Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-133-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-31
Bylos Nr.
1A-117-133-2010
Teisminio proceso Nr.
52-1-00030-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
G. S., G.
Nukentėjusysis
R. J., G. S.
Advokatai
Deimintas Radzevičius

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-133/2010

Teisėjas Rimas Švirinas Proceso Nr.52-1-00030-09
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.9.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui, nuteistajam G. S., nukentėjusiajai R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirta bausmė 20 MGL (2600 litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 68 str. nuteistajam G. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Iš UADB „Ergo Lietuva“ R. J. priteista 5569 litai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai G. S. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2009 m. sausio 9 d., apie 17³⁰ val., Alytuje, Santaikos g., vairuodamas automobilį „Opel Frontera" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 107 punkto reikalavimus - įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, įvažiavęs iš teritorijos į Santaikos g., nepraleido Santaikos g. važiuojančio automobilio, ,,VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J., sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė E. J. staigiai keisti judėjimo kryptį, dėl ko pastarasis, vengdamas susidūrimo, pasuko vairą į dešinę, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu automobilio ,,VW Passat" keleivei - nukentėjusiajai G. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinės gūžduobės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ir, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 231.4 punkto reikalavimus - jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, pasišalino iš įvykio.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-24 nuosprendį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodė, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nuteistojo nuomone, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis paremtas išskirtinai vieno naudingo kaltinimui liudytojo M. M. parodymais, nors jie nėra objektyvūs ir neginčijami, o kitų liudytojų parodymai, patvirtinantys nuteistojo nurodomas aplinkybes, teismo vertinami neteisingai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad, jo nuomone, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi nebuvo tiriami G. S. parodymai, neanalizuoti ir nevertinti teisinantys įrodymai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios G. S. kaltės nepripažino, davė nuoseklius parodymus, kad apie įvykio aplinkybes jam nieko nežinoma, tokius pačius parodymus davė ir liudytojas A. K. vykęs kartu su G. S.. Liudytojo M. M. parodymai yra netikslūs ir prieštaringi, neatitinkantys kitų liudytojų parodymų dėl atstumo, automobilio judėjimo greičio, matomumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilio „Opel Frontera“ numerius liudytojas įsidėmėjo ne įvykio vietoje, o tik už vieno kilometro nuo įvykio vietos bei į tai, jog prie minėtų garažų nuolat stovi lygiai toks pats automobilis. Teisme apklaustas minėto automobilio savininkas A. G. patvirtino apie minėtą įvykį, nes jis dažnai lankosi garažuose, tačiau kitus duomenis nurodė klaidinančius, nurodė kur kas vėlesnį įvykio laiką, nurodė, kad pravažiuodamas paklausė pareigūnų ar nereikia pagalbos, tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei vienas apklaustas asmuo. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vairuotojui vairavusiam automobilį VW Passat įvykio dieną buvo atimta teisė vairuoti automobilį už analogišką įvykį, jog nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, automobilis buvo nedraustas, buvo pasibaigęs techninio patikrinimo laikas, o tai prielaida, kad automobilis galėjo būti techniškai netvarkingas ir tai galėjo sąlygoti autoįvykį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir nuteistąjį, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nukentėjusiąją, prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. S. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), bei pagrįstai priteisė civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis G. S. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

G. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 281 str. 1 d. pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie pilnai pasitvirtino juos patikrinus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios G. S., liudytojų E. J., E. Š., D. P., M. M. parodymais, rašytiniais įrodymais: tarnybiniais pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie gautą pranešimą iš ligoninės apie sužalotą G. S. eismo įvykio metu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame konstatuota įvykio vieta ir eismo sąlygos, a/m apžiūros ir techninio stovio protokolu, medicininės apžiūros aktu, kuriame pažymėta, jog G. S. atsisakė pasitikrinti dėl neblaivumo, specialisto išvada, kurioje konstatuotas G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas M. M. atpažino asmenį, kaip „Opel Frontera“ vairuotoją G. S., sukėlusį autoįvykį ir pasišalinusį iš autoįvykio vietos 2009-01-09.

Teisėjų kolegija įrodymu pripažįsta ir paties nuteistojo parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis parodė, kuomet jo vairuojamas a/m „Opel Frontera“ prie sankryžos buvo sustojęs bei priėjęs vyriškis ir pasakė, kad įvyko autoįvykis, jis apsisuko ir važiavo atgal link autoįvykio vietos apie 1 km. Analogiškai parodė ir liudytojas A. K., kad jiems sustojus prie šviesoforo, prie jų automobilio priėjo vaikinas, pabeldė į stiklą ir pasakė, kad įvyko avarija. Jie galvodami, kad reikia pagalbos, apsisuko ir važiavo link Seirijų-Simno sankryžos, matė , kad į griovį nuvažiavusi mašina, bet jiems pamojo važiuoti toliau, todėl ir nesustoję. Jokių duomenų, kad nuteistasis ir liudytojas A. K. su apie autoįvykį pranešusiu vaikinu aiškintųsi aplinkybę, kurioje vietoje įvyko autoįvykis, ar sektų automobilio vairuotoją, kuris jiems pranešė apie padarytą avariją, nėra. Kaip nėra jokių duomenų, jog jie kasdieninėje veikloje užsiimtų techninės ar kitokios pagalbos teikimu kelyje. Jie apsisuko ir neabejodami įvykio vieta, grįžo 1 km atstumą, ką patvirtina ir patys, bet, teismo nuomone, tik vizualiai įvertinti autoįvykio matomus padarinius, o abejoti liudytojo M. M. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šis liudytojas automobilį, sukėlusį autoįvykį, vijosi ir prisivijo už 1 km jau žinodamas dalį automobilio numerio duomenų.

Apeliacinio skundo motyvai dėl E. J. vairuojamo automobilio techninio apžiūros talono termino galiojimo pasibaigimo, draudimo termino pasibaigimo, ar tą pačią dieną buvusio autoįvykio, jokios reikšmės ar įtakos G. S. padarytam neatsargiam nusikaltimui neturėjo, todėl jie atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, I instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo G. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai paskyrė G. S. baudą ir taikė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams pagrįstai, kadangi buvo padaryti grubūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, tai, kad teismas, surašant nuosprendį, vadovaujasi vienais parodymais, o kitus pagrįstai atmeta, negali būti įvardijama teismo šališkumu.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai vienas iš fundamentalių teisinės valstybės principų. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiška vada panaikinti priimtą sprendimą.

Teisės teorijoje teismo nešališkumo principas nėra aiškiai suformuluotas. Kolegijos nuomone, šališku teismu visada turėtų būti pripažįstami atvejai, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalintis dalyvauti procese BPK 58 straipsnio numatytais pagrindais. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Įrodymai baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti pilnai ir visapusiškai. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas yra tuomet, kai jis naudingas kuriai nors vienai iš proceso šalių ir teismas buvo tuo suinteresuotas. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teisme nekonstatuojama.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai: Regina MajauskienėArūnas Paštuolis