Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro atstovui direktoriui Audroniui Gustui,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. S. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose 2019-07-29 buvo gautas Anykščių rajono psichikos sveikatos centro teikimas dėl D. S. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę - stacionarinį priverstinį gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje. Teikime nurodoma, kad Anykščių rajono psichikos sveikatos centro komisija, susidedanti iš pirmininko gydytojo psichiatro Audronio Gusto ir narių gydytojos psichiatrės M. P., 2019-07-29 įvertinusi situaciją, išanalizavusi Anykščių socialinės globos namų prašymą nustatė, kad šiuo metu D. S. psichikos sveikatos būsena yra pablogėjusi, asmuo gyvenamojoje vietoje yra agresyvus, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, nesilaiko gydytojų rekomendacijų dėl fizinės ir psichinės sveikatos būklės, atsisako vartoti gydytojų paskirtus vaistus, grasina tiek personalui, tiek gyventojams susidorojimu (papjauti, užmušti, pasmaugti, sužaloti). Įžeidinėja personalą ir gyventojus, vartodamas necenzūrinius žodžius. Tiek gyventojai, tiek dirbantis personalas jaučiasi nesaugūs artimoje aplinkoje.

Teikimo pateikimo teismui metu (2019-07-29) D. S. buvo gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, iš kurios buvo paleistas 2019-07-30. Teikimo pateikimo teismui metu D. S. gyveno Aknystos socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filiale.

Posėdžio metu prokuroras nurodė, kad per teikimo nagrinėjimo laiką situacija yra iš esmės pasikeitusi. D. S. išvyko iš Aknystos socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo ir apsigyveno pas brolį S. S.. Iš esmės išnyko tos aplinkybės, kurios buvo nurodytos teikime, todėl šiuo metu nėra objektyvių pagrindų pakeisti priverstinį gydymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje.

Teismo posėdžio metu Anykščių rajono psichikos sveikatos centro atstovas Audronis Gustas nurodė, jog pas D. S. pasikeitė socialinė aplinka. Jam ir toliau rekomenduojama tęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, nevartoti alkoholio, sistemingai vartoti vaistus ir laikytis gydytojo nurodyto režimo. D. S. negali gyventi didelėje bendruomenėje, todėl manytina, kad pas brolį jam bus geriau. Šiuo metu teikime nurodytos aplinkybės pasikeitė, todėl pateiktas teikimas neaktualus. Kadangi D. S. pakeitė gyvenamąją vietą, jo visi medicininiai dokumentai bus perduoti į kitą medicinos įstaigą pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Teismo posėdžio metu D. S. nuomonės dėl teikimo neišsakė.

Teismo posėdžio metu D. S. gynėjas advokatas Darius Karvelis pateikė teismui įrodymus apie tai, kad D. S. pakeitė savo gyvenamąją vietą ir apsigyveno Vilniaus rajone pas brolį S. S. bei kreipėsi į VĮ Šeškinės polikliniką dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nurodė, kad dėl priverstinio gydymo – ambulatorinio stebėjimo pagal gyvenamąją vietą neprieštarauja, tačiau prieštarauja dėl priverstinio stacionarinio gydymo, nes nėra pakankamai duomenų, kad D. S. jis būtinas. Jo būsena nėra tokia bloga, kad skirti jam priverstinį stacionarinį gydymą, kuris prilyginamas laisvės atėmimui. Prašo teismo teikimą atmesti ir pratęsti D. S. ambulatorinį gydymą pagal jo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalis).

Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Iš teismui pateikto VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimo matyti, kad Anykščių rajono psichikos sveikatos centro komisija, susidedanti iš pirmininko gydytojo psichiatro Audronio Gusto ir narių gydytojos psichiatrės M. P., 2019-07-29 įvertinusi situaciją, išanalizavusi Anykščių socialinės globos namų prašymą nustatė, kad tuo metu D. S. psichikos sveikatos būsena buvo pablogėjusi, asmuo gyvenamojoje vietoje buvo agresyvus, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, nesilaikė gydytojų rekomendacijų dėl fizinės ir psichinės sveikatos būklės, atsisakė vartoti gydytojų paskirtus vaistus, grasino tiek personalui, tiek gyventojams susidorojimu (papjauti, užmušti, pasmaugti, sužaloti) (b. l. 2). Iš teisme apklaustos liudytojos V. L. parodymų nustatyta, kad D. S. tik pavartojęs alkoholio būna agresyvus, tuomet jo bijo kiti gyventojai. D. S. kaip gyventojas netinka Burbiškio grupinio gyvenimo namams. Gyventojai prašo jį iškeldinti. Pastaruoju metu jis alkoholio nevartojo.

Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog po paskirto ambulatorinio gydymo ir stebėjimo D. S. psichikos būklė nepasikeitė. D. S. elgesio pasikeitimą, kuomet jis tampa agresyvesnis, lemia tai, jog jis pavartoja alkoholio. Dažno alkoholio vartojimo nebuvo nustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, jog tai labiau pavieniai atvejai, kurie lėmė kitų Burbiškio grupinio gyvenimo namų gyventojų nepasitenkinimą bei norą, kad D. S. negyventų kartu. Tačiau šios aplinkybės nerodo tokio jo psichikos sveikatos būsenos pablogėjimo, dėl kurio D. S. turėtų būti keičiamas priverstinis gydymas iš ambulatorinio stebėjimo, į priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje. Akivaizdu, jog D. S. gyveno netinkamoje jam socialinėje aplinkoje, todėl D. S. pakeitus jo gyvenamąją aplinką ir išsikrausčius iš Burbiškio grupinio gyvenimo namų bei apsigyvenus pas brolį, tikėtina, jog jis tinkamai adaptuosis, bus prižiūrimas, nevartos alkoholio, nebus pavojingas sau ir visuomenei.

Esant nurodytoms aplinkybėms nenustatyta pagrindų D. S. taikytą priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis keisti kita – priverstiniu stacionariniu gydymu specializuotoje gydymo įstaigoje.

Bylos duomenimis spręstina, kad po paskirto ambulatorinio gydymo ir stebėjimo D. S. psichikos būklė nepasikeitė ir gydymas jam yra reikalingas. Ambulatorinis gydymas ir stebėjimas turi įtakos jo psichinei sveikatos būklei. Teismo manymu, pagal medicininius duomenis ši priverčiamoji medicinos priemonė yra veiksminga ir reikalinga D. S., nes ji mažina asmens socialinį pavojingumą.

Į bylą pateikti dokumentai rodo, kad 2019-09-24 D. S. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

BPK 405 straipsnio 4 dalis nustato, kad dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą.

Kadangi D. S. pakeitė savo gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena Vilniaus rajone bei yra kreipęsis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo į VĮ Šeškinės polikliniką (b. l. 29), D. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo klausimą turi spręsti dabartinės jo gyvenamosios vietos teismas pagal šios priemonės taikymo vietą (BPK 405 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253, 405 straipsniais,

nutaria:

Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimo netenkinti ir palikti nepakeistą D. S. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.