valdomas nuosavybės teise, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos tik asmeniui (jo įpėdiniams), kuriam turtas priklausė nuosavybės teise, konstatuotina, kad sprendimai, kuriais C. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo motinos G. L. nuomotą žemę, yra neteisėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad padaryti pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus, todėl naikintini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-29-(14.31.3.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.) kaip iš esmės prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko 2019 m. rugpjūčio 26 d. V. L. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 1-8898, pagal kurį V. L. paveldi 1455/1755 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko V. L. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 1-8902, pagal kurį V. L. paveldi 11 500 Eur piniginę kompensaciją laikytini išvestiniais reikalavimais iš pagrindinių reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl patenkinus prokurorės prašymo pagrindinius reikalavimus, turi būti tenkinamas ir išvestiniai reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Atsižvelgiant į išdėstytą taikytina restitucija grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 1455/1755 dalis 0,1755 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo V. L. atsiliepime nurodyto prašymo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių pakeisti savo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.) ir iš naujo apskaičiuoti kompensaciją už išperkamą, G. L. priklausiusio 0,69 ha ploto sklypo, 0,5445 ha ploto dalį teismas pažymi, kad Šiaulių skyrius, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, taip pat C. L. pateiktą prašymą, duomenų apie G. L. nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 0,69 ha ploto žemės sklypą iš viso nevertino, t. y. neišsprendė klausimo pagal pateiktus dokumentus – prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Pažymėtina, kad administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir ji yra priskirta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai, todėl panaikinus neteisėtai priimtus atsakovo administracinius aktus, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turės būti atlikta iš naujo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu administraciniai aktai panaikinti kaip iš esmės prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, tačiau teismas nevertino aplinkybių, susijusių su C. L. ar V. L. pilietybe. Pažymėtina, kad nors pareiškėja nurodo, kad nėra duomenų apie tai, kad C. L. buvo priėmęs Lietuvos Respublikos pilietybę, teismas atkreipia dėmesį, kad institucija, atliekanti viešąjį administravimą bei turinti teisę spręsti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi ir pareigą gauti papildomus įrodymus, dokumentus, ar informuoti suinteresuotus asmenis apie galimybę tokius dokumentus gauti bei pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą ir patikslintą pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 15 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-29-(14.31.3.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. L., g. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31S-38-(14.31.3.).

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto l-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko V. L. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 1-8898, pagal kurį V. L. paveldi 1455/1755 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko V. L. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 1-8902, pagal kurį V. L. paveldi 11 500 Eur piniginę kompensaciją.

Taikyti restituciją - grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 1455/1755 dalis 0,1755 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusLaisvutė KartanaitėVirginijus Stankevičius