Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams: Birutei Strimaitytei, Leonorai Vasiliauskienei, Simonui Bareikai, Vytautui Sviderskiui,

nuteistiesiems: D. V. , N. J. , R. P.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros, nukentėjusiųjų G. L. ir J. L. bei nuteistųjų D. V. , N. J. , R. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

Č. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme;

D. V. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskiriant 20 MGL (2 500 Lt) dydžio baudą;

N. J. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskiriant 20 MGL (2 500 Lt) dydžio baudą;

R. P. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskiriant 20 MGL (2 500 Lt) dydžio baudą.

Nukentėjusiųjų J. L. , G. L. ir Ž. L. įstatyminės atstovės – J. L. civiliniai ieškiniai atmesti.

Be to, šioje byloje nuteistas M. A. , išteisinti H. K. ir R. J., tačiau jų atžvilgių apeliacinių skundų nėra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. D. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad 2003 m. birželio 1 d., apie 23.30 val., Raseinių rajone, kelyje Raseiniai - Baisogala ties Ginčaičių kaimu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsino kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti G. L. , t. y. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persekiojo G. L. , važiavusį su žmona J. L. ir mažamete Ž. L. automobiliu „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apšaudė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, važiavę kartu su Č. D. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu, padarydami G. L. vairuojamam „Seat Toledo“ automobiliui 36 šautinius pažeidimus, dėl to G. L. , nesuvaldęs šio automobilio, nuvažiavo nuo kelio, vertėsi bei buvo sunkiai sužalotas jis pats - G. L. , kuriam nustatyti odos nubrozdinimai kūne, galvoje, muštinė žaizda smakre, kairės ausies išorinės landos plyšimas, galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, kairės pusės III, IV, V, VI šonkaulių lūžimai, kas sukėlė kraujo susikaupimą krūtinplėvės ertmėje (400 ml), plaučių uždegimą, dešinės pusės galūnių dalinį paralyžių, taip pat sunkiai sužalota mažametė Ž. L. , kuriai nustatyti odos nubrozdinimai kūne, muštinė žaizda viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas, momenkaulio įspaustinis lūžimas, alkūnkaulio ir stipinkaulio, šlaunikaulio lūžimai, bei nežymiai sužalota J. L. , kuriai nustatyta plėštinė žaizda kaktos srityje - viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas, kūno sumušimas, tačiau Č. D. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje sustojo greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

D. V. ir N. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad būdami liudytojais bei pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2003 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros tarnybinėse patalpose, esančiose Dvaro g. 90, Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0332-03 dėl pasikėsinimo nužudyti G. L. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, davė melagingus parodymus, nurodydami, jog jie 2003 m. birželio 1 d. vakare buvo kartu su Č. D. ir, tik sužinoję apie įvykį, Č. D. automobiliu „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į įvykio vietą, kur buvo įvykusi G. L. vairuojamo automobilio „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) avarija, tačiau nustatyta, kad Č. D. savo automobiliu persekiojo G. L. automobilį prieš įvykstant avarijai.

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas liudytoju bei pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2003 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros tarnybinėse patalpose, esančiose Dvaro g. 90, Šiaulių mieste, ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0332-03 dėl pasikėsinimo nužudyti G. L. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, davė melagingus parodymus, nurodydamas, jog jis 2003 m. birželio 1 d. vakare matė Raseinių miesto centre, automobilių aikštelėje prie vaistinės Č. D. , prieš sužinant apie G. L. vairuojamo automobilio avariją, ir, tik sužinojus apie minėtą įvykį prie Dubysos upės, Č. D. su savo automobiliu „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo D. V. ir N. J. , nuvažiavo jo pažiūrėti, tačiau nustatyta, kad Č. D. su savo automobiliu persekiojo G. L. automobilį prieš įvykstant pastarajai avarijai ir, įvykus autoįvykiui, jis nebuvo miesto centre prie vaistinės esančioje automobilių aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiųjų G. L. ir J. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistųjų D. V. , N. J. ir R. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl Č. D. veikos

Be to, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Č. D. parodymai apie jo atvykimo į avarijos vietą aplinkybes – nenuoseklūs ir prieštarauja bylos duomenimis nustatytiems faktams. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad apie G. L. autoavariją sužinojo būdamas aikštelėje miesto centre ir tuo susidomėjęs išvažiavo į įvykio vietą (t. 2, b. l. 165-166). Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje aiškino – apie autoįvykį sužinojęs jau kelyje, tačiau kokiu tikslu važiavo ta kryptimi – negalėjo pasakyti (t. 4, b. l. 101-103). Pažymėtina, jog Č. D. nei vienu atveju taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, kas ir kokiu būdu jam pranešė apie šį eismo įvykį. Pagal išteisintojo versiją, autoavarijos vietoje jis matė apsivertusį G. L. automobilį, jame – G. L. (t. 2, b. l. 166), keleivio sėdynėje tebebuvo keleivė, o mergaitei (Ž. L. ) buvo teikiama medicininė pagalba (t. 4, b. l. 101-103). Nustatyta, kad avarijos metu įvykio vietoje atsitiktinai atsidūrė greitosios medicinos pagalbos automobiliu važiavę liudytojai L. B. ir R. R. , tuoj pat – kitu automobiliu važiavęs liudytojas J. R. . Pagal šių liudytojų parodymus (t. 4, b. l. 128-130, 154-155), iš apsivertusio automobilio nedelsiant iškelti žmonės (G. ir J. L. ). Taigi, tuo atveju, jei Č. D. iš miesto į įvykio vietą išvažiavo po to, kai apie jį sužinojo, tai nukentėjusiuosius jis turėjo pamatyti jau nebe apsivertusiame automobilyje, nes J. R. (su S. A. ), padėjęs iškelti sužeistuosius, įvykio vietoje, pasak L. B. (t. 2, b. l. 54-55), atsidūrė po 2-3 minučių, o išteisintasis teigia ją pasiekęs po 6-7 minučių.

Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendyje, kuriuo Č. D. išteisintas, o D. V. , N. J. , R. P. – nuteisti, padarytos prieštaringos išvados, nes pasisakant dėl pastarųjų kaltės nustatyta, jog Č. D. dalyvavo persekiojant G. L. automobilį (tik nenustatyta, kokie asmenys važiavo su išteisintuoju). Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad Č. D. savo automobiliu ,,Toyota 4 Runner“ (,,džipu“) 2003 m. birželio 1 d. apie 23.30 val. kelyje Raseiniai-Baisogala važiavo paskui G. L. vairuojamą automobilį ,,Seat Toledo“, tai yra persekiojo nukentėjusįjį nuo jo namų iki avarijos vietos. Č. D. parodymai atmestini, vertintini kaip priemonė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad kiti asmenys – H. K. , R. J., D. V. , N. J. , R. P. , M. A. nepatvirtina Č. D. kaltinančių aplinkybių, aiškintina tuo, jog šie asmenys yra suinteresuoti, einantys išvien su išteisintuoju ir esantys priešingoje Raseinių gyventojų grupėje negu kad nukentėjusysis G. L. . Be to, minėtiems asmenims šioje byloje taipogi reikšti kaltinimai, susiję su tuo pačiu įvykiu.

Liudytojai L. B. , R. R. , J. R. paaiškino aplinkybes, dėl kurių jie nepastebėjo G. L. persekiotojų. L. B. nurodė, kad važiuodamas priešinga kryptimi (link Raseinių) spėjo išvysti tik pirmąjį dideliu greičiu važiavusį ir apsiverčiantį automobilį (G. L. ). Kadangi įvykio vietoje buvo posūkis, dauba, o G. L. ,,Seat-Toledo“ – ant kalno, tai iš paskos važiavusių automobilių nepamatė ir neatkreipė dėmesio (t. 4, b. l. 128-129; t. 2, b. l. 52-55). R. R. , važiavusi su L. B. , paaiškino, kad taip pat spėjo pamatyti tik apsiverčiantį automobilį, susidariusioje situacijoje jai buvo svarbios vien avarijos pasekmės (t. 4, b. l. 129-130; t. 2, b. l. 56-57). J. R. parodė, jog buvo neblaivus, beveik nieko neįsidėmėjo, nepamena, pamatė tik avarijos momentą (t. 4, b. l. 154-155; t. 2, b. l. 63-64). Taigi, minėtų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina Č. D. dalyvavimo G. L. persekiojime faktą.

Bylos įrodymai patvirtina ir kitas nukentėjusiųjų parodytas aplinkybes – kad prieš avariją G. L. automobilis ,,Seat Toledo“ buvo apšaudytas. Liudytojai V. Š., E. S. – policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir apžiūrėję minėtą automobilį, nurodė, jog apie 24 val. atlikę pirminę automobilio ,,Seat Toledo“ apžiūrą, pastebėjo, kad jis stipriai deformuotas, tačiau iš karto šaudymo pėdsakų nenustatė, nes buvo tamsus paros metas, apžiūrėti atidžiai nebuvo galimybių, be to, tuomet nemanė, jog eismo įvykis nėra eilinis, susijęs su ginklų panaudojimu (t. 4, b. l. 156-157; t. 2, b. l. 83-86). Tačiau sekančios dienos ryte į saugojimo aikštelę atgabentą G. L. automobilį atidžiai apžiūrėjo (pabaigė apžiūrą), tuomet ir pamatė šaudymo žymes, ką atitinkamai užfiksavo dokumentuose – įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūros protokoluose. Šie duomenys gauti teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka ir yra bylos įrodymai (BPK 20 straipsnis). Taigi iš bylos dokumentų matyti, jog iš tiesų 2003m. birželio 2 d. naktį buvo atlikta pirminė įvykio vietos apžiūra, avariją patyręs automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 5-9). Šios transporto priemonės detali apžiūra padaryta 2003 m. birželio 2 d., 8.30 -8.56 val. (t. 1, b. l. 9-11) bei 2003 m. birželio 3 d., 18.40-19.15 val. (t. 1, b. l. 63-66). Iš šių apžiūrų protokolų seka, jog ant automobilio ,,Seat Toledo“ bagažinės dangčio, valstybinio numerio, dešinės pusės galinio žibinto, galinio bamperio, dešinio sparno – matyti kiauryminiai pažeidimai (skylės), būdingi šautuvo šūviais padaromiems pažeidimams. Balistinį tyrimą atlikusio specialisto išvados (t. 1, b. l. 70-78) patvirtina, jog ant minėto automobilio dešinės pusės galinio sparno, bagažinės dangčio, galinio bamperio yra 36 šautiniai pažeidimai, padaryti švininiais sviediniais, dalis jų – apie 6 mm skersmens grankulkėmis.

Tai, kad į G. L. automobilį buvo šaudoma važiavimo eigoje (kelyje) matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 80-83), nes kelio Raseiniai-Baisogala atkarpoje, 3,850 km bei 6,018 km nuo Raseinių miesto ribos, kairėje ir dešinėje kelio pusėse, ant kelkraščių rastos ir paimtos dvi šovinių tūtelės pažeistomis kapsulėmis (t. 1, b. l. 90). Atlikus jų tyrimą specialisto išvadose konstatuota, jog tai – 16-to kalibro medžioklinių šovinių, užtaisytų 6 mm grankulkėmis, dalys; be to, galima teigti, jog viena tūtelė šauta iš ginklo su savadarbiu skiltuvu (t. 1, b. l. 87-89). Minėtos aplinkybės atitinka nukentėjusiųjų parodymus apie šaudymą besivejant kelyje ir apie tai, kad buvo šaudoma iš dviejų juos persekiojusio automobilio pusių.

Tokiu būdu, neginčytinai nustatyta, jog prieš įvykstant G. L. vairuojamo automobilio avarijai, šis buvo apšaudomas kelyje Raseiniai-Baisogala iš Č. D. vairuojamo automobilio ,,Toyota 4 Runner“. Tai, jog išnaudojus visas galimybes byloje nepavyko nustatyti šaudžiusių asmenų ar ginklų, nepaneigia įrodymais nustatytų minėtų faktinių aplinkybių bei Č. D. dalyvavimo šiuose įvykiuose fakto. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir tai, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas A. Z. automobilis ,,Ford Escort“, kuriame aptiktas šautinis pažeidimas (t. 1, b. l. 112-113), nes nepriklausomai nuo to, ar užtaisant šautuvą šiame automobilyje įvyko netyčinis šūvis, ar jis peršautas kitokiu būdu, tai neprieštarauja duomenims apie ,,Seat Toledo“ apšaudymą iš ,,Toyota 4 Runner“.

Vertinant padarytos veikos objektyviąsias aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusysis G. L. nesuvaldė savo vairuojamo automobilio dėl tos priežasties, kad jį dideliu greičiu persekiojo kitas – išteisintojo Č. D. vairuojamas automobilis, iš kurio dar buvo ir apšaudomas, todėl supratęs grėsmę ir siekdamas jos išvengti buvo priverstas ir pats važiuoti dideliu greičiu, nesaugiai manevruoti, ko pasekoje ir apsivertė. Esant paminėtoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad tarp išteisintojo Č. D. veikos ir kilusios autoavarijos, kurios metu sunkiai sužaloti G. L. ir Ž. L. bei nežymiai – J. L. , yra tiesioginis priežastinis ryšys, kilę padariniai – ne atsitiktinio pobūdžio, o sąlygoti padarytos veikos. Pirmosios instancijos teismo išvada apie priežastinio ryšio nebuvimą – visiškai nepamatuota; skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad betarpiškai prieš įvykį, leidžiantis į pakalnę atstumas tarp persekiojamo ir persekiojančio automobilio padidėjo bei tuo momentu nustota šaudyti – negalėjo turėti įtakos G. L. veiksmams (jų nutraukimui), nes persekiojimas tebesitęsė, situacija iš esmės buvo ta pati ir staiga reaguoti į keliais metrais pasikeitusį atstumą ar trumpalaikį šūvių nutraukimą iš tiesų nebūtų prasminga. Eismo įvykį lėmė tai, kad Č. D. pavojingai – dideliu greičiu, manevruodamas bei sudarydamas galimybes kitiems su juo važiavusiems asmenims, t. y. bendrininkams, apšaudyti nukentėjusiojo automobilį – persekiojo pastarąjį, o šis ėmėsi nesaugių, tačiau adekvačių sudarytai grėsmingai situacijai, veiksmų. Pažymėtina, kad Č. D. vaidmuo nusikaltimo padaryme – labai svarbus, nes būtent jo veiksmai turėjo lemiamą reikšmę.

Sprendžiant Č. D. kaltės klausimą kolegija daro išvadas, kad kaltininkas veikė sąmoningai. Priversdamas G. L. nesaugiai važiuoti, juo labiau – tamsiu paros metu, valdant didesnio pavojaus šaltinį (kokiu automobilis jau savaime yra) negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų – šioje situacijoje sunkios autoavarijos tikimybė – akivaizdžiai reali, o sunkūs padariniai transporto priemone važiuojančių asmenų sveikatai – iš esmės neišvengiami. Tikėjimui išvengti tokių pasekmių minėtomis aplinkybėmis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, Č. D. suprato ir numatė, kad kelia pavojų kitų žmonių – tai yra ne vien G. L. , bet ir kitų eismo dalyvių, persekiojamo automobilio keleivių – sveikatai ar gyvybei, ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms (kurios neginčijamai nustatytos byloje) kilti, nes ne kitas, o jis vairavo automobilį pakankamai ilgą atstumą ir laiką persekiodamas nukentėjusįjį ir ne tik leido, bet ir tokiu būdu sudarė sąlygas paties valdomoje ,,Toyota 4 Runner“ buvusiems kitiems (nenustatytiems) asmenims apšaudyti nukentėjusiojo ,,Seat Toledo“. Apibūdintos veikos požymiai liudija, kad Č. D. veika – tyčinė, tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltininkas norėjo atimti gyvybę G. L. ar su juo važiavusiems asmenims. Iš esamų aplinkybių galima padaryti tik prielaidą turėjus tokį tikslą (sumanymą nužudyti), tačiau tai patvirtinančių neginčytinų duomenų – nėra. Vienok pagrįsta išvada, kad Č. D. pasekmių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia, todėl atsakingas už kilusias pasekmes. Taigi, Č. D. veika kvalifikuotina ne kaip pasikėsinimas nužudyti, o pagal BK 135 str. 2 d. 7 p. – už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Skiriant Č. D. bausmę atsižvelgtina, kad jis įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, sunkios sveikatai pasekmės sukeltos dviems asmenims, tarp jų – mažametei. Kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nėra. Dėl to skirtina pakankamai griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė. Jos trukmė mažintina sankcijos ribose atsižvelgus į tai, jog Č. D. neteistas, dirba, turi šeimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kolegija mano, kad Č. D. skirtina bausmė, artima bausmės, numatytos įstatymo už padarytą nusikaltimą, vidurkiui.

Dėl D. V. , N. J. ir R. P. veikų

Šie asmenys pagrįstai nuteisti už melagingų parodymų davimą (BK 235 str. 1 d.). Visų pirma, kaip jau nustatyta bylos įrodymais, 2003 m. birželio 1 dieną, apie 23³⁰ val., Č. D. kelyje Raseiniai-Baisogala vairuodamas automobilį ,,Toyota 4 Runenr“, iš kurio buvo šaudoma, persekiojo G. L. , važiavusį automobiliu ,,Seat Toledo“ su J. L. ir Ž. L. , o nukentėjusiajam stengiantis pabėgti nuo persekiojimo jis nesuvaldė automobilio, patyrė avariją ir dėl to buvo sunkiai sužaloti du asmenys – G. L. bei Ž. L. ir nežymiai sužalota J. L. . Taigi, D. V. , N. J. ir R. P. , apklaustų liudytojais ir įstatymo nustatyta tvarka įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai apie tai, jog Č. D. nedalyvavo G. L. persekiojime, o tuo metu buvo kitoje vietoje ir tik sužinojęs apie eismo įvykį kartu su D. V. bei N. J. išvyko į avarijos vietą – neatitinka tikrovės.

Byloje nenustatyti kiti asmenys, kartu su Č. D. dalyvavę G. L. persekiojime. Neigia tai darę ir D. V. su N. J. . Vadinasi, šie asmenys, apklausiant juos liudytojais, nurodė melagingas aplinkybes ne sąžiningai klysdami, o žinodami, kad tos aplinkybės – netiesa. Tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą D. V. ir N. J. sąmoningai davė Č. D. naudingus, tačiau melagingus parodymus, rodo jų suinteresuotumą tai daryti, nes šie asmenys, kaip jie patys patvirtino, savo iniciatyva atvyko į prokuratūrą paliudyti, jog Č. D. reiškiami įtarimai esą nepagrįsti.

Pagal R. P. paaiškinimus apie G. L. patirtą autoavariją jis sužinojęs būdamas Raseinių mieste, aikštelėje prie vaistinės, po to nuvykęs pirkti cigarečių ir tik tuomet važiavęs į įvykio vietą link Dubysos, o pakeliui, po telefoninio pokalbio su D. V. , iš pastarojo sužinojęs, kad visi grįžta, todėl neprivažiavęs įvykio vietos grįžo ir jis. Taigi, R. P. , nevažiavęs nei kartu su Č. D. , nei buvęs įvykio vietoje, tačiau apklaustas liudytoju, parodė žinomai melagingas Č. D. teisinančias aplinkybes, kurios prieštarauja kitais įrodymais nustatytiems faktams.

Nuteistųjų D. V. , N. J. , R. P. apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, susiję su prieštaringomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, iš vienos pusės – vertinant jų veiką, iš kitos pusės – Č. D. veiksmus, pašalinti šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertinant įrodymus bei nustatant Č. D. įvykdyto nusikaltimo aplinkybes.

Apeliantų argumentai dėl jų parodymų įtakos pateikiant kaltinimus Č. D. ir priimant jo atžvilgiu atitinkamą nuosprendį (išteisinamąjį ar apkaltinamąjį), nėra pagrindas jų baudžiamajai atsakomybei pašalinti, nes BK 235 str. 1 d. dispozicija nereikalauja tokių išdavų (pasekmių). Pagal šio baudžiamojo įstatymo prasmę atsakomybę užtraukia žinomai melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, teisme, nepriklausomai nuo to, ar tokie liudytojo parodymai užkirto kelią išaiškinti (ar nuteisti) nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ar ne.

Pažymėtina, kad nuteistieji D. V. , N. J. ir R. P. , apklausti kaip liudytojai, davė parodymus (jų turinys užfiksuotas apklausų protokoluose – t. 2, b. l. 114-115, 127-128, 138-139) apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. apie esmines, reikšmingas bylos aplinkybes ir tai, jog šie parodymai – melagingi, neabejotinai apsunkino bylos tyrimą bei išnagrinėjimą teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad D. V. , N. J. ir R. P. kaltę visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma, o jų veikos atitinka BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl apeliacinių skundų ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliktinas nepakeistu.

Dėl civilinio ieškinio

Civiliniai ieškovai – nukentėjusieji G. L. , J. L. , be to, pastaroji – ir kaip nepilnametės Ž. L. įstatyminė atstovė, pateikė civilinį ieškinį (5 t., b.l. 90-92), kuriuo prašo iš Č. D. priteisti: G. L. - turtinės žalos atlyginimą 5950 Lt už automobilio apgadinimą ir 11 134,10 Lt už darbingumo netekimą, tai yra, viso 17 084,10 Lt (netekus darbingumo priteisti po 208,13 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d., indeksuojant šią sumą pagal Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį), ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, J. L. 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą ryšium su nepilnametės dukros Ž. L. gydymu, bei neturtinę žalą - 15 000 Lt ir už Ž. L. 50 000 Lt.

Nustatyta, kad Č. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiems padaryta žala, todėl jų civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš esmės turi būti tenkinamas, nes asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs tokios žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šis ieškinys, jo dydis įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas bei joms neprieštaraujančias civilinio proceso normas (BPK 113 str.).

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Civilinio ieškinio dalyje, kuria prašoma G. L. priteisti turtinę žalą už prarastą darbingumą nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. 11 134,10 Lt ir po 208,13 kas mėnesį (nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d.), indeksuojant šią sumą pagal Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį bei J. L. priteisti 1 000 Lt už Ž. L. gydymą, negalima tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio, todėl pripažinus ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Civiliniai ieškovai (nukentėjusieji) teismui nepateikė dokumentų (nei paduodami civilinį ieškinį nei apeliacinį skundą), pagrindžiančių jų patirtų nuostolių dydį, susijusį su žala sveikatai ir jo negalima tiksliai apskaičiuoti. Iš G. L. invalidumo pažymėjimo serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas antros grupės invalidumas iki 2004 m. rugsėjo 30 d. (t. 4, b. l. 10), kuris buvo tęsiamas iki 2006 m. spalio 31 d. (t. 4, b. l. 259; t. 5, b. l. 85), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus 2006 m. spalio 6 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie priskaičiuotas išmokas matyti, kad G. L. buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija nuo 2003 m. spalio 1 d. (t. 5, b. l. 86-89). Tačiau G. L. nedirbo, nėra jokių duomenų apie tai, kokio dydžio pajamų jis neteko ryšium su darbingumo praradimu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Ž. L. , po gydymo Kauno medicinos universitetinių klinikoje, buvo papildomai gydoma (t. 4, b. l. 184-187, 189-192), tačiau nėra dokumentų apie šio gydymo išlaidas, netgi nenurodyta iš ko jos (1 000 Lt) susideda. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad G. L. ir Ž. L. patyrė turtinę žalą, susijusią su sveikatos sužalojimu (CK 6.283 straipsnis), tačiau šios žalos tikslų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl nukentėjusiųjų civilinis ieškinys šioje dalyje, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negali būti išspręstas.

Civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma patenkinti G. L. patirtas išlaidas dėl automobilio apgadinimo, tenkinama. Atlikus automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, atkuriamosios ir likutinės vertės paskaičiavimą ir įvertinimą, vertintoja M. R. pateikė išvadą Nr. 541/05/04, kad padaryta žala sudaro 5 950 Lt (t. 4, b. l. 165-180). Byloje nustatyta, kad minėta žala atsirado dėl autoįvykio, kurį G. L. patyrė dėl Č. D. kaltės, todėl iš šio nuteistojo G. L. priteistinas nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimas už automobilio apgadinimą.

Nukentėjusių prašymas priteisti iš Č. D. G. L. , J. L. ir Ž. L. ir neturtinę žalą tenkinamas. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, teismas atsižvelgia į nusikaltimo sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos 2003 m. rugpjūčio 14 d. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusysis G. L. paguldytas į Raseinių ligoninę dėl sunkios galvos smegenų traumos ir nesąmoningos būklės, buvo reabilituojamas 36 dienas, po reabilitacijos išliko dešinių galūnių parezė, dalinė sensorinė afazija, dešinio peties sąnario skausmingumas. Dėl patirtų sužalojimų Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija nustatė antrą invalidumo grupę, buvo sudarytas individualus reabilitacijos planas. Iš 2005 m. spalio 5 d. darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po patirtų sužalojimų G. L. buvo netekęs 60 proc. darbingumo. Taigi, pasekmės sveikatai – sunkios, ilgalaikės bei reikšmingos, turinčios įtakos gyvenimo kokybei ir ateityje.

Nukentėjusioji J. L. dėl patirtų sužalojimų gydėsi Raseinių ligoninėje, jautė skausmus, ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, po įvykio J. L. teko rūpintis G. L. ir Ž. L. .

Nukentėjusioji Ž. L. įvykio metu buvo mažametė, (7 metų). Iš I. Į. M. T. šeimos klinikos dokumento matyti, kad ji buvo gydoma KMUK vaikų neurochirurgijos skyriuje, nukentėjusiajai nustatytas impresinis kaktikaulio atviras lūžimas, kairiojo šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas, kairės rankos stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimas, 2 mėnesių laikotarpyje buvo taikyta mobilizacija dubens gipsu. Iš Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos pažymos matyti, kad nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Ž. L. buvo paskirtas mokymas namuose, 2004 m. sausio 27 d. – 2004 m. vasario 5 d. atlikta galvos operacija dėl kaulinio pooperacinio defekto, nuolat vartojo medikamentus dėl patirto streso. Jai būtinas ortopedo sekimas bei tolimesnės psichologo konsultacijos (t. 4, b. l. 183-187). Atsižvelgus į nukentėjusios Ž. L. amžių, jai padarytų sužalojimų sunkumą akivaizdu, kad sunkių sveikatai padarinių eiga nukentėjusiajai atsilieps ir tolimesniame gyvenime.

Be to, visi nukentėjusieji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus emocinius išgyvenimus tiek įvykio metu, tiek ir po jo. Visi jie – vienos šeimos nariai, kurių du – suaugę darbingi asmenys. Paminėtos aplinkybės dar labiau apsunkina patirtus padarinius, skaudžiau atsiliepia šeimos gyvenimui.

Č. D. įvykdytas nusikaltimas tyčinis, nukentėjusiesiems žala iki šiol nėra atlyginta net maža dalimi. Kaltininkas - jauno amžiaus, todėl pajėgus uždirbti ir atlyginti žalą.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina, priteisiant nukentėjusiajam G. L. 50 000 Lt neturtinės žalos, J. L. – 15 000 Lt neturtinės žalos, jai kaip Ž. L. įstatyminei atstovei – 50 000 Lt neturtinės žalos, nes tai yra pagrįsta ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančio kvito matyti, kad advokatui A. Sizovui už jo atstovavimą nukentėjusiųjų interesams G. L. sumokėjo 1 000 Lt, todėl ši suma išieškoma iš Č. D. (t. 4, b. l. 11).

BPK 151 straipsnio pagrindais buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į Č. D. turtą: automobilį „Toyota 4 Runner“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , motociklą „Y. V. “ vals. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekabą „Thrun Tec 515“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 222-229). BK 72 straipsnio pagrindu automobilis „Toyota 4 Runner“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas kaip nusikaltimo priemonė ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu kitam Č. D. turtui, t. y. motociklui „Y. V. “ vals. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekabai „Thrun Tec 515“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas nuosavybės teisių apribojimas, kadangi žala neatlyginta, priteistas civilinis ieškinys.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Atmesti nuteistųjų D. V. , N. J. ir R. P. apeliacinius skundus.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendį Č. D. išteisinimo bei civilinių ieškinių atmetimo dalyje ir priimti naują nuosprendį:

Č. D. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Priteisti iš Č. D. :

nukentėjusiajam G. L. 5 950 (penkis tūkstančius ir devynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos už automobilio apgadinimą bei 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui,

nukentėjusiajai J. L. 65 000 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Pripažinti nukentėjusiųjų G. L. ir J. L. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą – turtinės žalos atlyginimą, susijusį su G. L. ir Ž. L. sveikatos sužalojimu, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išieškoti iš Č. D. civiliniam ieškovui G. L. 1 000 Lt (vieną tūkstantį) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Konfiskuoti Č. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota 4 Runner“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) reg. liud. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Č. D. turtui - motociklui „Y. V. “ valst. nr. (duomenys neskelbtini), vin. kodas (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio priekabai Thrun Tec 515, valst. nr. (duomenys neskelbtini), reg. liud. (duomenys neskelbtini), vin. kodas (duomenys neskelbtini).