Kauno apygardos teismo nutartis

2011-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-120-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-21
Bylos Nr.
1A-47-120-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Evaldas Gražys, Emilija Akelienė
Nuteistasis
E. R., R. E. R.
Nukentėjusysis
Stasiui A, S. A. P.
Civilinis ieškovas
S. A. P.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr. lA-47-120/2011Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr.25-1-00593/2010Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2010 m. sausio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Evaldo Gražio, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam E. R., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems ) metams, įpareigojant R.E. R. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Civilinių ieškinių dalyje iš R. E. R. nukentėjusiajam Stasiui A. P. neturtinei žalai atlyginti priteista 10.000 (dešimt tūkstančių ) litų, atstovavimo išlaidoms atlyginti priteista 1.500 (vienas tūkstantis penki šimtai) litų, o ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje. civiliniam ieškovui S. A. P. pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str.2 d.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. R. pagal LR BK 138 str.1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 11 d., apie 21.00 val., būdamas neblaivus, bute, esančiame Kaune, Savanorių pr. 172-21, tyčia sudavęs nukentėjusiajam S. A. P. ne mažiau devynių smūgių kumščiu į veidą bei galvos sritį, padarė poodines kraujosrūvas ausų kaušeliuose, veide, muštinę žaizdą kaktoje bei nosies kaulų lūžį. nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendį neturtinės žalos atlyginimo dalyje pakeisti atmetant nukentėjusiojo civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Nurodo, kad nukentėjusio reikalavimas neturtinės žalos atlyginimo dalyje neatitinka tikrovės, neatitinka šio pobūdžio bylose priteisiamų sumų dydžio, prieštarauja susiformavusiai teisinei praktikai ir jam, kaip 2 gr. invalidui, yra didelis. Jo manymu, nukentėjęs jokios neturtinės žalos nepatyrė. Konfliktas išprovokuotas buvo paties nukentėjusio netinkamu elgesiu, todėl šis ieškinys turėjo būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. padarymas, jos kvalifikacija bei paskirtos bausmės rūšis ir josios dydis neginčijami, tad nuosprendis tikrinamas ir vertinamas tik apeliacinio skundo ribose.

Specialisto išvados aktu nustatyta, jog neteisėtais smurtiniais apelianto veiksmais dėl nosies kaulų sulaužymo nukentėjusio S.A. P. sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai ir S.A. P. byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

BPK 44 str. 10 d. kiekvienam pripažintam nukentėjusiuoju asmeniui suteikia ne tik teisę reikalauti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, bet ir teisę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą pagal BPK 109 str. pagrindu pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Iš duomenų byloje matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareikštu ieškiniu (b.l. 59-61), nukentėjusysis nesunkaus sveikatos sutrikdymu jam padarytą neturtinę žalą įvertino 15.000 lt, o turtinę žalą – 229,13 lt. 15.000 lt dydžio neturtinę žalą patyręs jis teigė dėl dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, fizinio skausmo, bendravimo galimybių sumažėjimo atsiradimu bei galimybės gyventi visavertį gyvenimą praradimu. Ieškinio turtinei žalai atlyginti dalyje, jokių motyvų nenurodė. Teismas nukentėjusio ieškinį turtinei žalai atlyginti dalyje, pripažinęs teisę į šio ieškinio patenkinimą, perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (šioje dalyje nuosprendis neapskųstas), o ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje, priteisęs neturtinei žalai atlyginti dalį prašytos sumos, t.y., 10.000 lt, sumažino.

Abejonių, jog dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą, ir nepatogumus, ir dvasinius išgyvenimus, ir depresiją, nekyla, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo.

Įstatymu konkretus neturtinės žalos dydis visiems atvejams nenustatytas. Kiekvienu atveju, šios žalos dydžio nustatymą lemia vertinimo dalykas. Nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį, teismas įpareigotas yra atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, į padarytos neturtinės žalos pasekmes, į padarytos turtinės žalos dydį, į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, o taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Pastaruoju metu Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika rodo, kad BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2.000 lt iki 15000 lt. (2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009), tad teismo nuosprendžiu nustatyta 10.000 lt neturtinės žalos dydžio suma formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, atitinka šio pobūdžio bylose priteisiamų sumų dydį.

Sveikatos sužalojimo bylose padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia pasekmės. Teismas, sumažindamas prašomą priteisti neturtinės žalos sumą, nurodė, jog 15.000 lt neturtinės žalos dydį jis sumažina iki 10.000 lt atsižvelgęs į nukentėjusiam padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, į tai, kad prieš nukentėjusį nusikalstama veika padaryta yra tyčia, į kaltinamojo šeimyninę padėtį (išlaiko mažametį vaiką), į kaltinamojo turtinę padėtį (gyvena iš invalidumo pensijos – 502 lt) ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais.

Prašydamas teismo nuosprendį pakeisti, atmetant nukentėjusio ieškinį šioje dalyje, apeliantas prašymą grindžia teismo konstatuotais ieškinio mažinimo pagrindais (jo turimu neįgalumu bei gaunamos invalidumo pensijos dydžiu) ir provokuojančiu nukentėjusio elgesiu. Toks apelianto prašymas nepagrįstas. Nuosprendžiu provokuojančio nukentėjusio elgesio buvimas nepatvirtintas. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja visais atvejais atlyginti neturtinę žalą, padarytą nusikaltimais asmens sveikatai ar gyvybei, tad tai, jog apeliantas yra 2 gr. invalidas ir gauna 502 lt dydžio pensiją, pagrindo tenkinti jo skundą ir nukentėjusio ieškinį šioje dalyje atmesti, neduoda, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo R. E. R. apeliacinį skundą atmesti.

2010 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėEvaldas GražysEmilija Akelienė