Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. prašymą peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį ir skirti švelnesnę bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas nuteistojo D. Z. prašymas, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį, kuria buvo pripažintas Čekijos Respublikos apkaltinamasis nuosprendis ir nutarta paskirtą laisvės atėmimo bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir skirti švelnesnę bausmę.

Prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pakeisti nuosprendį vykdymo procese tik jei vykdymo metu įsigalioja asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimu taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartimi buvo pripažintas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendis byloje Nr. 2 T 11/2019-2084, priimtas D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir nutarta D. Z. juo paskirtą laisvės atėmimo bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

D. Z. Čekijos Respublikos nuosprendžiu paskirtą bausmę suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktu buvo palikta šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat nustatyta, kad 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. (toliau – ir Įstatymas).

Šiuo Įstatymu pakeistas BK 180 straipsnis, įtvirtinantis plėšimo sudėtis, bei BK 190 straipsnis, nustatantis sąvokų dėl turto vertės ir žalos dydžio išaiškinimus.

Nutarties priėmimo metu ir bausmių suderinimo metu galiojusio BK 180 straipsnio 3 dalis nustatė kvalifikuotą plėšimo sudėtį. Buvo numatyta, kad tas, kas apiplėšė panaudodamas šaunamąjį ginklą ar sprogmenį, arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėš dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

Didelės vertės turtu pagal tuo metu galiojusio BK 190 straipsnio nuostatas buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL (12 500 eurų).

Pagal minėto Įstatymo pakeitimus paprasta plėšimo nusikalstamos veikos sudėtis, įtvirtinta BK 180 straipsnio 1 dalyje nesikeitė, tačiau keitėsi kvalifikuojantys požymiai.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 180 straipsnio 2 dalis nustato, kad Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

BK 180 straipsnio 3 dalis nustato, kad tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

Taip pat nuo 2023 m birželio 1 d. įsigaliojusiuose pakeitimuose, nustatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Z. bausmė buvo suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į veikos kvalifikuojančius požymius – didelę turto vertę ir organizuotą grupę.

Kadangi atsakomybė už plėšimą organizuotoje grupėje nepasikeitė, skirtinų bausmių rūšys bei dydžiai sankcijoje nepasikeitė, pasikeitė tik straipsnio dalis, darytina išvada, kad šis įstatymas neaktualus D. Z. atžvilgiu, todėl paskirta bausmė neperžiūrima ir iš naujo nederinama.

BK 135 straipsnis minėtu įstatymų nebuvo keičiamas, todėl bausmė taip pat neperžiūrima.

Nuteistojo prašymas taikyti Įstatymo nuostatas nepagrįstas, todėl prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

D. Z. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.